„Labai tikiuosi, kad mes būsime šviežio, truputį šalto oro į mūsų medijų pasaulį įpučiantis langas“, – teigė naujojo Medijų rėmimo fondo (MRF) direktorius Ruslanas Iržikevičius.
Šiandien Seimo kultūros komitete Kultūros ministras paskelbė kiek padidės naujojo Medijų fondo finansavimas lyginant su senuoju - tik 1,95 mln. eur. Kai buvo naikinamas senasis SRTRF - buvo žadama, kad naujame Medijų fonde bus 10 milijonų. Taigi "padidėjimas" daugiau nei tris kartus mažesnis nei žadėta.
Atsisveikinimas vyks trečiadienį, spalio 25 d., 9–14 val. Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius). Urna išnešama 14 val., laidotuvės – Vilniaus Antakalnio kapinėse. Reiškiame nuoširdžią užuojautą jo artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kam jis buvo brangus.
Šį straipsnį parašiau dar 2011 metais, po VI-ojo tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso, bet kadangi tuomet jo niekas nenorėjo spausdinti, 2015 metais jį publikavau savo tinklaraštyje. Ką tik nuskambėjus paskutiniems IX tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso akordams matau, kad šios idėjos yra aktualios ir šiandien, todėl su naujais papildymais perspausdinu jį dar kartą.
„Vienintelė sėkmės istorija mūsų šalies regionų infrastruktūroje – tai sporto arenos: reikėjo krepšiniui ir buvo padaryta. O jei taip regionuose būtų investuota ir į koncertų sales, iškart būtų sukurti nauji kultūros židiniai, aplink kuriuos vyktų kultūrinis gyvenimas, investicijos ir iniciatyvos“, – teigia naujai kadencijai išrinktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa.
Rugsėjo 12 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras surengė išskirtinį naujai rekonstruotos Vilniaus kongresų rūmų salės pristatymą. Planuojama, kad 2024 m. duris atversianti pagal naujausius standartus įrengta ir išskirtine simfoninei muzikai pritaikyta akustika pasižyminti koncertų salė taps viena patraukliausių koncertinių erdvių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigus pastato rekonstrukcijai ji vadinsis LVSO koncertų sale. (3637)
„Aš atėjau ne į vadovo profesiją, bet į kultūros sritį, kuri ir yra mano gyvenimas“, – teigia naujajai penkerių metų kadencijai išrinktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, šiai įstaigai vadovaujantis jau septyniolika metų.
Klaipėdos kraštas, ilgus šimtmečius priklausęs Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. – Vokietijos imperijai, 1923 m. atiteko Lietuvai. Didžioji Lietuva susijungė su Mažąja Lietuva, tiesa, tik ta jos dalimi, kuri driekėsi šiapus Nemuno. Pastarojoje, kaip ir Užnemunės teritorijoje – Karaliaučiaus krašte gyvenę etniniai lietuvininkai daug kuo buvo panašūs į savo brolius ir seses iš buvusių Maskolijos žemių, bet išsiskyrė iš jų savo konfesine tapatybe, papročiais, drabužiais, dainomis ir šokiais. Tai lėmė geopolitiniai veiksniai, Rusijos ir Rytų Prūsijos ekonominiai interesai, taip pat kultūriniai šių valstybių skirtumai. (16007)
Klaipėdos miesto muzikinis teatras per daugiau kaip du šimtus gyvavimo metų nuėjo sudėtingą, vingiuotą, nepaprastai įdomų kelią. Klaipėdos opera, tiek vokiškoji (1820–1944), tiek lietuviškoji (1922–2023), ne kartą keitusi pavadinimus, repertuarines nuostatas, patyrusi ir didelių sėkmių, ir nuosmukių, nuolat jausdama finansinių nepriteklių, vis dėlto išliko iki šių dienų ir dabar gyvena klestėjimo laikotarpį. Klaipėdos operai teko skaudžiai pajusti ir krašto istorinius, politinius virsmus, drastišką santvarkų, ideologijų kaitą, išgyventi sociokultūrines traumas, miesto bei jo gyventojų tapatybės kitimo lakotarpius ir pan. (27351)
Jau 75 metus Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojai dirba kilnų, reikalingą ir gražų muzikos ugdymo, jos sklaidos darbą. Akivaizdu, kad prie mokyklos kūrimo ištakų su meile ir uždegančia energija dirbę žmonės paklojo tvirtus pamatus ilgam ir prasmingam jos gyvavimui. Su pagarba prisimename žymų Lietuvos kompozitorių, dirigentą ir pedagogą Juozą Karosą, kurio iniciatyva 1948 m. buvo įkurta 1-oji septynmetė muzikos mokykla (1990 m. jai suteiktas J. Karoso vardas). Pasiaukojamai ir išmintingai pirmojo mokyklos vadovo J. Karoso pradėtą darbą tęsė violončelininkas Juozas Klimas, vėliau – choro dirigentas Povilas Visockis. (6917)
Saulėtą balandžio 25-osios popietę Vilniuje, Gedimino prospekte, buvo galima sutikti ne vieną klasikinės muzikos mylėtoją, pavasariškai žaliuojančia gatve traukiantį link Lietuvos mokslų akademijos. Ten vyko unikalus renginys – kūrybinis susitikimas su broliais Juozu, Stanislovu ir Eligijumi Domarkais. Visi trys broliai - šiais metais 75-mininčios Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos absolventai.
Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pradžia – 1981 metai, kai prie Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos įkuriamas vaikų muzikinio ugdymo skyrius, o mokyklos vadovybė įpareigojama organizuoti naujos mokyklos steigimą. 1983 metų sausio 1 dieną atidaroma meno mokykla-internatas, 1985 m. jai suteikiamas kompozitoriaus Eduardo Balsio vardas, o nuo 1993-iųjų ji tampa gimnazija. (19489)
Buvusių mokinių meilė ir pagarba savo mokyklai – didžiausias ir neįkainojamas jos bendruomenės, pedagogų nuopelnas. Išskirtinės, jubiliejinės progos leidžia suprasti, kad pasakymas „čia visada norisi sugrįžti“ susijęs ne tik su įgytomis žiniomis, įgūdžiais, pasiekimais, bet ir su tuo, kas nematoma, o kartais gal ir nepakankamai įvertinama. Toliau – kelios prisiminimų nuotrupos apie mokyklinį laiką. (9124)
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pagavo aukšto meno bangą. Jau ne pirmus metus jis rengia puikiausią klasikinės ir šiuolaikės muzikos „Klaipėdos festivalį“. Šiemet, minint Vakarų krašto Lietuvoje šimtmetį, istorijų opera „Klaipėda“ suskambės kaip padėka dangui ir žemei, kūrybai, žmogui ir tautai. Tai bus dar vienas genius loci įprasminimas. Istorijų opera bus ir žmonijos tradicijos liudijimas, sakantis, kad mes gyvenime su savaisiais, dėkojame jiems, kad jie buvo -- lieka su mumis. (2770)
Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė, svarbią Mažosios Lietuvos kraštui progą - Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, pasitinka ir ypatinga asmenine sukaktimi. Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos (2004) laureatė ir Gedimino ordino Riterio kryžius (2008) kavalierė, savo darbus skirianti Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos istorijos tyrinėjimams, dosniai pasidalino savo įžvalgomis ir vertinimais. (40623)