Kontaktai
LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA
Gedimino pr. 32-2, LT-01104 Vilnius
Įmonės kodas 190749274
Atsiskaitomoji sąskaita LT51 7300 0100 0245 0037
Biudžetinė sąskaita LT81 7300 0100 0245 9876
Vienkartinių projektų sąskaita LT15 7300 0101 3362 4949
Paramos sąskaita LT84 7300 0100 35322064
AB SWEDBANKAS, banko kodas 73000
Visais klausimais kreiptis
telefono numeriais:
+370 614 34 094;
+370 686 14 066;
el. paštu: info@muzikusajunga.lt
LMS prezidentė
Audronė Žigaitytė-Nekrošienė,
tel. nr. +370 686 14 066;
el. paštas: audrone@muzikusajunga.lt
MUZIKOS BARAI
Lietuvos muzikų sąjungos leidinys, leidžiamas nuo 1931 metų
LEIDINĮ "MUZIKOS BARAI" ĮSIGYTI GALIMA:
info@muzikusajunga.lt
LEIDINĮ "MUZIKOS BARAI" PRENUMERUOTI GALIMA:
Lietuvos muzikų sąjungoje:
el. p. info@muzikusajunga.lt
tel. +370 68614066
Visuose AB „Lietuvos paštas“ skyriuose
www.prenumeruok.lt
Redakcinė taryba:
prof. Audronė Nekrošienė (vadovė),
dr. Skaidrė Baranskaja,
prof. dr. Ina Dagytė,
doc. Viktoras Gerulaitis,
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė,
prof. Giedrius Kuprevičius,
dr. Daiva Tamošaitytė,
prof. Mindaugas Urbaitis,
prof. dr. Andrius Vaišnys
Skambinti, susirašinėti:
Tel.:
+370 614 34 094;
+370 698 15 244;
el.p.: zurnalas@muzikosbarai.lt
Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ, vyr. redaktorė: audra@muzikosbarai.lt
Tomas BAKUČIONIS, redaktorius-apžvalgininkas
Jūratė PALIONYTĖ, redaktorė, kalbos konsultantė
Arvydas NEKROŠIUS, dailininkas: arvydas@muzikosbarai.lt
Viešoji įstaiga MUZIKOS BARAI
Gedimino pr. 32-2, LT-01104 Vilnius
Kodas 300022380
Atsisk. sąsk. LT047300010083471297
Biudžetinė sąsk. LT477300010084390568
AB SWEDBANKAS, banko kodas 73000
Direktorius Gintautas Daukšas
tel. +370 698 15244
zurnalas@muzikosbarai.lt
***
Medijų opera – tai šiuolaikinis operos žanras, kuriame integruojamos įvairios medijos, tokios kaip vaizdo projekcijos, skaitmeninės technologijos, animacija, garsas ir 3D modeliavimas į tradicinę operos struktūrą. Šiame žanre susipina muzikinės operos, vizualiojo meno, performanso ir instaliacijos elementai, naudojant inovatyvias technologijas, kaip hologramos bei garso-vaizdo sintezė, siekiant sukurti unikalią meninę patirtį žiūrovams.
Svarbi medijų operos ypatybė – pastatymo galutinėje versijoje nedalyvauja gyvi aktoriai. Tai yra iš anksto užprogramuotas spektaklis, kuris veikia autonomiškai. Viso proceso metu garso ir vaizdo sintezė, projekcijos bei animacijos sukuria dinamišką ir įtraukiantį pasirodymą, kuris paleidžiamas vienu mygtuko paspaudimu, aktyvuojant kruopščiai suprogramuotą sistemą. Taigi, spektaklis vyksta be tiesioginio žmogaus įsikišimo, o visos kūrybinės komandos funkcijos realizuojamos technologiškai.
Medijų operoje ypatingą reikšmę turi vizualiosios dalies kūrėjai:
Režisierius koordinuoja visą kūrybinį procesą, derina muzikinį ir vizualinį naratyvą, valdo projekcijų ir scenos dramaturgiją.
