Šiandien, 2021 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos taryba išrinko naują LMTA rektorę – muzikologę doc. dr. Juditą Žukienę. Ji šiose pareigose pakeis dvi kadencijas LMTA Rektoriaus pareigasa ėjusį pianistą prof. Zbignevą Ibelhauptą.
Juozas Domarkas Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui vadovavo net 51 metus! Šis faktas unikalus ne tik Lietuvos – ir pasaulio muzikos istorijoje. Nuo tada, kai dirigavimas tapo profesija, žinomi tik trys dirigentai, penkis dešimtmečius vadovavę savo kolektyvams: šveicaras Ernestas Ansermetas, Romaniškosios Šveicarijos simfoninio orkestro vadovas (1918–1968), Jevgenijus Mravinskis, Sankt Peterburgo (Leningrado) filharmonijos valstybinio simfoninio orkestro vadovas (1938–1988), ir Juozas Domarkas.
Richardo Wagnerio operą „Skrajojantis olandas“ užgimusią Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre lydi neblėstantis sėkmės šleifas. Geriausiu uostamiesčio spektakliu pripažintas bei šalies operos įvykiu vadinamas pastatymas pelnė ir „Albatroso“ apdovanojimą.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ režisierius Dalius Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“. Profesionaliojo scenos meno premijos kovo 27-ąją įteiktos Tarptautinės teatro dienos proga.
Jau metus Lietuvoje „banguojantis“ karantinas teatralus mėgina įtikinti, kad jiems pakanka vieno vienintelio žiūrovo – visaregės kameros „akies“. Tad ir „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną buvo įteikti be salėje susėdusių kolegų plojimų: ceremoniją filmuojančioms kameroms publiką atstojo laureatų veidrodiniai atspindžiai.
Paprašytas papasakoti apie savo veiklą, altininkas Povilas Syrrist-Gelgota sako pirmenybę teikiantis kamerinei muzikai ir soliniams koncertams, tačiau didžiąją profesinio laiko dalį užima Oslo filharmonijos orkestras, kuriame griežia jau devyniolika metų. Bet tai ne vienintelės veiklos sritys: Povilas – dar ir koncertų vedėjas bei organizatorius, Askerio kamerinės muzikos festivalio meno vadovas, mokytojas, Norvegijos solistų sąjungos narys, kartu su žmona violončelininke Toril Syrrist-Gelgota įkūrė duetą „Duo Oktava“ ir „Ensemble International“ (P. ir T. Syrrist-Gelgota, Romanas Reznikas – fagotas, Delphina Constantin-Reznik – arfa).
Pažintis su „Auksinio disko 2004” laureatu Algirdu Janutu Lyrine-psichologine J. S. Bacho Mišių h-moll kulminacija vadinu Benedictus dalį. Įrėminta dukart suskambančios galingos Hosanna, tokia ji tampa anaiptol ne visuomet. Bet nuo Mišių atlikimo 1990-aisiais Vilniaus rotušėje, kai pirmą kartą išgirdau Algirdo Januto ir fleitininko Valentino Gelgoto duetą (Lietuvos kameriniam orkestrui dirigavo Saulius Sondeckis), kiekvieną kartą laukiu Benedictus su ypatingu jauduliu. Lygus, nė kiek nevirpantis Algirdo balsas nenusakomo skaidrumo – tarsi bizantiška žydrynė, kaip ugnies viršutinis sluoksnis – plazma... Plazmos atspalvio balsas!.. Kaip siela! Kaip kad siela neturi lyties – ir balsas tampa niekatrosios giminės... Jam, tam balsui, nei liūdna, nei linksma, nei baisu, nei šalta... Jis tarsi laikas – viskam abejingas...
Šiandien 1999 gegužės 20-oji. Ketvirtadienis. Prieš mane - Petras Geniušas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Profesorius. "Yamahos" muzikos mokyklos Tokijuje, Karališkosios Londono muzikos akademijos ir Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas. Įvairių meistriškumo kursų Latvijoje, Japonijoje (Tokijuje, Osakoje), Anglijoje, JAV ir t.t. vedėjas... Bet svarbiausia - Pianistas…
Pandemija tradicijų nesustabdė – skelbiami Šv. Kristoforo laureatai. Vilniui neįprastai ramiai sausio 25-ąją švenčiant 698-ąjį gimtadienį, padėka už miesto puoselėjimą ir garsinimą visame pasaulyje išsakoma ir Šv. Kristoforo apdovanojimų laureatams. Kaip ir kasmet, garbingiausias miesto apdovanojimas skiriamas dešimčiai savo srities profesionalų. Tačiau vienintelį kartą gyvenime teikiamas apdovanojimas laureatams bus įteiktas vasarą, kai pasaulis nusimes pandemijos jungą.
Aukščiausias žymiojo vokiečių muzikos žurnalo „Fono Forum“ įvertinimas – 5 žvaigždutės – skirtas pianistės Onutės Gražinytės, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) ir dirigento Modesto Pitrėno įrašytai Arvo Pärto kūrinių kompaktinei plokštelei „Lamentate“.
NAUJŲJŲ METŲ išvakarėse prisiminkime ir tai, kas įvyko kiek anksčiau.
Vakar, gruodžio 15 dieną, 2020 metų kasmetinė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta tenorui Kristianui Benediktui (Vaidui Vyšniauskui).
Silvija Narūnaitė-Sondeckienė – viena pirmųjų M. K. Čiurlionio mokyklos absolvenčių. Mokyklos duris ji pravėrė 1949 m., ją baigė 1960 m. Vienuolika metų – ilgas laiko tarpas, bet ir metai metams nelygūs. Žmogus semiasi patirties, kaupia žinias ir įspūdžius, bręsta; jis keičiasi. Tačiau viena lieka visiems laikams: jis nepamiršta savo vaikystės, jaunystės, mokyklos...
Dar vienas įvertinimas Lietuvos šiuolaikinio meno lauke – neseniai paskelbta, kad „Carapelli for Art“ fondo organizuojamame tarptautiniame konkurse geriausiu Atvirosios kategorijos kūriniu pripažintas Arturo Bumšteino barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Navigacijos“ (iš „Blogų orų“ serijos). Jis nugalėjo daugiau nei 1700 kitų šiuolaikinio meno kūrinių, kurių autoriai – menininkai iš 80 pasaulio šalių. Tiesa, šį įvertinimą lydėjo ir ne visai malonūs netikėtumai, dėl kurių vos neteko apdovanojimo atsisakyti.
Pirmą kartą teikiamas prestižinio Ernsto von Siemenso muzikos fondo ansamblių prizas atiteko Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“, kurį jis pasidalijo su „Riot Ensemble“ iš Londono. Šis apdovanojimas – ne tik aukščiausios klasės įvertinimas tarptautiniu mastu, bet ir solidi parama tolesnei ansamblio veiklai – kartu su apdovanojimu ansambliui įteikiami ir 75 tūkst. eurų.