Birželio 18 ir 20 klausėmės paskutinių šiųmečio Vilniaus festivalio koncertų, kurie abu buvo savaip išskirtiniai.
„Būti garso ir tylos partneriu, ieškančiu savojo pasaulio ir trokštančiu būti vienumoje su garsu“ – į tokią patirtį Pažaislio muzikos festivalio klausytojus pasinerti kvietė pianistė Gabija Natalevičienė. Birželio 12 d. Kauno evangelikų liuteronų Švenčiausios Trejybės bažnyčioje skambėjo vokiečių kompozitoriaus Hanso Otte fortepijoninis ciklas „Garsų knyga“.
Keturioliktą vasarą viename gražiausių Lietuvos kampelių prasideda Kintų muzikos festivalis. Jau birželio 21-osios vakarą Didžiojoje Kintų bažnyčioje klausytojus pasitiks pirmasis koncertas „Linkėjimai iš Vienos“, kuriame kviečiama susitelkti į klasikinės muzikos tradiciją ir miestą, kuriame ji skleidėsi – Vieną.
2024 metais Lietuvos muzikų sąjungos įkurtas nakties koncertų maratono festivalis „Nessun Dorma... Niekas nemiega...“ pristato Lietuvos atlikėjų kamerinių kūrinių ir džiazo muzikos programas. Kiekvieną renginio naktį nuo 21 valandos skambės „Serenados“ (akademinė muzika), o nuo 23 valandos vyks „Džiazo naktys“. Tikimės, kad ilgais vasaros vakarais skambanti muzika neleis nuobodžiauti vilniečiams ir miesto svečiams.
Lietuvos kamerinis orkestras – visada laukiamas muzikos mylėtojų kolektyvas, ypač kada solo griežia jo vadovas Sergejus Krylovas. Birželio 18 dieną Vilniaus festivaliui jis parengė gerai žinomų kūrinių programą. A
Su dideliu susidomėjimu perskaičiau profesoriaus, habilituoto daktaro Leonido Melniko parengtą monografiją apie iškilaus verslininko, mecenato ir kolekcininko Sauliaus Karoso asmenybę, jo gyvenimą, veiklą ir pasiekimus.
Saulėta birželio 7-ios šeštadienio popietė Pušaloto Muzikos Erdvės (Pasvalio muzikos mokyklos) vaikams Indrei, Tėjai, Godai, Tajui, Nedai, Adelei ir Rūtilei buvo neeilinė – jie keliavo koncertuoti į Vilnių.
Atidarymo koncerte pasirodė Lietuvos kamerinis orkestras (vadovaujamas Sergejaus Krylovo), Kauno valstybinis choras (vadovaujamas Roberto Šerveniko) bei solistai – sopranas Lina Dambrauskaitė, mecosopranas Bella Adamova (Čekija), tenoras Anthony’is Gregory’is (Jungtinė Karalystė) ir bosas Tadas Girininkas, dirigavo Italijoje reziduojantis jaunosios kartos iraniečių dirigentas Hosseinas Pishkaras.
Birželio 27 d. 18.30 val. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į choreografinių kompozicijų vakarą „Kūrybinis impulsas. Čiurlionio keliais“.
Lietuvos muzikų bendruomenę vasaros pradžioje pasiekė liūdna žinia – Anapilin iškeliavo pianistė, Lietuvos muikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentė Jūratė Karosaitė Karosevičiūtė (1953 11 20 – 2025 06 08).
Programą atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), solistė Gintarė Ramanauskaitė (sopranas), skaitovas Darius Meškauskas, dirigavo Robertas Šervenikas.
Birželio 11-osios Vilniaus festivalyje tapo tikrai istoriniu įvykiu ne vienam buvusiam ir ne vienam būsimajam filharmonijos sezonui. Vengrijos žydų kilmės britų pianistas Seras András Schiff pirmą kartą atvyko į Lietuvą ir bene pirmą kartą nei koncerto organizatoriai, nei pilnutėlės filharmonijos salės klausytojai tą vakarą nežinojo, kokia muzika skambės.
„Jam muzika yra gyvenimas. Jis grodamas spinduliuoja meilę ir šviesą“. Tokiais žodžiais 2025 m. birželio 11 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje buvo pristatytas pirmą kartą Lietuvoje pasirodęs fortepijono Grandas Seras Andrá Schiff. Kilęs iš Vengrijos žydų šeimos A. Schiff tarp pianistų ir muzikos mylėtojų yra vertinamas už ypač gilias, filosofiškas ir tuo pačiu nuoširdžias ir tyras kūrinių interpretacijas. Pianisto debiutas Lietuvoje – vienas geriausių to pavyzdžių.
„Canto Fiorito“ kviečia švęsti Renesanso muzikos genijaus Palestrinos 500 metų jubiliejų. Švenčiant šio iškilaus kompozitoriaus 500 metų jubiliejų, ansamblis publikai dovanos mūsų šalyje itin retai skambančią jo muziką, supažindins su Palestrinos reikšme Vakarų muzikos istorijai bei įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos paveldui.
Vilniaus festivalio koncertas birželio 18-ąją žada stulbinantį susitikimą: dvi muzikinės stichijos, du amžini dipoliniai pradai – dieviškasis ir šėtoniškasis – skleisis vokiečių ir italų Baroko genijų muzikos pavidalais, o juos įkūnys su J. S. Bacho klavyriniais koncertais neatsiejamai suaugęs A. Žlabys ir S. Krylovas, nukelsiantis į G. Tartini sapną su „Velnio treliais“.