J. M. Luisada garsėja kaip fortepijono poetas, pasižymintis išskirtine gracija ir netikėtomis interpretacijomis. Sakoma, kad šarmingasis atlikėjas groja publikos sielai, o muzikos kritikų yra tituluojamas kaip vienas iš gražiausią ir turtingiausią garsą kuriančių pianistų.
Imanto Šimkaus giesmė DUOK MAN SAVE, MANO DIEVE: "Dvasia, Viešpatie, ateik, spindulių dangaus mums teik, žemės klystkelius nušviesk!" Malonaus klausymo.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto artistas Mantas Daraškevičius aplinkinius žavi ne tik profesiniais pasiekimais, bet ir savita gyvenimo filosofija. Mylėti save ir aplinkinius, rasti garsų tyloje. To mums ypač prireikė pasauliui sulėtinus kasdienybės tempą.
Mažamečių vaikų tėvai Lietuvoje tampa vis sąmoningesni ir supranta ankstyvojo ugdymo bei užklasinių veiklų naudą. Tačiau kaip baletas susijęs su įstojimu į geriausius universitetus ar pasiekimais užaugus? Apie tai pasakoja pirmosios privačios Baleto Akademijos įkūrėja Kristina Sliesoraitienė
„Susipažinkime su orkestru iš arčiau“ – tai koncerto motto, kurį jau ne vienus metus puoselėja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), kasmet surengiantis po muzikinį prisistatymą, kurį pavadina tai „Orkestras iš arti“, tai „Orkestro portretas“ ar „LNSO muzikantai“. Tokio pažintinio koncerto sulauksime ir gegužės 15-ąją. Jame įvairūs LNSO muzikantai į Filharmonijos Didžiąją sceną žengs kaip kamerinės muzikos atlikėjai, pasirodantys styginių bei pučiamųjų ansamblių amplua.
Gegužės 13 d. (ketvirtadienį) 15 val. kviečiame į virtualų forumą „LNOBT ir regionų bendradarbiavimas: naujas požiūris – platesnės perspektyvos“. Tiesioginiame pokalbyje su Lietuvos kultūros centrų asociacijos atstovais mėginsime sužinoti, kiek šalies regionų gyventojams reikia operos, baleto, šiuolaikinio šokio ar klasikinės muzikos renginių, į kokias auditorijos grupes jie turėtų būti orientuoti ir ką Lietuvos miestelių gyventojams galėtų pasiūlyti LNOBT.
Virtualiai rudenį prisistatęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklis „Faustas“ pirmojo gyvo susitikimo su publika nekantriai laukia gegužės 21, 22, 23 dieną. Jaudinančiam susitikimui su publika ruošiasi ne tik „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuoti šokėjai, kūrėjai, bet ir visa veržli baleto trupė.
Būdamas vos devynerių pianistas Ignas Maknickas jau skambino su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Vilniaus kongresų rūmuose, būdamas dvylikos pasirodė su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, trylikos grojo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos kameriniu orkestru, o tais pačiais 2011 metais pasiekė ir tarptautinę areną – XIX tarptautiniame F. Chopino jaunųjų pianistų konkurse Šafranėje, Lenkijoje, laimėjo I vietą. Kaip pats teigia, tokia ankstyva koncertinė patirtis jam, tuomet dar vaikui, suteikė postūmį siekti maksimalių rezultatų savo pasirinktoje profesijoje. Šiandien 22-ejų jaunuolis, muzikos kritikų vadinamas daug žadančia lietuvių fortepijono meno asmenybe.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis pasakoja, kad šį kolektyvą vis dažniau renkasi užsieniečiai ir kodėl groti Muzikinio teatro orkestre šiuo metu stabiliau nei Amerikoje ar Europoje.
Balandžio 2 d. 19.00 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ bus transliuojamas tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“.
Pirmasis 2021-ųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro laikraščio numeris skirtas įstaigos istorijai, senesnei už jį patį. Į trečius metus leidžiamą spaudinį, šį kartą „Dedikacijos“ pavadinimu, sudėtos istorijos pasakojančios apie teatro kūrėjų ir net publikos aikštingas iniciatyvas, kurių dėka muzikinis teatras Klaipėdoje įvairiomis formomis ir pavadinimais gyvuoja daugiau nei 200 metų.
Lietuvos operos 100-metį dėl karantino pasitikęs be žiūrovų, LNOBT deda pastangas atsiverti kuo platesnei ir kuo įvairesnei auditorijai pažangių skaitmeninių technologijų dėka. Ruošiamas proveržis ir teatro edukacijoje: Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gluosnis“ testuojamas dvejus metus rengtas projektas „Virtuali scena – ugdymo tobulinimas, naudojant skaitmenines technologijas“, virtualiosios realybės (VR) akinių pagalba perkelsiantis mažuosius žiūrovus tiesiai į LNOBT spektaklius.
Lietuvoje jį prisimename iš LNOBT spektaklių „Žydė“ (2004) ir „Don Karlas“ (2016). Jei ne atslinkusi pandemija, atgimusią „Žydę“ vilniečiai būtų pamatę praėjusį spalį, o šiuo metu operos solistai ruoštųsi „Don Karlo“ spektakliams.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigento asistentas, dirbantis čia trisdešimt metų, vienas iš Klaipėdos kamerinio orkestro įkūrėjų, lektorius, dirigentas daug dirbantis užsienyje Dmitrijus Zlotnikas pasakoja apie meilę muzikai įkvėpusius mokytojus, sutiktus didžius dirigentus, daug davusias ilgas diskusijas apie viską bei klausimo „kodėl“ svarbą.
Paprašytas papasakoti apie savo veiklą, altininkas Povilas Syrrist-Gelgota sako pirmenybę teikiantis kamerinei muzikai ir soliniams koncertams, tačiau didžiąją profesinio laiko dalį užima Oslo filharmonijos orkestras, kuriame griežia jau devyniolika metų. Bet tai ne vienintelės veiklos sritys: Povilas – dar ir koncertų vedėjas bei organizatorius, Askerio kamerinės muzikos festivalio meno vadovas, mokytojas, Norvegijos solistų sąjungos narys, kartu su žmona violončelininke Toril Syrrist-Gelgota įkūrė duetą „Duo Oktava“ ir „Ensemble International“ (P. ir T. Syrrist-Gelgota, Romanas Reznikas – fagotas, Delphina Constantin-Reznik – arfa).