Šaulių sąjunga man tapo vieta, kur stiprėja vidinė disciplina, atsakomybė, bendrystė ir pasirengimas veikti, jei kada nors to prireiktų. Tai suteikia ne įtampos, o kaip tik ramybės – jausmą, kad esi tarp žmonių, kurie rūpinasi savo šalimi realiais darbais.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro monooperos „Prima donna“ premjera tapo išskirtiniu sezono įvykiu – kameriniu, tačiau emociškai galingu kūriniu, atvėrusiu nematomą teatro žmogaus pusę. Tai spektaklis, kuriame susitinka muzika, drama ir vizualumas, o pagrindiniu veikėju tampa ne siužetas, bet žmogaus vidinis pasaulis.
Vasario 15 d. 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune nuskambės iškilmingas koncertas „Laisvės dažniu“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Kauno radiofono 100-mečiui paminėti. Šventinę programą atliks Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, vadovaujamas vyr. dirigento Giedriaus Vaznio. Koncerte pirmą kartą po daugelio metų naujai suskambės prof. Kazio Daugėlos prikelti nepelnytai primiršto kūrėjo ir kapelmeisterio Emeriko Gailevičiaus (1874–1949) kūriniai bei maršai.
Tarptautinės vasaros muzikos akademijos „Muzika be sienų“ metu Druskininkuose vyksta ne tik festivalis, bet ir konkursas. 2025 m. konkurso laureatai šių metų vasario 7 d. koncertavo Muzikos svetainėje. Lietuvos muzikų sąjunga kiekvienais metais steigia specialųjį prizą – galimybę koncertuoti šioje jaukioje erdvėje.
Šią savaitę Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pradeda didžiulės meistrystės ir profesinių pajėgų reikalaujanti vėlyvųjų R. Wagnerio operų ciklą. Ciklo pradžia pažėrė netikėtumų – likus mėnesiui iki LVSO gimtadienio koncerto prie kūrybinės komandos prisijungė dainininkė Viktorija Kaminskaitė, kuri vasario 14 d. skambėsiančioje R. Wagnerio operoje „Lohengrinas“ atliks pagrindinę Elzos partiją.
Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai Vasario 16-ąją skambės įsimintini ir šaliai svarbūs Lietuvos kompozitorių kūriniai. Šįmet išskirtinis Valstybės atkūrimo dienai skirto koncerto akcentas – vieno ryškiausių jaunosios kartos muzikos kūrėjų Dominyko Digimo „Aušros choras“, jį atliks maestro Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Vasario 13–14 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys monooperą „Prima donna“ – kamerinį, tačiau itin emociškai intensyvų kūrinį, kuriame viena solistė scenoje tampa daugybės balsų, vaidmenų, būsenų ir vidinių konfliktų nešėja. Tai spektaklis apie teatro žmogų, jo profesinę tapatybę ir sudėtingą santykį su savimi, apie gyvenimą tarp scenos kaukių ir pastangą išgirsti tikrąjį, nuo vaidmenų neatskiriamą balsą.
Vasario 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos pasaulyje garsus trimitininkas Gáboras Tarkövis. Su Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) varinių pučiamųjų grupe jis surengs įspūdingą muzikinę kelionę. Koncerte „Kai skamba variniai pučiamieji“ skleisis skirtingi šimtmečiai ir tembrai – nuo senosios muzikos iki šių dienų kūrėjų kompozicijų.
Šiuo veikalu savo gimtadienio koncerte Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradės ambicingą sumanymą – vėlyvųjų R. Wagnerio operų ciklą. Su maestro G. Rinkevičiumi kalbamės, kaip kilo ciklo idėja, kuo išskirtinės R. Wagnerio operos ir kodėl kartais operos koncertinis atlikimas gali būti įdomesnis už sceninį pastatymą.
Publika nežino šių šokėjų vardų, tačiau jiems visada plojama garsiausiai. Spektaklio programėlėje apie juos rasite tik kuklų įrašą: „Šoka Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai“. Kokios istorijos už to slypi, pasakoja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovas Eligijus Butkus ir baleto pedagogė, buvusi ilgametė LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė.
Vasario 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje versis prancūzų simfoninės muzikos lobiai. Programą „Prancūziškos vizijos“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir klausytojams jau pažįstamas tandemas: Fritzo Kreislerio konkurso nugalėtojas brazilų smuikininkas Guido Sant’Anna ir dirigentas Martynas Stakionis. Skambės Claude’o Debussy, Ernesto Chaussono, Maurice’o Ravelio kūriniai, o prancūzišką programą netikėtai vainikuos bene žymiausias austrų kompozitoriaus Franzo Schrekerio opusas – Kamerinė simfonija.
2026 metų sausio 24-osios popietę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė buvo pilnutėlė, ir ta žmonių gausa tapo viena pirmųjų stiprių vakaro emocijų. Į jubiliejinį koncertą susirinko artimieji, kolegos, bičiuliai, buvę mokiniai, chorinės muzikos bendruomenės nariai ir klausytojai, kuriems Maestro Petro Vaičekonio vardas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos muzikinės kultūros istorija. Šis vaizdas jaudino ir patį jubiliatą – jo veide buvo galima įžvelgti nuoširdų susikaupimą.
Sausio 31-ąją minime žymaus lietuvių kompozitoriaus Vytauto Klovos (1926.01.31–2009.12.10) šimtąsias gimimo metines. Be to, šįmet sukanka ir 70 metų nuo garsiausio jo kūrinio – operos „Pilėnai“ – pirmosios premjeros.
Mūsų spintose – daug padėkos raštų, daug apdovanojimų. Siena papuošta juostomis – visos pelnytos. Tačiau Vytautas neturėjo ir neturi nei puikybės, nei pavydo jausmo, nors pats ne kartą buvo puolamas, ir nepelnytai. Tai būtų galėję palaužti silpnesnį žmogų, atgrasyti nuo kūrybos. Tačiau tylus, stipraus charakterio žemaitis, atlaikęs smūgius, kantriai dirbo toliau. Džiaugiamės galingu beržu, kuris jau užaugo ir dengia mūsų balkoną, bet dar neužstoja Vilniaus bokštų – leidžia gėrėtis miesto vaizdu. O kada Dievulis pašauks Anapilin – jau ne nuo mūsų priklausys. Ar galėsime tada pasakyti: FECI QUOD POTUI – padariau, ką galėjau?
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) išvyksta pirmų šįmet gastrolių – sausio 31-ąją jis koncertuos Varšuvos filharmonijoje. „Noriu pranešti, kad visi bilietai jau iššluoti!“ – džiugia žinia repeticiją Vilniuje pradėjo šio koncerto solistas, lenkų smuiko virtuozas Januszas Wawrowskis. Jis ne kartą yra griežęs Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje, čia įrašinėjęs, o dabar pirmą kartą su LNSO žengs į svarbiausią savo miesto sceną.