LMS

LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA 

Lithuanian Musicians’ Union

Atlikėjų, muzikinių kolektyvų vadovų, kompozitorių, muzikos kritikų ir mokslininkų visuomeninė kūrybinė organizacija. Sąjunga tęsia 1936 m. įkurtos ir iki 1940 m. gyvavusios Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas.

1936 m. Kaune iškilūs to meto muzikai – N. Martinonis, J. Karosas, K. Kaveckas, A. Budriūnas, K. Griauzdė, kiti, subūrė įvairių žanrų muzikus į Lietuvių muzikų draugiją, ir tai buvo reikšmingas posūkis muzikinės kultūros plėtros baruose. Patvirtintuose Draugijos įstatuose buvo nurodoma, kad jos „tikslas – lavinti savo narius muzikos srityje, kelti chorų kultūrą bei muzikos meną“. Įgyvendindama Įstatų nuostatas, Draugija pradėjo sistemingai, aktyviai rūpintis muzikinės kultūros reikalais. vadovavo Lietuvos chorų sąjūdžiui, rūpinosi respublikinių ir rajoninių dainų švenčių, chorų konkursų organizavimu, rūpinosi naująja lietuviška chorine muzika, muzikiniu švietimu, vargonininkų ir muzikos mokytojų kvalifikacija, rengė populiarius simfoninius, kamerinius koncertus, sistemingai leido mėnesinį meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“.

Šiandienos kūrybinė organizacija – Lietuvos muzikų sąjunga, tęsdama 1936 m. įkurtos Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas, taip pat siekia aktyviai dalyvauti krašto muzikiniame gyvenime - nuosekliai įvairiomis formomis plėtoja veiklą visoje Lietuvoje, remia muzikų kūrybinę iniciatyvą, telkia juos meninei ir švietėjiškai veiklai, jų veiklą propaguoja Lietuvoje ir užsienyje, meninės veiklos rezultatus fiksuoja istorijai. Tuo tikslu: leidžia mėnesinį meno ir mokslo žurnalą “Muzikos barai”; rengia kasmetines Lietuvos muzikų didžiąsias šventes “Didysis muzikų paradas“ (Didysis atlikėjų parodymas); sistemingai rengia reguliarius koncertus jaunimui Lietuvos vidurinėse ir muzikos mokyklose, pristato naujausius atlikėjų kūrybinius darbus, sistemingai rengias muzikines popietes, įvairių žanrų atlikėjų koncertus susitikimus su visuomene, rengia nusipelniusių muzikų pagerbimo ir atminimo vakarus; leidžia natas, knygas, Lietuvos atlikėjų kompaktines plokšteles.

Prie Lietuvos muzikų sąjungos įsteigti pedagogų ir jaunųjų muzikų susivienijimai.

1998, 1999 ir 2004 metais LMS suvažiavimų nutarimu už didelius nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai Lietuvos muzikų sąjungos GARBĖS NARIO vardai suteikti dirigentui prof. Sauliui SONDECKIUI, trimitininkui prof. Timofejui DOKŠICERIUI, violončelininkui prof. Davidui GERINGUI, operos solistui Sergejui LARINUI, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo steigėjui, fondo prezidentui p. Sauliui KAROSUI.

2014 metais LMS suvažiavimo metu Lietuvos muzikų sąjungos GARBĖS NARIO vardai suteikti dainininkei Violetai URMANAI-URMANAVIČIŪTEI ir pianistei Birutei KAROSIENEI

2018 metais LMS suvažiavimo metu Lietuvos muzikų sąjungos GARBĖS NARIO vardas suteiktas dirigentui Juozui DOMARKUI.

2001 m Lietuvos muzikų sąjunga kartu su firma „Baltic optical disc“ įsteigė „Auksinio disko“ prizą (skulptūrinė kompozicija ir specialiai išleista, laureatų kūrybą pristatanti kompaktinė plokštelė), kuriuo kasmet lapkričio mėnesį Nacionalinėje filharmonijoje „Didžiojo muzikų parado“ metu už ryškią pastarųjų metų meninę veiklą apdovanojami ir „Auksino disko“ laureatais skelbiami keturių nominacijų atlikėjai.

LMS NARIAI

 

Traviata
Prenumeruokite „Muzikos barus“!