Apie Devintosios simfonijos išskirtinumą, jos įtaką vėlesnių epochų muzikai, dirigento santykį su šiuo kūriniu ir būsimas LVSO gastroles Vokietijoje pasakoja Gintaras Rinkevičius.
Spalio 16 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salėje savo 80 metų jubiliejų švęs pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas, pedagogas Davidas Geringas – vienas ryškiausių mūsų laikų violončelės meno autoritetų. Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Gintaro Rinkevičiaus, maestro ne tik grieš garsųjį Antoníno Dvořáko Koncertą violončelei ir orkestrui, bet ir pats stos prie dirigento pulto – diriguos Wolfgango Amadeus Mozarto Keturiasdešimtąją simfoniją.
Spalio 18 d. tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida 2026“ programoje – vienam ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų, estų kompozitoriui Arvo Pärtui skirtas koncertas „Arvo Pärt. Greatest Works“. LVSO koncertų salėje skambės kūriniai, atskleidžiantys savitą kompozitoriaus muzikinę kalbą, jo santykį su tyla, laiku ir sakralumu. Programą atliks Gedimino Gelgoto vadovaujamas Vilniaus miesto ansamblis NIKO su orkestru.
Spalio 9 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salėje viešėjo vienas ryškiausių mūsų laikų smuikininkų Christianas Tetzlaffas. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu orkestru jis atliko Édouardo Lalo „Ispaniškąją simfoniją“. Koncertą publika palydėjo audringais plojimais ir šūksniais „Bravo!“
Prieš penkerius metus netikėtai prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) dirigento pulto stojęs prancūzų maestro Victorienas Vanoostenas bendradarbiavimą su orkestru tęs dar mažiausiai penkerius metus. 2021 m. Vilniuje debiutavęs dirigentas 2024-aisiais tapo pagrindiniu kviestiniu LNSO dirigentu, o nuo 2027 m. rudens jo sutartis bus pratęsta dar penkeriems metams. Tokį sprendimą vienbalsiai palaikė orkestro muzikantai.
Pirmą kartą Lietuvoje kūrusiam italų choreografui Nicolai Masciai žmogaus kūnas yra savarankiška meninės raiškos priemonė, gebanti perteikti tai, ko neįmanoma išsakyti žodžiais. Choreografiją jis suvokia ne kaip dekoratyvų operos elementą, bet kaip lygiavertę scenos kalbą, atskleidžiančią personažų emocijas, tarpusavio santykius, įtampą ir galios mechanizmus.
Spalio 9, 10 ir 13 dienomis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje įvyks Georgo Friedricho Händelio operos „Julijus Cezaris“ premjera. Baroko opera pirmą kartą Lietuvoje taps repertuarinio muzikinio teatro pastatymu. Spektaklyje dalyvaus KVMT, kviestiniai Lietuvos ir užsienio solistai, Klaipėdos koncertų salės Kamerinis orkestras, baroko muzikos instrumentalistai ir KVMT baleto trupė. Generalinis spektaklio rėmėjas – VMG grupė.
Lapkričio 6 dieną Vilniuje koncertuos latvių akordeonininkė Ksenija Sidorova. Su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ji atliks Fazılo Say Koncertą akordeonui ir orkestrui – specialiai jai sukurtą kūrinį, kurio pasaulinė premjera šią vasarą įvyko Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalyje.
Spalio 16 d. Vilniuje prasidės 36-asis tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“ – vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos renginių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, įvertintas prestižiniu Europos festivalių asociacijos „EFFE Laureate“ titulu. Atidarymo koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks Niujorke gyvenančio lietuvių kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūrinio „Jubilisma“ fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui pasaulinė premjera. Trio „FortVio“ dvidešimtmečiui skirtą kūrinį kartu su ansambliu atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.
Spalio 16 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą Lietuvoje skambės amerikiečių kompozitoriaus Johno Adamso Koncertas smuikui ir orkestrui. Kūrinį atliks tarptautinį pripažinimą pelnęs smuikininkas Ilya Gringoltsas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), diriguojamas Modesto Pitrėno. Šis koncertas – vienas svarbiausių 36-ojo tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ atidarymo programos akcentų.
Georgo Friedricho Händelio operos „Julijus Cezaris“ premjeroje Kleopatros vaidmenį sukūrė „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Lina Dambrauskaitė.
Daugiau kaip du dešimtmečius Klaipėdoje rengiamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ šiemet pradėjo naują etapą. Jo meno vadovu tapęs kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas siekia išplėsti festivalio ribas – ieškoti naujų muzikos ir klausytojo susitikimo formų, įtraukti miesto erdves, bendruomenes, daugiau dėmesio skirti edukacijai. Pasak menininko, šiandien galime priimti netikėčiausius garsus, tačiau svarbu padėti žmogui prie jų priartėti. Todėl 23-iasis festivalis kviečia ne tik į koncertus, bet ir į kūrybinius susitikimus, garso tyrinėjimus bei netradicinėse erdvėse rengiamas programas.
Vokiečių režisierius Tristanas Braunas šiandien laikomas vienu perspektyviausių muzikinio teatro kūrėjų, kurio meninė kalba jungia barokinę operą, šiuolaikinį teatrą, šokį ir įvairiausias scenos formas. Jo kūrybinė biografija išsiskiria tarptautine patirtimi prestižinėse Europos operos ir teatro scenose bei nuolatiniu grįžimu prie ankstyvosios muzikos, baroko repertuaro bei gyvo atlikimo tradicijų. T. Brauno darbai pasižymi stipria dramaturgija, jautriu santykiu su muzika ir noru operą suvokti kaip gyvą, šiandienos emocijas ir kūno kalbą perteikiantį meną.
Norvegų smuikininkė Eldbjørg Hemsing, koncertuojanti garsiose pasaulio salėse – Niujorko „Lincoln Center“, Londono „Wigmore Hall“, Hamburgo Elbės filharmonijoje, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir kitur, spalio 24 d. pasirodys Vilniuje. Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu prancūzų maestro Sylvaino Cambrelingo, ji atliks kinų kilmės amerikiečių kompozitoriaus Tan Duno Koncertą smuikui „Fire Ritual“ („Ugnies ritualas“).
Smuikininkė Leila Josefowicz – viena ryškiausių šiuolaikinės muzikos atlikėjų, naujų kūrinių užsakymą ir atlikimą pavertusi svarbiausia savo meninės veiklos kryptimi. Jai kūrinius yra dedikavę Johnas Adamsas, Esa-Pekka Salonenas, Luca Francesconi, Colinas Matthewsas ir kiti žymūs šių dienų kompozitoriai.