2026-01-30, Jūratė KLOVIENĖ
Mūsų spintose – daug padėkos raštų, daug apdovanojimų. Siena papuošta juostomis – visos pelnytos. Tačiau Vytautas neturėjo ir neturi nei puikybės, nei pavydo jausmo, nors pats ne kartą buvo puolamas, ir nepelnytai. Tai būtų galėję palaužti silpnesnį žmogų, atgrasyti nuo kūrybos. Tačiau tylus, stipraus charakterio žemaitis, atlaikęs smūgius, kantriai dirbo toliau.
Džiaugiamės galingu beržu, kuris jau užaugo ir dengia mūsų balkoną, bet dar neužstoja Vilniaus bokštų – leidžia gėrėtis miesto vaizdu.
O kada Dievulis pašauks Anapilin – jau ne nuo mūsų priklausys.
Ar galėsime tada pasakyti:
FECI QUOD POTUI – padariau, ką galėjau?