Susibūrė M. K. Čiurlionio namų choras
Visai neseniai Lietuvoje atsirado naujas muzikinis kolektyvas – jauno dirigento, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistro Mantvydo Drūlios suburtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų choras. Choras debiutavo praėjusių metų gruodžio 6 dieną Čiurlionio namuose vykusiame advento vakare, o sausio 19 d. pasirodė Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Pastarajame koncerte „Popietė su Čiurlioniu“ klausytojai turėjo galimybę susipažinti su autentiška kompozitoriaus kūryba. Choras atliko M. K. Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, jos derėjo su dainų išdailomis fortepijonui ir kūrėjo gyvenimo epizodais, kuriais dalijosi Čiurlionio namų direktorius, pianistas ir kompozitoriaus provaikaitis prof. Rokas Zubovas.
Nors tai buvo tik antras jauno choro koncertas, jame buvo ryški kolektyvą vienijanti idėja –puoselėti lietuvių chorinį meną sujungiant dainą, fortepijoninę muziką ir žodžio meną. Sausakimša Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus salė įrodė tokios idėjos aktualumą, buvo malonu girdėti gausias publikos ovacijas ir po koncerto dar ilgai skambėjusius komplimentus.
Apie choro įkūrimo paskatas, siekius bei asmeninę patirtį Ievai KANANAVIČIŪTEI papasakojo dirigentas Mantvydas DRŪLIA.
– Mantvydai, kaip Jums kilo idėja suburti M. K. Čiurlionio namų chorą?
– Tokia idėja kirbėjo jau ilgą laiką. Praėjusių metų rugsėjį kartu su choru „Aidija“ (vad. Romualdas Gražinis) ir prof. Roku Zubovu dalyvavome „Sofijos“ festivalyje Kuliuose, jam parengėme M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų programą. Susipažinus artimiau R. Zubovas pasirodė itin plataus požiūrio žmogus, atviras naujoms idėjoms, todėl tąsyk man toptelėjo mintis pasiūlyti suburti jo vadovaujamų M. K. Čiurlionio namų chorą. Po kurio laiko susitikome ir, pristatęs detalų choro vizijos ir koncertų planą, sulaukiau pozityvaus atsakymo.
Pagrindinis choro tikslas – propaguoti lietuvišką muziką remiantis iškilia Lietuvos muzikinę bei dailės kultūrą reprezentuojančia Čiurlionio asmenybe ir kūryba. Čiurlionis 1907 metų sausį laiške broliui Povilui rašė: „Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“. Šis patriotinis ryžtas pirmiausia įkvėpė mane, o dabar ir suburto choro narius. Paradoksalu, bet, regis, Lietuvoje lietuviškos klasikinės chorinės muzikos skamba ne tiek jau daug, šią prielaidą patvirtino po mūsų koncertų išgirsti klausytojų pageidavimai jos girdėti daugiau. Ateityje galbūt rengsime projektus, įtraukiančius ir kitas meno rūšis, tačiau kol kas mūsų ašis yra lietuvių kompozitorių muzika.
– Prašyčiau plačiau papasakoti apie chore dainuojančius žmones.
– Į chorą priimame žmones, turinčius tam tikrą muzikinį išsilavinimą ir dainavimo praktikos. Choristų profesinis spektras labai platus – nuo architekto iki biologijos mokytojos. Šiuo metu choras dar nėra visiškai susiformavęs, vis dar ieškome žmonių, kurie norėtų ir galėtų prisidėti prie mūsų puoselėjamų idėjų.
– Kokia Čiurlionio namų choro veiklos vizija, repertuaras, koncertiniai planai?
– Kalbant apie choro sudėtį, tikiuosi, kad ateityje pavyks suburti solidų kamerinį chorą, kurį sudarys nuo 25 iki 30 narių. Sunku tiksliai nusakyti būsimus projektus, tačiau dabar laikomės lietuviškos muzikos repertuaro, jis galėtų būti pristatomas ir už Lietuvos ribų. Šiuo metu Kultūros ministerija vykdo nacionalinį M. K. Čiurlionio kelio projektą, kurio tikslas – vykdyti kultūrines ir turistines programas tose Lietuvos vietovėse, kurios yra susijusios su M. K. Čiurlionio biografija ir kūryba. Projektas taip pat siekia įtraukti ir užsienio miestus, kuriuose menininkas praleido dalį savo gyvenimo. Tad ir mūsų chorui norėtųsi kartu su lietuviška muzika eiti Čiurlionio keliais, tačiau konkretesnius planus kol kas palikim už ateitį atsakingai mūzai.
– M. K. Čiurlionio vardas chorą tarytum įpareigoja reprezentuoti menininko kūrybos kokybę, jo genialumą. Kaip tai atsispindi choro vizijoje?
