„Gaida 2026“ – smuiko virtuozai, muzikos klasikai ir naujos premjeros

Spalio 16 d. Vilniuje prasidės 36-asis tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. Vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos festivalių Baltijos šalyse, įvertintas Europos festivalių asociacijos „EFFE Laureate“ titulu, šiemet pristatys ypač plačią simfoninės, kamerinės ir elektroninės muzikos programą. Jos centre – pasaulinio garso atlikėjai, reikšmingi XX–XXI a. muzikos kūriniai ir naujos lietuvių kompozitorių premjeros.

Viena ryškiausių šių metų festivalio temų – smuiko muzika. Organizatorių pasirinktas kodas „VLN: VioLiN → ViLNius“ simboliškai susieja instrumentą su miestu, kuriame pasirodys penki tarptautinį pripažinimą pelnę smuikininkai: Ilya Gringoltsas, Akiko Suwanai, Sergejus Krylovas, Eldbjørg Hemsing ir Leila Josefowicz.

Ypač įdomus šių metų programos sumanymas – kelių skirtingų kartų kompozitorių smuiko koncertų pristatymas. Johno Adamso, György Ligeti, Esos-Pekkos Saloneno ir Tan Duno kūriniai atskleidžia labai skirtingas šiuolaikinio koncerto žanro galimybes – nuo ritminės energijos ir sudėtingų orkestrinių struktūrų iki neįprastų tembrinių jungčių bei muzikinės dramaturgijos eksperimentų.

Savotiška šios programos jungtimi tampa smuikininkė Leila Josefowicz, kuriai naujus kūrinius yra skyrę Johnas Adamsas, Esa-Pekka Salonenas, Thomas Adèsas ir Luca Francesconi. Tačiau pati atlikėja ypatingą vietą šiuolaikiniame smuiko repertuare skiria Ligeti Koncertui smuikui ir orkestrui. Būtent šį kūrinį ji pasirinko savo pasirodymui Vilniuje.

Festivalio programoje taip pat numatyti lietuvių kompozitorių Kristupo Bubnelio, Vytauto Germanavičiaus, Algirdo Martinaičio, Vytauto V. Jurgučio ir kitų autorių nauji kūriniai. Greta jų – Steve’o Reicho, Arvo Pärto ir Philipo Glasso muzikai skirti koncertai bei išsamesnė pažintis su australų kompozitoriaus ir dirigento Bretto Deano kūryba.

„Gaidoje“ šiemet dalyvaus Lietuvos nacionalinis simfoninis, Lietuvos valstybinis simfoninis ir Lietuvos kamerinis orkestrai. Šešiuose didelės apimties orkestriniuose koncertuose jie bendradarbiaus su užsienio solistais ir dirigentais, o kamerinės muzikos programose pasirodys prancūzų styginių kvartetas „Quatuor Diotima“, Amsterdamo violončelių oktetas „Cello Octet Amsterdam“, japonų pianistė Maki Namekawa, Lietuvos ir Latvijos perkusininkai bei pianistai, Gedimino Gelgoto vadovaujamas ansamblis NIKO.

Elektroninei muzikai skirti du festivalio vakarai. Spalio 17 d. koncertuos vokiečių duetas „Grandbrothers“, o spalio 23 d. – elektroninės muzikos kūrėjas Alva Noto, bendradarbiaujantis su japonų vaizdo menininku Kenu Niibori. Pastarojo pasirodyme garsas ir vaizdas bus jungiami į vientisą audiovizualinę kompoziciją, kurioje svarbi vieta teks ritminėms struktūroms, elektroniniams garsovaizdžiams ir vizualinei dramaturgijai.

Festivalį spalio 16 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atidarys Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Kartu su juo pasirodys smuikininkas Ilya Gringoltsas ir dvidešimtmetį minintis fortepijoninis trio „FortVio“.

Gringoltsas atliks Johno Adamso Koncertą smuikui ir orkestrui, Lietuvoje skambėsiantį pirmą kartą. „FortVio“ kartu su orkestru pristatys specialiai ansamblio užsakymu sukurtą Kristupo Bubnelio „Jubilismą“ – pasaulinę premjerą, kurioje fortepijoninis trio tampa simfoninio orkestro dalimi. Programą papildys Bretto Deano ir latvių kompozitoriaus Kristo Auznieko kūrinių premjeros Lietuvoje.

Spalio 18 d. LVSO koncertų salėje skambės Arvo Pärto kūrybai skirta programa. Gedimino Gelgoto vadovaujamas ansamblis NIKO su orkestru atliks reikšmingiausius estų kompozitoriaus kūrinius, tarp jų – „Fratres“, „Spiegel im Spiegel“, „Tabula rasa“, „Cantus in memoriam Benjamin Britten“ ir kitus opusus. Šis koncertas leis pažvelgti į Pärto sukurtą tintinnabuli muzikinę kalbą, kurioje ypatingą reikšmę įgyja garsų tarpusavio santykis, jų trukmė ir tyla.

Spalio 22 d. Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Jonathano Stockhammerio, muzikuos su smuikininke Leila Josefowicz. Ji atliks György Ligeti Koncertą smuikui ir orkestrui – vieną sudėtingiausių XX a. pabaigos šio žanro kūrinių. Programoje taip pat skambės Onutės Narbutaitės „Otro Rio“, Bretto Deano kūrinys ir Kristupo Bubnelio naujo opuso pasaulinė premjera.

