Paliesiaus stebuklai

2019 Nr. 3–4 (494–495), Audronė Žigaitytė
Vasario 25 dieną Paliesiaus dvaro svečių sąrašas pasipuošė muzikos grandų vardais – čia koncertavo legendinis smuikininkas Gidonas Kremeris ir jo vadovaujamas orkestras „Kremerata Baltica“ bei jaunas prancūzų pianistas Lucas Debarque.
Šios pasaulinio garso žvaigždės Paliesiaus dvaro puikios akustikos salėje „Pasaga“ ne tik surengė išskirtinį pasirodymą, bet ir įrašė albumą. Koncerte girdėjome Lietuvoje iki šiol neskambėjusius mums beveik nežinomo XX a. lenkų kompozitoriaus Miloszo Magino (1929 –1999) kūrinius.
Pianistas ir kompozitorius M. Maginas paliko nemažą muzikos kraitį: keturias sonatas, kelis instrumentinius koncertus, dvi simfonijas, baletą, kūrinių orkestrams. Jo muzikai būdingas patrauklus, melodingas, lenkų muzikos intonacijų kupinas stilius. M. Maginas Varšuvos muzikos akademijoje iš pradžių baigė fortepijono, po kelerių metų – ir kompozicijos studijas, kūrybingiausią veiklos etapą praleido Paryžiuje, ten ir mirė 1999 metais.
Paliesiaus dvare ta ypatinga proga viešėjo M. Magino dukra Margot Magin su kompozitoriaus anūke. Dukra džiaugėsi galėdama pirmą kartą apsilankyti Lietuvoje ir išgirsti išskirtinių muzikų atliekamus tėvo kūrinius.
Koncerte skambėjo „Stabat Mater“ kameriniam orkestrui ir timpanams (kūrinys sukurtas 1972 m.), „Concerto Rustico“ (1975) su „Kremerata Baltica“ griežė Gidonas Kremeris, Trečiąjį koncertą fortepijonui, styginiams ir timpanams (1970) su orkestru atliko Lucas Debarque.
Prancūzų pianistas Lucas Debargue pirmą kartą buvo pastebėtas XV tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse, vykusiame 2015 metais Maskvoje. Tąsyk kritikai jį lygino net su pačiu Glennu Gouldu. „Nuo tų laikų, kai Glennas Gouldas buvo atvykęs į Maskvą ar kai Vanas Cliburnas iškovojo pergalę Čaikovskio konkurse, dar niekam nebuvo pavykę sukelti tokio perversmo muzikos pasaulyje, kokį sukėlė prancūzų pianistas Lucas Debargue“, – rašė muzikos kritikas Olivier Bellamy „Le Huffington Post“.
Nors L. Debargue konkurse pelnė tik ketvirtą vietą, jis gavo prestižinį Maskvos muzikos kritikų apdovanojimą už „neįtikėtiną dovaną, meninę viziją ir kūrybinę laisvę, pavergusią kritikus ir auditoriją“. Po šio proveržio pasipylė siūlymai koncertuoti solo ar su geriausiais orkestrais prestižiškiausiose pasaulio salėse. Šiuo metu pianistas bendradarbiauja su tokiais garsiais dirigentais, kaip Valerijus Gergijevas, Andrejus Boreika, Michailas Pletniovas, Vladimiras Spivakovas, Yutaka Sado, Tuganas Sohijevas ir reguliariai pasirodo kamerinės muzikos ansambliuose su Gidonu Kremeriu, Janine Jansen, Martinu Fröstu. Pianistas yra pasirašęs sutartį su garsia įrašų kompanija „Sony Classical“ ir jau spėjo išleisti tris solo albumus – „Scarlatti, Chopin, Liszt, Ravel“ (2016), „Bach, Beethoven, Medtner“ (2016) ir „Schubert & Szymanowski“ (2017). Prieš dvejus metus Lucas buvo apdovanotas prestižiniu Vokietijos muzikos prizu „ECHO Klassik“, o režisierius Martinas Mirabelis ir prodiuserių kompanija „Bel Air Media“ apie muzikantą netgi sukūrė dokumentinį filmą „Lucas Debargue: To Music“.
Gidonas Kremeris yra ne tik vienas garsiausių pasaulio smuikininkų, orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas ir meno vadovas – Lietuvoje jis puikiai žinomas ir mylimas nuo pat savo karjeros pradžios, kai koncertuodavo su Sauliaus Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru. Jau tuomet ryškėjo G. Kremerio aistra atlikti naujus, publikai nežinomus kūrinius. Muzikas bendradarbiavo su pasaulinio garso kompozitoriais Alfredu Schnittke, Arvo Pärtu, Giya Kancheli, Sofija Gubaidulina, Valentinu Silvestrovu, Luigi Nonu, Edisonu Denisovu, Aribertu Reimannu, Pēteriu Vasksˊu, Johnu Adamsu, Viktoru Kisinu, Michaeliu Nymanu, Leonidu Desiatnikovu, Astoru Piazzolla ir kitais. Tarp gausių G. Kremerio apdovanojimų puikuojasi ir 2016 m. pelnytas prizas „Praemium Imperiale“, muzikos pasaulyje laikomas Nobelio premijos analogu.
1997 m. maestro Gidonas Kremeris įkūrė kamerinį orkestrą „Kremerata Baltica“, kuriame griežia Estijos, Latvijos ir Lietuvos jaunieji stygininkai. Orkestras ir jo vadovas per pastaruosius du dešimtmečius intensyviai koncertavo, pasirodė garsiausiuose pasaulio festivaliuose ir koncertų salėse. Jie įrašė daugiau nei du tuzinus albumų įrašų kompanijose „Teldec“, „Nonesuch“, „Burleske“, „Deutsche Grammophon“ ir „ECM“. 2002 metais G. Kremeris ir orkestras gavo „Grammy“ apdovanojimą geriausio mažo ansamblio albumo kategorijoje už „After Mozart“ . Vėliau albumas buvo apdovanotas „ECHO Klassik“ prizu. „Grammy“ apdovanojimui buvo nominuotas ir 2014 metais pasirodęs Mieczysławo Weinbergo kūrinių įrašas, išleistas ECM kompanijos.
Paveiki Magino muzika puikiai derėjo su romantiška dvaro aplinka, o nuostabios akustikos salėje garsas, atrodė, skverbiasi ligi pat sielos gelmių. Visą vakarą neapleido klausimas: kaip galėjo nutikti, kad tokios tiesiog gražios muzikos iki šiol nežinojome. Aišku, ne mažiau už akustiką dera girti ir atlikėjus, tačiau mes esame taip nuskriausti neturėdami kur girdėti kokybiško garso skambėjimo, kad visi komplimentai pirmiausia veržte veržiasi unikaliai Paliesiaus salės akustikai.
Žinoma, tą kartą ryžtą daugiau nei šimtą kilometrų iš Vilniaus keliauti į koncertą Paliesiuje skatino garsios atlikėjų pavardės, garantavusios, kad kelione neteks nusivilti. Bet visa dvaro aplinka, šeimininkų dėmesys publikai ir daugybė malonių smulkmenų (matyt, taip būna ir kitų renginių metu – nemažai klausytojų sakė čia dažnai besilankantys) liudijo, kad į Paliesių verta sugrįžti net ir dėl kuklesnių vardų.
Prenumeruokite „Muzikos barus“!