Naujienos

Gintaras Rinkevičius: „Lohengrinas“ turi šviesos idėją, be kurios mūsų pasaulis tiesiog žlunga

2026-02-05, Ieva BAČIULYTĖ

Šiuo veikalu savo gimtadienio koncerte Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradės ambicingą sumanymą – vėlyvųjų R. Wagnerio operų ciklą. Su maestro G. Rinkevičiumi kalbamės, kaip kilo ciklo idėja, kuo išskirtinės R. Wagnerio operos ir kodėl kartais operos koncertinis atlikimas gali būti įdomesnis už sceninį pastatymą.

Į didžiąją sceną – nuo ketvirtos klasės: taip gimsta LNOBT baleto žvaigždės

2026-02-04, Renata BALTRUŠAITYTĖ

Publika nežino šių šokėjų vardų, tačiau jiems visada plojama garsiausiai. Spektaklio programėlėje apie juos rasite tik kuklų įrašą: „Šoka Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai“. Kokios istorijos už to slypi, pasakoja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovas Eligijus Butkus ir baleto pedagogė, buvusi ilgametė LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė.

VYTAUTUI KLOVAI - 100 (1)

2026-01-30, Renata BALTRUŠAITYTĖ

Sausio 31-ąją minime žymaus lietuvių kompozitoriaus Vytauto Klovos (1926.01.31–2009.12.10) šimtąsias gimimo metines. Be to, šįmet sukanka ir 70 metų nuo garsiausio jo kūrinio – operos „Pilėnai“ – pirmosios premjeros.

VYTAUTUI KLOVAI - 100 (2)

2026-01-30, Jūratė KLOVIENĖ

Mūsų spintose – daug padėkos raštų, daug apdovanojimų. Siena papuošta juostomis – visos pelnytos. Tačiau Vytautas neturėjo ir neturi nei puikybės, nei pavydo jausmo, nors pats ne kartą buvo puolamas, ir nepelnytai. Tai būtų galėję palaužti silpnesnį žmogų, atgrasyti nuo kūrybos. Tačiau tylus, stipraus charakterio žemaitis, atlaikęs smūgius, kantriai dirbo toliau. Džiaugiamės galingu beržu, kuris jau užaugo ir dengia mūsų balkoną, bet dar neužstoja Vilniaus bokštų – leidžia gėrėtis miesto vaizdu. O kada Dievulis pašauks Anapilin – jau ne nuo mūsų priklausys. Ar galėsime tada pasakyti: FECI QUOD POTUI – padariau, ką galėjau?

Smuikininkas Dmytro Udovychenko: „Sumokėjau savo kainą, kad galėčiau susitelkti į tai, ką myliu“

2026-01-21, Ieva BAČIULYTĖ

„Jaučiu nuoširdų prisirišimą prie Lietuvos – man iš tiesų labai patinka ši šalis, jos atmosfera ir žmonės“, – sako sausio 23 d. Vilniuje koncertuosiantis smuikininkas Dmytro Udovychenko. Vokietijoje gyvenantis jaunasis ukrainiečių smuiko virtuozas ne tik laimėjo prestižinius Karalienės Elžbietos, Monrealio, Singapūro ir kitus tarptautinius konkursus, bet ir pradeda savo kelionę į didžiąsias pasaulio scenas – jau gegužę jis debiutuos Niujorko „Carnegie Hall“ koncertų salėje.

Olesia Šaitanova prisimena savo pirmąjį spektaklį LNOBT: „Visados liksiu dėkinga Lietuvos publikai“

2026-01-20, Renata BALTRUŠAITYTĖ

Sausio 22–25 dienomis LNOBT scenoje žaismingą energiją spinduliuos „Don Kichotas“ – spektaklis, kurio premjeroje Lietuvos žiūrovai prieš dešimtį metų pirmą kartą išvydo jaunutę baleriną iš Ukrainos Olesią Šaitanovą. Tų pačių 2016-ųjų rudenį ji oficialiai prisijungė prie LNOBT baleto trupės, o šiandien drąsiai tvirtina: „Čia mano scena, mano namai. Visada iš bet kurios šalies traukia čia sugrįžti“.

Irena Jasiūnaitė. Karmen dienoraščiuose atsiskleidusi asmenybė

2026-01-05, Jūratė Vyliūtė

Jūratės Vyliūtės tekstas – ne biografinė kronika, o intymus priartėjimas prie kūrėjos pasaulio: dienoraščių nuotrupos, pokalbiai, prisiminimai ir autorės refleksijos susijungia į daugiasluoksnį Jasiūnaitės meninės prigimties paveikslą. Tai knyga apie žmogų, kuriam scena buvo tikroji erdvė gyventi, o balsas – būdas mąstyti, jausti ir kalbėti pasauliui.