Scenografas kuria scenos erdvę, apimančią 3D modelius, reljefinius objektus ir projekcijų pagrindus, užtikrina techninį scenovaizdžio įgyvendinimą.
Vaizdo projekcijų kūrėjas atsako už filmuotą ir animuotą medžiagą, taip pat sudaro projekcijų „žemėlapį“ bei vizualizuoja scenos veiksmą.
Apšvietėjai ir animatoriai integruoja šviesos efektus ir animacijas, papildydami vizualinį pasirodymo dinamiškumą.
Ši operos forma ne tik plėtoja menų sintezę, bet ir atveria naujas edukacines galimybes, leisdama žiūrovui patirti operos žanrą per šiuolaikinių technologijų prizmę.
Viešoji įstaiga Media Opera Theater PRIMADONNA
Gedimino pr. 32-2, LT-01104 Vilnius
Kodas 306272825
Direktorė Audronė Nekrošienė
+370 686 14066
audra.zn@gmail.com
Atsisk. sąsk. LT907300010176952335
Biudžetinė sąsk. LT377300010176952416
AB SWEDBANKAS, banko kodas 73000
Termino aiškinimas Muzikos žodynui
Medijų opera [lot. medium – vidurys, viešumas, bendrumas; Audronė Žigaitytė], it. opera mediale, pranc. opéra des médias, angl. media opera, vok. Media-Oper, rus. медиа опера: šiuolaikinė operos atmaina, skiriama pagal pastatymo tipą. Medijų opera egzistuoja iš anksto įrašytu užprogramuotu pavidalu, be gyvų atlikėjų. Čia integruojamos įvairios medijos – vaizdo projekcijos, garsas, animacija, 3 D modeliavimas, kt. inovatyvios technologijos. Spektaklis programuojamas jungiant operos muzikos (2) įrašus, vizualiojo meno, performanso, instaliacijos elementus. Ypač svarbus vizualiosios dalies kūrėjų (režisieriaus, scenografo, vaizdo projekcijų autoriaus, apšvietėjų ir animatoriaus) vaidmuo.
***
Opera kaip iš anksto suprogramuotas, dramaturgiškai vientisas, be žmogaus įsikišimo veikiantis sceninis kūrinys – pasaulyje neegzistuoja kaip atskiras teatro modelis. Medijų operos teatras nėra technologinis eksperimentas. Jis gimė iš ekonominės operos krizės ir tapo menine-eduakcine alternatyva repertuariniam teatrui.
Tad Medijų opera – tai edukacinė-interpretacinė operos forma, leidžianti prailginti kūrinio sceninį gyvenimą ir aktualizuoti jį per šiuolaikinę technologinę dramaturgiją.
Pasaulyje vyksta intensyvūs ieškojimai operos ir skaitmeninių technologijų sintezėje, tačiau lietuviškas Medijų operos teatro modelis, deklaruojantis visišką autonomiją nuo gyvo atlikėjo ir edukacinę-meninę alternatyvą repertuariniam teatrui, yra drąsus ir išskirtinis konceptualus žingsnis. Tai tarsi „mažiausias pasaulyje operos teatras“, kuris savo koncepcija lenkia daugelį tradicinių institucijų, vis dar besilaikančių 19-ojo amžiaus atlikimo modelių.
***
Media opera is a contemporary variant of opera, defined according to the type of staging. It exists in a pre-recorded and programmed form, without live performers. The performance integrates various media – video projections, sound, animation, 3D modelling and other digital technologies – combining recordings of operatic music with elements of visual art, performance and installation. The role of the creators of the visual component – the director, scenographer, video projection artist, lighting designers and animators – is particularly important.
Media opera is conceived as a dramaturgically coherent stage work operating according to an autonomous, pre-programmed principle. Such a form expands the expressive possibilities of the operatic genre and proposes a new model of theatre.
There is an intense search going on around the world for a synthesis of opera and digital technology, but the Lithuanian model of media opera theater, which declares complete autonomy from live performers and an educational-artistic alternative to repertory theater, is a bold and unique conceptual step. It is like "the world's smallest opera theater," whose concept surpasses many traditional institutions that still adhere to 19th-century performance models.