Spalio 24 d. LVSO koncertų salėje pasirodys prancūzų dirigentas Sylvainas Cambrelingas ir norvegų smuikininkė Eldbjørg Hemsing. Ji atliks kinų kilmės amerikiečių kompozitoriaus Tan Duno Koncertą smuikui „Fire Ritual“, kuriame šiuolaikinės simfoninės muzikos kalba susipina su ritualinės muzikos vaizdiniais. Programoje taip pat numatytos Justės Janulytės ir Jörgo Widmanno kūrinių premjeros Lietuvoje. Koncerte bus pagerbtas ir šiemet miręs kompozitorius Osvaldas Balakauskas – skambės jo „Tetra“.

Spalio 25 d. Nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą Lietuvoje koncertuos „Cello Octet Amsterdam“. Aštuonių violončelių ansamblis išsiskiria neįprasta sudėtimi ir nuosekliu bendradarbiavimu su šiuolaikiniais kompozitoriais. Programoje – Kinan Azmeh ir Joëlio Broekmanno kūriniai, Lietuvoje skambėsiantys pirmą kartą, taip pat japonų kompozitoriaus Ryuichi Sakamoto muzika.

Spalio 27 d. Nacionalinėje filharmonijoje bus paminėtas Steve’o Reicho 90-metis. Vieno reikšmingiausių amerikietiškojo minimalizmo kūrėjų muziką atliks Lietuvos ir Latvijos perkusininkai Pavelas Giunteris, Sigitas Gailius, Guntars Freibergas ir Edgars Zaurs, pianistai Paulius Anderssonas bei Rihards Plešanovas. Reicho kūryboje pasikartojantys ritminiai modeliai, jų fazių poslinkiai ir palaipsnė muzikinės medžiagos kaita tampa savarankišku kompozicijos procesu.

Spalio 28 d. Philipo Glasso artėjančiam 90-mečiui skirtą rečitalį surengs japonų pianistė Maki Namekawa. Su kompozitoriumi glaudžiai bendradarbiaujanti atlikėja pristatys jo fortepijoninę muziką, o greta jos skambės džiazo pianisto Keitho Jarretto kūriniai. Didžioji programos dalis Lietuvoje bus atliekama pirmą kartą.

Spalio 29 d. Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Gedimino Gelgoto, koncertuos su japonų smuikininke Akiko Suwanai. Ji atliks Tōru Takemitsu „Nostalgiją“, skirtą kino režisieriaus Andrejaus Tarkovskio atminimui, ir Arvo Pärto „Fratres“. Programoje taip pat skambės Vytauto Germanavičiaus naujo kūrinio pasaulinė premjera bei Steve’o Reicho „Reich/Richter“, Lietuvoje atliekamas pirmą kartą.

Lapkričio 5 d. Nacionalinėje filharmonijoje pasirodys prancūzų styginių kvartetas „Quatuor Diotima“. Jo programoje – Ondřejaus Adámeko ir Bretto Deano kūrinių premjeros Lietuvoje, Vytauto V. Jurgučio naujo kūrinio pasaulinė premjera, o koncerto pabaigoje – Steve’o Reicho „Different Trains“. Šiame kūrinyje styginių kvarteto skambesys jungiamas su įrašytais balsais ir traukinių garsais, taip sukuriant savitą muzikinį pasakojimą apie atmintį ir istoriją.

Lapkričio 6 d. LVSO koncertų salėje Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos Brettas Deanas. Kartu su orkestru pasirodys latvių akordeonininkė Ksenija Sidorova, atliksianti specialiai jai sukurtą Fazılo Say Koncertą akordeonui ir orkestrui. Šio kūrinio pasaulinė premjera įvyko 2026 m. vasarą Šlėzvigo-Holšteino festivalyje. Programoje taip pat numatytos Jurgio Juozapaičio, Lizos Streich ir dviejų paties Deano kūrinių premjeros Lietuvoje.

Lapkričio 7 d. festivalio programą pratęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas su smuikininku Sergejumi Krylovu. Jis atliks Esos-Pekkos Saloneno Koncertą smuikui ir orkestrui, pelniusį „Grawemeyer“ muzikos premiją. Šis kūrinys, dedikuotas Leilai Josefowicz, atskleidžia kompozitoriaus santykį su solisto virtuoziškumu, orkestro spalvomis ir didelės formos dramaturgija. Koncerte taip pat įvyks Algirdo Martinaičio naujo kūrinio pasaulinė premjera, skambės Mirelos Ivičević muzika, Lietuvoje pristatoma pirmą kartą.

36-ojo festivalio „Gaida“ programa išsiskiria ne vien atlikėjų ir kūrinių gausa. Jos dramaturgijoje galima įžvelgti kelias tarpusavyje susijusias kryptis: šiuolaikinio smuiko repertuaro raidą, XX a. antrosios pusės muzikos klasikų kūrybos aktualumą ir naujų lietuvių kompozitorių kūrinių atsiradimą.

Ypač reikšminga tai, kad lietuvių autorių premjeros čia nėra atskira nacionalinė programos dalis – jos skamba greta pasaulinio repertuaro kūrinių, atliekamos tų pačių orkestrų ir tarptautinį pripažinimą pelniusių solistų. Taip festivalis ne tik pristato šiuolaikinės muzikos procesus Lietuvoje, bet ir įtraukia lietuvių kūrybą į platesnį tarptautinį kontekstą.