Estija šimtmetį pasitiks naujų muzikos instrumentų skambesiu

Estija, kaip ir Latvija bei Lietuva, 2018 m. minės savo šimtmetį. Kol mes skaičiuojame, kiek paminklų ta proga derėtų pastatyti, estai nusprendė, kad valstybės gimtadienį reikia paversti švente kiekvienam gyventojui ir sumanė projektą „Muzikos instrumentas kiekvienam vaikui“. Jo esmė ta, kad muzikos mokykloms ir bendrojo ugdymo įstaigoms bus padovanota per 1000 naujų muzikos instrumentų. Naujos gitaros, būgnai, kanklės, trimitai ir kiti instrumentai mokyklas ir darželius pasieks jau šį rudenį.

Estai apie šimtmetį pradėjo galvoti dar švęsdami 95-metį. Tuomet buvo sukurtas specialus organizacinis komitetas, kuris turėjo išsiaiškinti, kaip jubiliejų norėtų paminėti patys šalies gyventojai. Taip vienu pagrindinių šimtmečio minėjimo projektų tapo „Muzikos instrumentas kiekvienam vaikui“. Pernai muzikos mokyklos ir bendrojo ugdymo įstaigos galėjo įsigyti beveik 300 naujų instrumentų, o šį rudenį jų atkeliaus dar 700.

Pasak šimtmečio programos vadovės Maarjos-Liisos Soe, „Muzikos instrumentas kiekvienam vaikui“ buvo vienas pirmųjų programos projektų. „Šio projekto istorija parodo, kaip atsirado visa Estijos šimtmečio programa. Rengėme susitikimus su skirtingų sričių atstovais ir taip susitikome su žmonėmis, kurie dirba muzikos srityje. Jų paklausėme, ką jie norėtų nuveikti Estijos šimtmečio proga. Atsakė, kad įvairūs koncertai, muzikiniai projektai ir taip bus organizuojami, nesvarbu, ar tai Estijos šimtmetis, ar ne. Jie norėjo padaryti ką nors, kuo galėtų didžiuotis ir tuomet, kai šimtmečio renginiai baigsis“, – sakė programos vadovė. Anot M.-L. Soe, muzikai paskatino pasidomėti, kokios būklės yra muzikos instrumentai, kuriais groja šalies vaikai. „O padėtis iš tiesų buvo kritinė – instrumentai pasenę, jų mažai. Jei vaikai nori groti tam tikru instrumentu, gali būti, kad jo mokykloje net nėra. Mūsų organizaciniam komitetui ši idėja pasirodė tinkama, nes pasižymėjo visomis vertybėmis, kurias mes laikome svarbiausiomis gimtadienio šventėje. Taigi norime paskatinti žmones nuveikti ką nors dėl geresnės ateities“, – pasakojo M.-L. Soe.

Projekto administratorius Allanas Tamme pabrėžia, kad projekto tikslas – remti ne tik profesionalius muzikantus ar jaunus talentus, bet ir visus šalies vaikus. Projektas vyksta antrus metus, iš viso truks ketverius. „Kiekvienais metais mokyklas kviečiame teikti paraiškas, kuriose jos gali nurodyti iki keturių joms reikalingų instrumentų. Tuomet komisija svarsto, ar skirti finansavimą. Jei įstaiga finansavimą gauna, sudarome sutartį, kad ji pirks būtent tuos instrumentus, kuriuos nurodė paraiškoje“, – aiškina A. Tamme. Projekto administratorius priduria, kad instrumentų poreikis kur kas didesnis nei galimybės, todėl komisija pirmiausia atsižvelgianti į tai, kiek vaikų naudosis instrumentu, kokia finansinė įstaigos situacija, ar ji gali įsigyti instrumentą be paramos ir pan. Pirmenybė teikiama tiems instrumentams, kurie yra reti ir kuriuos mokykloms įsigyti sudėtinga (pvz., fagotas, valtorna, obojus). „Tiesą sakant, nėra instrumento, kurio mokyklos nebūtų prašiusios. Dažnai reikia tradicinio estų instrumento kanklių, pučiamųjų, klavišinių instrumentų, ypač pianinų, kurie yra patys brangiausi. Gitarų paprastai prašo bendrojo lavinimo mokyklos, kurių mokiniai groja roko ar popmuzikos grupėse“, – apie projekto detales pasakojo A. Tamme. Jis pabrėžė, kad netaikomi jokie apribojimai, kokio žanro muziką ir kokiais instrumentais reikėtų groti.

Nuo šių metų į projektą įtraukti ir vaikų darželiai. Anot projekto administratoriaus, svarbu, kad prie muzikos ir instrumentų vaikai prisiliestų dar ankstyvo amžiaus, taigi darželiai yra svarbi institucija. „Darželinukams skirti instrumentai gana pigūs, todėl jų galime nupirkti daug. Dažniausiai tai instrumentai, kuriais groti paprasta – ksilofonai, metalofonai, įvairūs būgnai, kanklės“, – sakė A. Tamme.

Idėjos atnaujinti muzikos instrumentus mokyklose autorius – dirigentas Tenu Kaljuste. Akivaizdu, kad 1000 naujų muzikos instrumentų vaikams – vertinga dovana šaliai bei išmintinga investicija į ateitį.