Priklausau kartai, kuri dešimto dešimtmečio pradžioje buvo per maža, kad aktyviai dalyvautų laisvės kovose, ir per didelė, kad neprisimintų to, kas ir kaip vyko. Šiandien ir vėl prisiminiau kai kuriuos momentus, detales, o visą vaizdą sukuria būsena, kurią kiekvieną kartą išgyvenu minint Sausio 13-ąją.
Per du gyvavimo šimtmečius Klaipėdos muzikinis teatras – vokiškasis (1820–1944) ir lietuviškasis (1922–2019) – išgyveno įvairius laikotarpius, o sausio pradžioje sukanka 35 metai, kai teatrui buvo suteiktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vardas ir statusas.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas švenčia 50 metų jubiliejų. Per tuos dešimtmečius jis ne kartą keitė savo pavadinimą, institucinę priklausomybę, tačiau visuomet išliko kultūros židiniu ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Jo praeitis glaudžiai susijusi su Lietuvos aukštojo mokslo raida, miesto atgimimo istorija, daugelio žmonių kūrybine patirtimi, o dabarties permainos liudija apie prasidėjusį naują veiklos etapą ir viltingą ateitį.
Rugsėjo 19 d. Liepojos koncertų salėje „Lielais dzintars“ (Didysis gintaras) penkių Lietuvos universitetų jungtinis choras pristatė savo repertuarą, rengiamą kitų metų Baltijos šalių studentų devynioliktajai dainų šventei „Gaudeamus“ Vilniuje. Latvijos universitetų chorai koncerte nedalyvavo, pasirodė tik jungtinis šešių kolektyvų Kuržemės choras, kuriame studentų, atrodo, nebuvo, kaip jų nebuvo ir salėje. Taigi kyla klausimas, ar Lietuvos universitetų chorams apskritai vertėjo važiuoti į Liepoją, gal geriau būtų buvę vieną dieną padainuoti, pavyzdžiui, Klaipėdoje, o kitą – Šiauliuose. Juk keista, kad didžiąją būsimos šventės Vilniuje programos dalį, pirmą kartą atliekamą mūsų jungtinio choro, teko išgirsti svetur.
Pirmąją pažintį su mokytoja Danute Jedzinskiene lydėjo Čiurlionio vardas. Mes, penktokėliai, buvome Čiurlionio pionierių būrys, dar ir geriausias mokykloje, o mūsų „pionieriškų darbelių“ tikslas – kuo geriau pažinti žymųjį menininką. Papasakoti apie jį mūsų auklėtoja ir vokiečių kalbos mokytoja Ida Alesina pakvietė Danutę Jedzinskienę.
Šį savo pranešimą pradėsiu žodžiais, kokiais nedera ir nerekomenduojama pradėti jokių pranešimų. Visgi sakau – „Durniaus nė grabo lenta neištiesina“. Tokia yra situacija mūsų šalyje – kreiva, šleiva, atbula, nes kelių tūkstančių metų Europos civilizaciją, kurią pirmiausia suvokiame kaip kultūros deklaraciją, vis dar reikia įrodinėti, vis dar reikia aiškinti, kad vieno iš keturių valstybės pamato kampų statytojas yra ne vadybininkas, ne buhalteris, ne programuotojas, o kūrėjas.
Jubiliejus – oficialiai vadinamos kokias nors metines pagerbti skirtos iškilmės. Tokios iškilmės buvo planuotos pažymėti ir Nacionalinės menų gimnazijos 75 metų gyvavimą dar pernai. Bet dėl pandemijos žymimos šiais metais.
Išblizgintos Valdovų rūmų muziejaus vitrinos laukė svarbiausių parodos „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ eksponatų. Didžiulę parodą apie Konstitucijos epochą Valdovų rūmų muziejus pristatys spalio 19 dieną. Paroda veiks iki 2022 m. sausio 16 dienos.
Ar jums teko stebėti lenktynes, kuriose varžosi ne raiteliai ir ne bėgikai, o muzikantai – pučiamųjų instrumentų orkestrai, įvairiausios sudėties, su šokėjomis ir be jų? Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų asociacija ir Šilagalio kultūros centras jau devintą kartą rengia tokias lenktynes. Paskutinis žodis galbūt daugiau metafora, nes greitis čia nebuvo dominantė, nors laikas visur buvo fiksuojamas ir tai vienas iš lenktynių pranašumų. Idėjos autorius Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos įkūrėjas ir ilgametis prezidentas Remigijus Vilys, o renginio tikslas, pučiamųjų kultūros populiarinimas bendruomenėse, jų subūrimas ir puoselėjimas per dūdų muziką, netgi buvo Panevėžio rajone buvo iškeltas devizas – nei vienos seniūnijos be orkestro!
Dviem iškilių menininkų šimtmečiais pažymėto LXVIII Vilniaus aukciono kolekcija – kaip ir daugelis poilsiautojų – jau keliasi į lagaminus ir lėks į pajūrį, kur vienas gražiausių šalies kurortų, Palanga, beje, taip pat švenčia grąžinimo Lietuvai šimtmetį.
„Išvydome gražų ambicingą projektą, kuris bus naudingas ne tik Klaipėdai, bet visam Lietuvos kultūriniam gyvenimui“,- apsilankęs rekonstruojame ir statome Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate sakė Kultūros ministras Simonas Kairys.
Birželio 11–13 d. „Kultūros sala“ Neringa kviečia į ilgai lauktą Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį. Spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“ ragins kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę drauge su Kuršių nerija keliaujančiu kultūros karavanu. Projektą globoja J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Šiuolaikinė opera įdomi šalies menininkams. Tai liudija net 32 sumanymai, pasiūlyti bendram Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ir prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ projektui „Operos genomas“.
Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus drauge su Lietuvos liaudies buities muziejumi birželio 3 dieną pristato parodą „NEPAPRASTO TEATRO NEPAPRASTA ISTORIJA. Viskas Apie Mataičių Teatro Spektaklį „Scenos Vaizdeliai“.
Vos prieš keletą metų prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prisijungęs Klaipėdos fakultetas švenčia 50-metį! Klaipėdos fakultetas – ryškus Vakarų Lietuvos scenos menų studijų švyturys – savo meninę tapatybę pristato beveik visą mėnesį vyksiančioje šventinių renginių programoje (iki birželio 18 d.), kurios moto – „Atrasti. Pažinti. Patirti“.
