Pasaulinę muzikos dieną bus pagerbti 2023 metų AUKSINIO DISKO laureatai. Kolektyvų kategorijoje šiais metais bus apdovanotas Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras, vadovaujamas Romualdo Gražinio
Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bei Valdovų rūmų muziejus kviečia į unikalią patirtį. Pasiklausyti iki mūsų dienų neišlikusios Marco Scacchi muzikos, sukurtos XVII amžiuje, tapo įmanoma dirbtinio intelekto dėka. Jį pasitelkę kompozitoriai Mantautas Krukauskas ir Māris Kupčs rugsėjo 29 ir 30 d. 18 val. Valdovų rūmuose pristatys operą „Andromeda“. (4003)
Festivalį „Banchetto musicale '23“ rugsėjo 24 d. 19 val. „Vaidilos“ teatre užbaigs vienas populiariausių britų baroko kūrinių – Henry Purcello (1659–1695) opera „Didonė ir Enėjas“ („Dido and Aeneas“). Klausytojai pasiners į mitinius laikus, kai Kartaginos karalienės Didonės ir Trojos karo didvyrio Enėjo meilės liepsna buvo negailestingai užpūsta magiškų piktųjų dvasių intrigų. Šioje istorijoje itin reikšmingas egzilio konceptas: abu pagrindiniai veikėjai yra išeiviai, tai lemia jų susitikimą ir meilę Kartaginoje, o galiausiai ir išskiria. (8147)
Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO visuomenei specialiame renginyje vakar pristatė naująjį savo sezoną. Skelbiama, kad jame netrūks ir auditorijai gerai žinomų parodų, ir naujų, pirmą kartą pristatomų renginių. LITEXPO vadovų komanda tvirtina, kad suplanuotų parodų tinkleliu siekiama ne tik išlaikyti augimo dinamiką, aktyviai atliepti tvarumo klausimus, bet ir prisidėti prie kultūrinės visuomenės darnos, sujungiant skirtingus informacinius burbulus. (9914)
2023 m. rugsėjo 20 d., trečiadienį, 19 val., Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 148-ojo gimtadienio išvakarėse, Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje M. K. Čiurlionio gimtadieniui skirtą rečitalį atliks pasaulinį pripažinimą pelnęs pianistas Dmitrijus Levkovičius. (4109)
Vienas didžiausių vakarų Lietuvoje šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ klausytojams atsivers rugsėjo 15–spalio 6 dienomis. 19-tą kartą Klaipėdos koncertų salės (KKS) pristatomame renginyje klausytojai išgirs 8 programas. Jose skambės žymiausių šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, pasaulinį pripažinimą pelniusių solistų ir kolektyvų atliekama muzika bei skirtingas meno rūšis sujungiantys performansai. (4666)
Visą savaitę, rugsėjo 5–10 dienomis, vykęs įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ sostinės publikai pristatė net vienuolika kūrinių, sukurtų arba adaptuotų miesto erdvėms ir nagrinėjančių Vilniaus „užribių“ temą. (5204)
Jau šią savaitę prasideda IX Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Vargonininkų konkurso dalies pirmininkas, buvęs Varšuvos Fryderyko Chopino muzikos akademijos rektorius ir buvęs Europos konservatorijų, akademijų ir muzikos universitetų rektorių asociacijos valdybos narys prof. Andrzejus Chorosińkis mielai sutiko papasakoti ir apie vargonų muzikos tendencijas, savo įspūdingą karjerą bei šio konkurso reikšmę Lietuvos muzikos pasauliui. (12292)
Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) tęsia gražią tradiciją koncertuose besilankančią publiką nudžiuginti sykiu su Lietuvos dailininkų sąjunga rengiamomis parodomis, eksponuojamomis fojė prie Didžiosios salės. Pradedant 83-iąjį koncertų sezoną čia rengiama Vilniuje gyvenančios ir kuriančios menininkės, fotografės Dovilės Dagienės Doda darbų paroda – fotografijų ciklo „Augalų atmintis“ dalis.
Kaip jaučiasi vargonininkai, kai viduryje vasaros kelis šimtmečius menančioje bažnyčioje pasirodo taip vėsu, lyg pavasarį, kai išsivaikšto pašalas? Kaip groti unikaliais vargonais, kurių pedalai tokie platūs, kuomet net negali abiem kojom apimti kraštinių klavišų? Kokie jausmai užplūsta po koncerto, skirto Ukrainai palaikyti, kai susitinki tarp klausytojų ukrainiečių karo pabėgėlių šeimą ir su ašaromis akyse tau sakomą padėką? Apie šiuos ir kitus šios vasaros vargonų kelionių įspūdžius norėčiau papasakoti šiame straipsnyje. (15869)
„Visada labai džiaugiuosi mūsų jaunų žmonių noru tobulėti, kurti, branginu jų idėjas, stengiuosi padėti surasti kažką naujo, išmokti dar nežinomą, nes visa ne tik kelia kompetencijas, palaiko atlikėjų formą, bet ir tobulina asmenybes iš vidaus, didina ir gilina tikėjimą ir pasitikėjimą savo jėgomis, galimybėmis... Nauji uždaviniai, interpretacijos, atlikimo galimybių paieškos neleidžia sustoti, formuoja, skleidžia visų mūsų vidinius pasaulius...“, - sako pianistė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertmeisterė, labdaros ir paramos fondas „Baltijos impresijos“ direktorė, Klaipėdos J. Karoso muzikos mokyklos pedagogė, mokytoja ekspertė, KU docentė Inga Maknavičienė.
Su dr. Samueliu Tacu (Shmuel Tatz) susipažinau 2016 metais, kuomet jis drauge su gydytoju Vladimiru Majorovu Vilniuje, o vėliau ir Alytuje pristatė savo knygą „Dirbančios rankos“ (2015). Šį kartą kalbamės Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 2019 m. įsikūrusio Paramos fondo TATZ auditorijoje, kurią puošia paveikslai iš asmeninės S. Taco litvakų meno kolekcijos. (12831)
Sekmadienį, liepos 30-ąją itin aukšta nata prasidėjo festivalis „Birštono vasaros muzika“ – scenoje tiesiog šėlo „Emeritus quartet“, dedikuodami savo pasirodymą Birštono džiazui – juk Zigmo Vileikio organizuojamame festivalyje visa ketveriukė groja nuo pat pirmojo renginio, vykusio dar 1982-aisiais metais. Kaip pastebėjo Petras Vyšniauskas, šį kartą daugiau skambinęs fortepijonu nei grojęs saksofonu, pasirodymas vyko taip pat aistringai, kaip ir prieš dvidešimt metų!
Šių metų Pažaislio muzikos festivalyje publika galėjo klausytis ne tik žinomų aukščiausio meistriškumo atlikėjų, bet ir pažinti jaunuosius talentus. Kaip tik tokia proga buvo rugpjūčio 10-osios koncertas „Nauji vardai“ – Kauno valstybinėje filharmonijoje dainavo mecosopranas Gabrielė Kupšytė ir baritonas Modestas Sedlevičius, akompanavo pianistas Justas Čeponis.
Tik ką pasirodžiusioje knygoje vokiečių ir italų kalbomis „Tik niekam nesakyk. Violončelininko memuarai“ Maestro pabrėžia, kad jaučiasi gimęs tris kartus: pirmą kartą 1946 metais Vilniuje, antrą – 1963 m., kai pradėjo mokytis pas garsųjį violončelininką Mstislavą Rostropovičių Maskvoje, ir 1975-aisiais, kai emigravo iš Sovietų Sąjungos į Vakarus.