Jubiliejus – oficialiai vadinamos kokias nors metines pagerbti skirtos iškilmės. Tokios iškilmės buvo planuotos pažymėti ir Nacionalinės menų gimnazijos 75 metų gyvavimą dar pernai. Bet dėl pandemijos žymimos šiais metais.
Ar jums teko stebėti lenktynes, kuriose varžosi ne raiteliai ir ne bėgikai, o muzikantai – pučiamųjų instrumentų orkestrai, įvairiausios sudėties, su šokėjomis ir be jų? Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų asociacija ir Šilagalio kultūros centras jau devintą kartą rengia tokias lenktynes. Paskutinis žodis galbūt daugiau metafora, nes greitis čia nebuvo dominantė, nors laikas visur buvo fiksuojamas ir tai vienas iš lenktynių pranašumų. Idėjos autorius Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos įkūrėjas ir ilgametis prezidentas Remigijus Vilys, o renginio tikslas, pučiamųjų kultūros populiarinimas bendruomenėse, jų subūrimas ir puoselėjimas per dūdų muziką, netgi buvo Panevėžio rajone buvo iškeltas devizas – nei vienos seniūnijos be orkestro!
Dviem iškilių menininkų šimtmečiais pažymėto LXVIII Vilniaus aukciono kolekcija – kaip ir daugelis poilsiautojų – jau keliasi į lagaminus ir lėks į pajūrį, kur vienas gražiausių šalies kurortų, Palanga, beje, taip pat švenčia grąžinimo Lietuvai šimtmetį.
„Išvydome gražų ambicingą projektą, kuris bus naudingas ne tik Klaipėdai, bet visam Lietuvos kultūriniam gyvenimui“,- apsilankęs rekonstruojame ir statome Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate sakė Kultūros ministras Simonas Kairys.
Birželio 11–13 d. „Kultūros sala“ Neringa kviečia į ilgai lauktą Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį. Spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“ ragins kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę drauge su Kuršių nerija keliaujančiu kultūros karavanu. Projektą globoja J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Šiuolaikinė opera įdomi šalies menininkams. Tai liudija net 32 sumanymai, pasiūlyti bendram Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ir prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ projektui „Operos genomas“.
Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus drauge su Lietuvos liaudies buities muziejumi birželio 3 dieną pristato parodą „NEPAPRASTO TEATRO NEPAPRASTA ISTORIJA. Viskas Apie Mataičių Teatro Spektaklį „Scenos Vaizdeliai“.
Vos prieš keletą metų prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prisijungęs Klaipėdos fakultetas švenčia 50-metį! Klaipėdos fakultetas – ryškus Vakarų Lietuvos scenos menų studijų švyturys – savo meninę tapatybę pristato beveik visą mėnesį vyksiančioje šventinių renginių programoje (iki birželio 18 d.), kurios moto – „Atrasti. Pažinti. Patirti“.
Neeilinė Lietuvos muzikos mokytojų konferencija vyko 2021 m. gegužės 22 d. per ZOOM platformą. Konferencijoje buvo aptariama meninio ugdymo situacija pradiniame ir viduriniame ugdyme, kuri susiklostė pristačius naują vidurinio ugdymo sąrangą ir patvirtinus naujuosius pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planus (LR ŠMS ministro įsakymas 2021 gegužės 3 d. įsakymas nr. V-688). Su konferencijos eiga ir pranešimais galima susipažinti - įrašas pridedamas
Jei svečias, atvykęs į Kauną, norėtų apsilankyti Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriuje, dažnas kaunietis jam negalėtų nurodyti šios organizacijos buveinės. Šiuo metu jos, paprasčiausiai, nėra, o jeigu tiksliau – yra tik formali... Jei svečias būtų nepasotinamai smalsus ir būtinai norėtų sužinoti, kur mes renkamės pabendrauti, aptarti organizacinių ir kūrybos reikalų, atsakyčiau: „Dažniausiai – po ąžuolu!“ Žinoma, intrigos dėlei, vietos „Po ąžuolu“ tiksliau nenurodau, bet užtikrinu, kad tai labai draugiška, darbinga ir miela vieta, čia gimė ne viena skyriaus veiklos idėja. Taigi, skyrius - ne pastatas, ne graži iškaba ar vėliava, o vienminčiai, dirbantys žmonės.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius organizuoja penktąją muzikos paveldo tyrimams skirtą mokslinę konferenciją. Šių metų konferencijos tema – „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Konferencija vyks balandžio 9 d. 11 val. nuotoliniu būdu ir bus transliuojama gyvai Kauno miesto muziejaus Facebook puslapyje.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija tikisi, kad Vyriausybės priemonių plane deramai atsispindės bei sulauks visapusio palaikymo siekis plėtoti kultūros bei meno prieinamumą visuomenei (vykdant tolygią sklaidą per kultūros, švietimo, socialinio ir sveikatos sektoriaus įstaigas) ir įgyvendinti socialinio recepto programą.
Tarp neseniai pasirodžiusių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos knygų – monografija apie ilgametę LMTA Fortepijono katedros profesorę Veroniką Vitaitę – „Veronika Vitaitė. Pianizmo atvertys“. Ją parengė daugelio knygų apie lietuvių pianizmą autorė – prof. Ramunė Kryžauskienė.
Praeitų metų pavasarį, karantinui sukausčius įprastą koncertinį gyvenimą, Lietuvą pasiekė džiugi žinia – Suomijos muzikos įrašų leidykla „Ondine“ išleido Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių simfoniniam orkestrui kompaktinę plokštelę. Simboliška, jog per antrąją karantino bangą vyksta aktyvus Filharmonijos ir „Ondine“ bendradarbiavimas, ruošiamos dar dvi lietuvių muzikos kompaktinės plokštelės.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija, jungianti 12 savarankiškų kūrybinių organizacijų ir atstovaujanti per 4400 kūrėjų, išsako savo nuomonę dėl skandalingo Lietuvos kultūros tarybos 2020 lapkričio 24 dienos sprendimo skirti daugiau nei 30 tūkst. eurų subsidiją Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio pasirodymų Lietuvoje organizatoriams.