Naujienos

50-TIES METŲ KELIAS. Į KUR?

2021-04-09, Algimantas Kubiliūnas

Jei svečias, atvykęs į Kauną, norėtų apsilankyti Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriuje, dažnas kaunietis jam negalėtų nurodyti šios organizacijos buveinės. Šiuo metu jos, paprasčiausiai, nėra, o jeigu tiksliau – yra tik formali... Jei svečias būtų nepasotinamai smalsus ir būtinai norėtų sužinoti, kur mes renkamės pabendrauti, aptarti organizacinių ir kūrybos reikalų, atsakyčiau: „Dažniausiai – po ąžuolu!“ Žinoma, intrigos dėlei, vietos „Po ąžuolu“ tiksliau nenurodau, bet užtikrinu, kad tai labai draugiška, darbinga ir miela vieta, čia gimė ne viena skyriaus veiklos idėja. Taigi, skyrius - ne pastatas, ne graži iškaba ar vėliava, o vienminčiai, dirbantys žmonės.

Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų

2021-04-08, Mb.info

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius organizuoja penktąją muzikos paveldo tyrimams skirtą mokslinę konferenciją. Šių metų konferencijos tema – „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Konferencija vyks balandžio 9 d. 11 val. nuotoliniu būdu ir bus transliuojama gyvai Kauno miesto muziejaus Facebook puslapyje.

DĖL REALIŲ KULTŪROS IR MENO PATIRČIŲ ATNAUJINIMO

2021-03-09, Lietuvos meno kūrėjų asociacija

Lietuvos meno kūrėjų asociacija tikisi, kad Vyriausybės priemonių plane deramai atsispindės bei sulauks visapusio palaikymo siekis plėtoti kultūros bei meno prieinamumą visuomenei (vykdant tolygią sklaidą per kultūros, švietimo, socialinio ir sveikatos sektoriaus įstaigas) ir įgyvendinti socialinio recepto programą.

Veronikos Vitaitės pianizmo atvertys – naujoje monografijoje

2021-03-05, Mb.info

Tarp neseniai pasirodžiusių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos knygų – monografija apie ilgametę LMTA Fortepijono katedros profesorę Veroniką Vitaitę – „Veronika Vitaitė. Pianizmo atvertys“. Ją parengė daugelio knygų apie lietuvių pianizmą autorė – prof. Ramunė Kryžauskienė.

„Ondine“ su Lietuvos nacionaline filharmonija rengia naujus lietuvių muzikos CD

2021-01-18, Skirmantė Valiulytė

Praeitų metų pavasarį, karantinui sukausčius įprastą koncertinį gyvenimą, Lietuvą pasiekė džiugi žinia – Suomijos muzikos įrašų leidykla „Ondine“ išleido Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių simfoniniam orkestrui kompaktinę plokštelę. Simboliška, jog per antrąją karantino bangą vyksta aktyvus Filharmonijos ir „Ondine“ bendradarbiavimas, ruošiamos dar dvi lietuvių muzikos kompaktinės plokštelės.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija: kultūrai skirti pinigai turi būti skirstomi atsakingai

2021-01-17, LMKA

Lietuvos meno kūrėjų asociacija, jungianti 12 savarankiškų kūrybinių organizacijų ir atstovaujanti per 4400 kūrėjų, išsako savo nuomonę dėl skandalingo Lietuvos kultūros tarybos 2020 lapkričio 24 dienos sprendimo skirti daugiau nei 30 tūkst. eurų subsidiją Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio pasirodymų Lietuvoje organizatoriams.

3 Komentarai

Skelbiami naujieji LKT nariai, laukiama kandidatų į pirmininko postą

2021-01-11, Mb.info

Kultūros ministerija skelbia 10 išrinktų naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos (LKT) narių ir kviečia renkant būsimą LKT pirmininką įsitraukti ir kultūros bendruomenę. Naujosios tarybos sudėtį kartu su LKT pirmininko kandidatūra kultūros ministras Simonas Kairys teiks tvirtinti Vyriausybei.

Kultūros, verslo, švietimo, mokslo ir sporto atstovai sutarė: Lietuvos įvaizdžio sėkmei reikia sutelkto veikimo

2021-01-08, Renata Baltrušaitytė

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) sausio 8 d. surengė forumą „Kultūros, verslo, švietimo, mokslo ir sporto pasiekimai – tikrasis aukštos pridėtinės vertės ir įvaizdžio eksportas“.

