Liepos 15-osios vakarą Miuncheno Prinzregententheater rengiamas Asmik Grigorian rečitalis, kuriame jai akompanuoja pianistas Lukas Geniušas. Tai oficialios Bavarijos valstybinės operos vasaros festivalio programos dalis, o bilietai į rečitalį buvo žaibiškai išparduoti.
Po rečitalio Miunchene Asmik Grigorian laukia vienas reikšmingiausių šios vasaros kūrybinių išbandymų – debiutas Georges'o Bizet operos „Karmen“ pagrindiniame vaidmenyje naujame Zalcburgo festivalio pastatyme. Premjera įvyks liepos 26 d., o vėliau spektaklis bus rodomas liepos 30 d., rugpjūčio 3, 8, 12, 15, 21 ir 26 dienomis. Visuose aštuoniuose spektakliuose Karmen partiją atliks Asmik Grigorian.
Kas šiandien yra Karmen? Fatališka moteris? Laisvės simbolis? O gal žmogus, kurio neįmanoma sutalpinti į nusistovėjusias visuomenės normas? Rengdamasis naujam Georges'o Bizet operos „Karmen“ pastatymui, Zalcburgo festivalis į šiuos klausimus atsako trimis skirtingais balsais. Festivalio programos autorius Christianas Arsenas Karmen aiškina kaip laisvės fenomeną, ilgametis festivalio meno vadovas Markusas Hinterhäuseris ją vadina ne personažu, o principu, o spektaklio režisierė Gabriela Carrizo teigia, kad svarbiausias jos kūrybos klausimas – ne meilė, o smurto kilmė.
Iš Kerkradės miesto Nyderlandų Karalystėje atskriejo neįtikėtina žinia, sukėlusi tikrą pasididžiavimo bangą Lietuvoje. Čia vykstančiame prestižiniame 20-ajame Pasaulio muzikos čempionate „World Music Contest“ (WMC) Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos varinių pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ iškovojo pirmąją vietą, aukso medalį ir čempiono titulą jaunimo kategorijoje!
Kai vasaros vakarais Anykščius apgaubia ramybė, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje suskamba vargonų muzika, sujungianti skirtingas epochas, kultūras ir tautas. Jau 26-us metus čia vykstantis Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis yra vienas svarbiausių profesionaliosios vargonų muzikos renginių Aukštaitijoje.
Vienintelis Lietuvoje įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, šiemet vyksiantis rugsėjo 8–19 dienomis Vilniuje ir Kaune, kviečia apmąstyti gyvenimą tarp realybės ir virtualybės – kaip šios dvi erdvės veikia mūsų kasdienybę, kūrybos būdus ir tarpusavio ryšius. Dvyliktojo festivalio teminiu kodu tampa kultinė frazė „Hello, World!“ – pirmoji programavimo kalbos žinutė, šiame kontekste atverianti tarpinę erdvę (in-betweenness), kurioje vienu metu esame ir čia, ir ten.
1926 metais popiežiui Pijui XI paskelbus apaštališkąją konstituciją (bulę) Lituanorum gente, buvo sukurta savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija. Birželio 27-ąją Lietuva minėjo iškilią sukaktį – Lietuvos bažnytinės provincijos šimtmetį. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje šiai progai skirtame šventiniame koncerte dalyvavo Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Giedrius Vaznys), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas) ir vargonininkė Dalia Jatautaitė.
Šeštadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) šurmuliavo pirmasis tarpdisciplininis „Festivalis X“, suteikęs jauniesiems menininkams išskirtinę galimybę pademonstruoti savo talentus didžiausio Lietuvos teatro scenoje.
Interviu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Goda Giedraityte aptariamos svarbiausios artimiausių metų teatro veiklos kryptys. Daug dėmesio skiriama šeštajam Klaipėdos festivaliui, kurio programa siejama su karalienės Luizės 250-ųjų gimimo metinių minėjimu, tarptautiniam bendradarbiavimui ir edukacinėms iniciatyvoms. Pokalbyje pristatomi jubiliejinio, 40-ojo, teatro sezono planai.
Kalbantis su profesore Regina Maciūte sunku patikėti, kad ji neseniai paminėjo gražią sukaktį. Net tada, kai, regis, jau pasiekta viskas, apie ką gali svajoti atlikėjas ir pedagogas, nuolatinis judėjimas pirmyn, smalsumas ir gebėjimas abejoti išlieka neatsiejama jos asmenybės dalis. Ji domisi pasauliu, tobulina anglų ir prancūzų kalbų žinias, ir, kaip pati sako, vis dar mokosi.
Straipsnyje, remiantis trisdešimtojo Vilniaus festivalio koncertų refleksija, analizuojama festivalio tapatybės kaita ir keliamas klausimas, kaip per tris dešimtmečius pasikeitė šio renginio meninė misija. Prisimenami pirmieji festivalio metai, kai Vilniaus festivalis buvo suvokiamas kaip išskirtinis kultūrinis įvykis, formavęs Lietuvos muzikinį gyvenimą, inicijavęs naujų lietuvių kompozitorių kūrinių atsiradimą ir kūręs miesto šventės atmosferą.
Straipsnyje analizuojama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2026 m. pristatyta baleto „Pakita“ premjera, sukurta prancūzų menininkų komandos, vadovaujamos choreografo Manuelio Legris. Aptariamas spektaklio santykis su XIX amžiaus klasikinio baleto tradicija, istorinis „Pakitos“ kontekstas ir šiuolaikinės restauracinių pastatymų tendencijos Europos baleto teatre.
Birželio 12-osios vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko vienas ryškiausių trisdešimtojo Vilniaus festivalio koncertų. Jame susitiko trys skirtingų epochų ir estetinių pasaulių kūriniai, kuriuos suvienijo viena tema – žmogaus dvasios stiprybė. Dirigentė Oksana Lyniv ir pianistas Dmytro Choni drauge su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pristatė programą, kurioje romantizmo idealai skambėjo ne kaip praeities reliktas, bet kaip šiandienos patirtis – kaip muzikinis pasakojimas apie tautos orumą, pasipriešinimą ir viltį.
Kauno ir Torunės muzikinė partnerystė įgavo naują skambesį. Birželio 20 dieną Torunėje, Długa ir Chełmińska gatvių sankryžoje, iškilmingai atidengta Kauno aikštės atminimo lenta. Lenkų muzikologės Gabrielos Ułanowskos įspūdžiai po jungtinio Torunės ir Kauno miesto simfoninių orkestrų koncerto
Kompozitorius ir publicistas Giedrius Kuprevičius straipsnyje „Trečiai ausiai. Čiurlionis vaikščiojo vienas...“ svarsto apie M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų kultūrinę strategiją ir jos pasekmes. Autoriaus nuomone, Lietuva pasauliui pristatė Čiurlionį kaip vienišą genijų, tačiau nepasinaudojo proga per jo asmenybę atskleisti platesnį lietuvių kultūros kontekstą. Lygindamas Lietuvos ir kitų Europos šalių patirtis, G. Kuprevičius kelia klausimą, ar jubiliejiniai metai netapo praleista galimybe stiprinti visos nacionalinės kultūros tarptautinį matomumą. Straipsnyje svarstoma, kaip derėtų derinti iškilių asmenybių pagerbimą ir platesnę kultūros sklaidą pasaulyje.