– Manau, kad Čiurlionio kūryba savaime įpareigoja. Jo harmonizuotos liaudies dainos kupinos chromatizuotos harmonijos ir sudėtingų melodinių vingių, kurie reikalauja ypatingo choristų susiklausymo ir įdomios interpretacijos. Neveltui daugelis mėgėjiškų chorų nesiima kompozitoriaus dainų, nes jos pernelyg sudėtingos, norint jas kokybiškai atlikti reikalingas didesnis muzikinis išsilavinimas, geresnė klausa, dainavimo įgūdžiai ir t. t. Žvelgiant plačiau, pats Čiurlionio vardas įpareigoja laikytis idealistiško požiūrio. Man regis, Čiurlionis buvo labai idealistiška asmenybė, niekuomet nesiekusi pragmatinių tikslų. Ir pati Čiurlionio namų atmosfera, Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas savo darbais spinduliuoja idealizmą.
– Kuo ir kodėl, Jūsų manymu, Čiurlionio asmenybė ir kūryba aktuali šiandien?
– Viena priežasčių, paskatinusių mane burti chorą, ir buvo Čiurlionio asmenybės aura. Skaitant jo laiškus, draugų mintis, žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės prisiminimus, Čiurlionio asmenybė iškyla kaip atsidavimo menui, žmonėms, gėrio siekimo pavyzdys. Manau, kad Čiurlionio gyvenimas gali įkvėpti šiuolaikinį žmogų. Tačiau jo kūryba mūsų visuomenei, ypač jaunimui, nepakankamai gerai pažįstama. Mano požiūriu, šiuo atveju svarbų vaidmenį atlieka mokykla – jei joje Čiurlionio kūriniai, ypač dailės, pristatomi įdomiai, patraukliai, jaunam žmogui suprantama kalba, tuomet jie gali nesunkiai prabilti. Jo fortepijoninės ir orkestrinės muzikos opusai kiek aktualesni profesionalaus meno atstovams, tačiau tikrai yra tokios muzikos, kuri gali būti suprantama visiems. Galų gale juk mes nebe XX a. pradžios valstiečiai, kurie Čiurlionio paveiksluose atpažįsta tik kasdienybės vaizdinius. Per daugiau nei šimtmetį įgijome daug kultūrinės patirties, leidžiančios geriau suprasti Čiurlionio kūrybą. O mūsų choro užduotis yra padėti žmonėms ją atrasti.
– Kas jūsų klausytojai?
– Mes nesikoncentruojame į konkrečią auditoriją, stengiamės parinkti tokią koncertų programą, kuri būtų aktuali įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių turinčiam klausytojui. Mūsų choro išskirtinumas tikriausiai slypi menų sintezėje – nors propaguojame chorinę muziką, ją pateikiame greta kitų su M. K. Čiurlionio kūryba ir asmenybe susijusių meno formų.
– Kuo, Jūsų požiūriu, profesionalioji chorinė muzika patraukli šiandienos klausytojui?
– Kaip ir visa akademinė muzika, taip ir chorinė turbūt niekada nebuvo skirta masiniam vartojimui, greičiau – išlavintą muzikinį skonį turinčiai publikai. Nemanau, kad tai reikia laikyti neigiamu dalyku: nors akademinė chorinė muzika nesuburia sausakimšų didžiųjų arenų, tačiau ji skamba pilnose kamerinėse salėse ar bažnyčiose. Kaip pavyzdį galiu pateikti mūsų choro koncertus M. K. Čiurlionio namuose ir dailės muziejuje Kaune – niekas šiose erdvėse dar nėra matęs tiek klausytojų, susirinkusių į chorinės muzikos koncertą.
– Mantvydai, papasakokite apie savo muzikinį kelią. Kas paskatino rinktis choro dirigento profesiją?
– Nuo mažens Kaune lankiau berniukų chorinio dainavimo mokyklą „Varpelis“. Per ten praleistus 10 metų chorinė muzika manyje taip įsišaknijo, kad, renkantis profesiją, muzika atrodė artimiausia. Mano kelias neįprastas tuo, kad iki studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje nebuvau baigęs konservatorijos. Manau, tai gerai, nes nebuvau įstatytas į jokius rėmus ir nepatyriau didelių mokymosi krūvių, kurie dažnai paverčia muziką atgrasia. Kita vertus, studijų pradžioje trūko žinių ir teko daug teorinių disciplinų mokytis papildomai.
– Esate ilgametis choro „Aidija“ narys, dirbote choro „Gabija“ chormeisteriu ir koncertmeisteriu, dabar – ir Čiurlionio namų choro vadovas. Būdamas jaunas dirigentas turite daug patirties ir ambicingų siekių. Iš kur semiatės motyvacijos?
– Didžiausia motyvacija man yra pati muzika. Jos analizė, pasiruošimas, darbas su kolektyvu, repeticijos ir koncertai – tai veiklos, kurias labai mėgstu. Visuomet, nesvarbu, ar kūriniai yra padiktuojami iš šalies, ar paties pasirenkami, stengiuosi atrasti muzikos grožį ir prasmingumą.