LATGA TARYBOS PREZIDENTE TAPO MUZIKOS AUTORĖ RAMINTA NAUJANYTĖ-BJELLE

2020-10-12, Mb.info

Spalio 10 d. „Litexpo“ vykusio uždaro renginio metu paaiškėjo, kad nuo lapkričio vidurio daugiau nei 5300 autorių vienijančiai Asociacijos LATGA Tarybai vadovaus muzikos autorė Naujanytė-Bjelle. Taip pat susirinkę autoriai sužinojo 13 kūrėjų, kurie ketverius metus dirbs visų Lietuvos autorių labui asociacijos Taryboje, sąrašą. Pasibaigus rinkimams, LATGA garbės ženklais apdovanoti 10 Lietuvą garsinusių menininkų, kurių sąraše – teatro režisierius Oskaras Koršunovas, kino kūrėjas Arūnas Matelis, dailininkas Stasys Eidrigevičius, kompozitorius Bronius Kutavičius ir kt.

Švietimo sistemos ir mokyklos centru turi būti mokytojas

2020-10-05, Tomas Bakučionis

Kasmet artėjant ir atėjus mokytojo dienai, viešojoje erdvėje Seimo opozicija rypauja apie nuskriaustus mokytojus (tarsi patys niekada nebuvo valdžioje), o esami valdantieji giriasi, kiek daug gero nuveikė mokytojų ir švietimo labui. Ir taip tęsiasi jau 30 metų, juolab prieš Seimo rinkimus, tačiau mokytojai ir toliau stumiami į socialines paraštes tiek darbo sąlygų, tiek darbo užmokesčio ir socialinių garantijų apskritai prasme.

Lietuvoje prasidėjęs kelias į šlovę / Leopoldo Godowsky 150-mečiui

2020-09-30, Leonidas Melnikas

Šiemet muzikinis pasaulis mini Leopoldo Godowsky[1] 150-metį. Šio muziko indėlis į kultūrą didžiulis ir nepaprastai reikšmingas. Iškilus atlikėjas, savitas kompozitorius, pagarsėjęs pedagogas – taip jis pristatomas įvairiomis kalbomis leidžiamose enciklopedijose bei veikaluose apie fortepijono meno istoriją.

Kultūros politika ir strategija. Investicijos į infrastruktūrą: kas ir kaip

2020-09-30, Tomas Bakučionis

Neatsiejama kultūros politikos dalis yra valstybės investicijos į kultūros objektų infrastruktūrą (kitaip tariant – „kietoji“ dalis) bei šių investicijų prioritetai. Todėl tęsdamas straipsnių ciklą apie kultūros politiką pamaniau, kad verta pasigilinti ir į šią temą, juolab pasidairyti, kaip šiuo požiūriu tvarkosi mūsų artimiausi kaimynai, t. y. panašaus ekonominio ir socialinio išsivystymo valstybė Latvija.

Apie Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ orkestruotę

2020-09-29, Marius Baranauskas

Kaip žinoma, Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ partitūra pražuvo Antrojo pasaulinio karo audrose, išliko tik paties kompozitoriaus iš atminties atkurtas fortepijoninis klavyras. 2014 m. rengiant baleto premjerą, orkestruotės ėmėsi kompozitorius Marius Baranauskas. Pateikiame jo komentarus apie šį darbą.

APIE „LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO“ PROJEKTĄ

2020-09-22, Krescencijus Stoškus

Informacija, pastabos, pataisos ir siūlymai rengiamam Kultūros politikos pagrindų projektui. „Kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projekte kultūra apibrėžimu susiaurinama. O jos ribos pasidaro dar neaiškios. Ja vadinama „reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes“. Ir čia pat tos vertybės įvardinamos: žinios, menai, raštija, tikėjimai, moralė, papročiai“.

Kultūros politika ir politika per kultūrą

2020-09-22, Prof. Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

Rugsėjo 18–19 d. Lietuvos kultūros kongreso taryba, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Profesinio tobulinimo institutas kartu su partneriais surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“, skirtą I Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui ir tarpukaryje vykusio Pirmojo Lietuvos kultūros kongreso 95-mečiui. Spausdiname konferencijoje skaitytą Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės prof. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės pranešimą.

Naujienos

Naujienų kategorijos