Čiurlionio vardo įpareigoti

2026-01-04, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

Jubiliejinių metų fone Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis kalba apie jubiliejinių metų prasmę, įpareigojantį Čiurlionio vardą, institucijos savivoką, jos santykį su kultūra, laisve, bendruomene ir tęstinumu bei mokyklą, ugdančią ne tik atlikėją, bet ir žmogų. 2025-ieji Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai – ne vien gausių renginių, datų ir sukakčių metai. Tai laikas, kai, anot direktoriaus, atsirado galimybė išgryninti prasmę – tiek to, kas daroma šiandien, tiek to, ką sukūrė ankstesnės mokytojų ir vadovų kartos.

Kūrybingos čiurlioniukų vasaros

2026-01-04, Agnė RAGAUSKIENĖ

Vasarą Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Menų edukacijos centras Palangoje primena mažą kūrybinį miestelį prie jūros. Čia renkasi pianistai, choristai, stygininkai, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų atlikėjai, baleto skyriaus mokiniai, jaunieji choreografai ir dailininkai. Vieną savaitę skamba simfoninio orkestro repeticijos, kitą – choro stovyklos „Čiurlionio dainų banga“ programa, dar kitą vyksta pianistų koncertai ar baleto stovyklos uždarymo vakaras „Banguojantys valsai“.

Dvidešimt penkeri metai be Aldonos Dvarionaitės

2026-01-01, Audronė ŽIGAITYTĖ

Aldona Dvarionaitė (1939-05-18–2000-11-05) – pianistė ir pedagogė, priklausiusi tai iškiliai Lietuvos muzikų kartai, kuriai menas pirmiausia reiškė ne karjerą, o vidinę laikyseną. M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė, 1962 m. baigusi Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, o 1966 m. – aspirantūrą prof. Stanislavo ir Heinricho Neuhausų klasėje, koncertavo daugelyje Europos šalių ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, dalyvavo tarptautinių konkursų žiuri, vedė meistriškumo kursus, dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, vėliau – ir Vigo konservatorijoje Ispanijoje. Ji pirmoji atliko naujausius tėvo Balio Dvariono kūrinius fortepijonui, 2000-aisiais tapo Fryderyko Chopino draugijos Lietuvoje prezidente.

Archyvų tylą paverčiantis skambančia dabartimi

2026-01-01, Audronė NEKROŠIENĖ

Straipsnyje pristatomas klavesinininko, vargonininko ir senosios muzikos atlikėjo Vilimo Norkūno kūrybinis portretas. Atskleidžiamas jo muzikinis kelias nuo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos iki studijų Austrijoje ir pasirinkimo atsidėti senosios muzikos interpretacijai. Tekste išryškinama jo veiklos esmė – autentiško skambesio ieškojimai, darbas su istoriniais šaltiniais ir siekis užmirštam muzikiniam paveldui suteikti gyvą skambesį. Vilimo Norkūno koncertinė, edukacinė ir tyrinėtojo veikla leidžia kalbėti apie jį kaip apie muziką, kuris archyvų tylą paverčia skambančia dabartimi ir senąją muziką grąžina į šiuolaikinės kultūros sąmonę.

„Kopelijos“ premjera LNOBT – pirmasis naujo baleto šimtmečio puslapis

2025-12-04, Renata BALTRUŠAITYTĖ

Gruodžio 4-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia žiūrovus į baleto „Kopelija“ premjerą, dedikuotą Lietuvos baleto 100-mečiui.

Richardo Wagnerio „Lohengrinas“: vienas uždraustas ir daug kitų klausimų

2025-12-04, Julijus GRICKEVIČIUS

Vasario 14-ąją savo gimtadienio proga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pradeda Richardo Wagnerio operų ciklą. Tai ne tik ambicinga, meistrystės bei visų orkestro pajėgų reikalaujanti koncertų serija, bet ir proveržis pažindinant Lietuvos publiką su Wagnerio kūryba.

Vytautas Grubliauskas: „Taip, man 69 ir gerai, kad ne danguje“

2025-12-01, Sandra ŽEMAITYTĖ

Artėjant 69-ajam gimtadieniui, politikas ir džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas (Kongas) atvirauja apie politikos užkulisius, tikrąją draugystę Seime ir tai, kodėl trimitas niekada nemeluoja.

MŪZA RUBACKYTĖ: MUZIKA YRA SVARBIAUSIAS POSTŪMIS

2025-11-13, Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ

Pianistę profesorę Mūzą RUBACKYTĘ po dokumentinio filmo „Mūza“ (režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, prodiuserė Živilė Gallego) seanso Kauno kino centre „Romuva“ (30-ojo Pažaislio muzikos festivalio renginys) kalbina pianistė Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ

Naujienos

Naujienų kategorijos