Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė pasakoja apie didžiausiai Vakarų Lietuvos kultūros įstaigai tenkančius pandemijos laikotarpio iššūkius ir prisipažįsta, kad šiuo metu kiekvienam atvejui rengia ne vieną, o net kelis atsarginius variantus.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, laikydamasis karantino reikalavimų, ruošia dovaną Klaipėdos miesto gimtadieniui. Virtualiai pristatyta Muzikinio teatro Klaipėdoje jubiliejinių metų ryškiausio akcento - Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ - meninė koncepcija, kurią ruošia garsių kūrėjų komanda.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė pelnė „Metų darbštuolio“ nominaciją. 2019-aisiais ji atsiskleidė kaip kūrybinga, ieškanti unikalių meninių sprendimų komanda su savitu braižu.
Pernai „Teatro lobiu“ pripažintas ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas Stasys Domarkas perdavė šios nominacijos apdovanojimą teatro Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus vedėjui Vytautui Virganavičiui. Neseniai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru atsisveikinęs V. Virganavičius, šiam kolektyvui paskyręs 32-ejus savo gyvenimo metus, kolegų buvo ypač gerbiamas ir mylimas.
„Gyvename neįprastomis sąlygomis. Buvęs pasaulis su visais jo privalumais ir trūkumais staiga pakeitė statusą – jo margoje partitūroje atsirado pauzės ženklas. Džiugu, kad ši pauzė virsta naujomis galimybėmis“, – pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.
Operos dainininkė Inesa Linaburgytė: „Matydama liūdnas vaikų akytes, sunkiai atsikratydavau sąžinės priekaištų”
Tarptautinę džiazo dieną Lietuvos muzikos informacijos centras ir Lietuvos džiazo federacija kviečia švęsti klausantis 15 geriausių Lietuvos džiazo kūrinių, sukurtų 2019-2020 metais. Rinktinė „Note Jazz from Lithuania 2020“ – kiekvieno muzikiniam skoniui subalansuotas albumas, nuo šiandien visiems nemokamai prieinamas „mic.lt“ grotuve.
Merūnas pristato pačią naujausią savo dainą „Balta naktis“ iš būsimojo, jau antrojo, lietuviško albumo. Pirmą kartą daina viešai nuskambėjo prie Santaros klinikų. Ją Merūnas atliko dėkodamas Lietuvos medikams. Dabar kūrinys pasiekė ir visus interneto vartotojus.
Operos solistą Steponą Zonį žiūrovai prieš prasidedant visuotiniam karantinui LNOBT scenoje girdėjo dažnai: vasarį jis buvo Astlėjus Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ premjeriniuose spektakliuose, kovą – Pingas Giacomo Puccini operoje „Turandot“.
Jie daug kartų juokais girdėjo „kaip jaučiatės?“. Nenuostabu, kai grupės pavadinimas pats sufleruoja klausimą. Bet tikrąjį atsakymą „jautì“ visuomet sudeda į savo muziką. Naujausiame trumpo metro albume „Mulkis“ roko ketveriukė keičiasi, liūdi, pripažįsta savo kaltę ir moko, kad kiekvienas iš mūsų – tik žmogus. Kartais ir mulkis. Bet svarbu, kaip elgiamės po to. „Kad ir kaip stengiasi, žmogus vis vien padaro klaidų ir susimauna – ypač prieš tuos, prieš kuriuos to daryti nenori“, – sako grupės vokalistas Džiugas Širvys (gitara).
Apie Anapilin išėjusį Krzysztofą Pendereckį sklandė legendos – dažnas muzikas norėjo su juo dirbti, bet pasisekė išrinktiesiems, tarp jų – vilnietei operos solistei Nomedai Kazlauskaitei-Kazlaus.
Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Lietuvoje ji tradiciškai minima surengiant „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremoniją, šįmet turėjusią vykti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šio teatro operos solistė Jovita Vaškevičiūtė – viena iš „Auksiniam scenos kryžiui“ šįmet nominuotų teatralų. Dainininkė pasakoja apie pasikeitusią kasdienybę ir tiki, kad iš šio laikotarpio patirties kiekvienas savaip turėsime ko pasimokyti.
Šių metų sausį pianistei Gražinai Ručytei-Landsbergienei sukako 90 metų. „Vagos“ leidykla 2019 m. išleido monografiją „Gražinos Ručytės pianissimo: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais“ (recenzavo profesorės Irena Uss-Armonienė, Aušra Martišiūtė-Linartienė ir Auksė Balčytienė). Vilniaus universiteto profesoriaus, žurnalisto dr. Andriaus Vaišnio knyga skirta itin dėmesingam skaitytojui, kuris turėtų susigaudyti keliuose pasakojimo sluoksniuose, suvokti, kad joje reikšminga veik kiekviena detalė, paminėtas susitikimas ar įvykis.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė sako pati sau esanti griežčiausia kritikė: „Įsirašau savo dainavimą, klausausi. Man turi patikti, kaip dainuoju. Kol nepatinka pačiai, kitų nuomonė nepadės. Klaidų sau neatleidžiu. Siekiu tobulo garso. Tokio, kuris ne tik gražiai skamba, bet ir turi prasmę, perteikia emociją. Bet emocijas scenoje reikia mokėti valdyti.“
Kovo 8 d. Vilniaus kongresų rūmuose skambės unikalus muzikinis projektas, kurį pristato trombono virtuozas Vytautas Pilibavičius, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro trombonininkų ansamblis, perkusininkas Artūras Maniušis ir etninės muzikos atlikėja Loreta Sungailienė. „Mūsų kuriama, improvizuojama muzika turi aiškų lietuvišką ženklą ir kartu tai – profesionaliai atliekamas, stilistine įvairove žėrintis džiazas, kuris įdomus ir suprantamas tiek džiazo muzikos gurmanui, tiek įvairia muzika besidominčiam klausytojui“, – sako L. Sungailienė, su kuria plačiau kalbamės apie netikėtą sumanymą.
