Naujienos

Victorienas Vanoostenas ir LNSO – dar penkeri bendradarbiavimo metai

2026-10-12, Mb.info

Prieš penkerius metus netikėtai prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) dirigento pulto stojęs prancūzų maestro Victorienas Vanoostenas bendradarbiavimą su orkestru tęs dar mažiausiai penkerius metus. 2021 m. Vilniuje debiutavęs dirigentas 2024-aisiais tapo pagrindiniu kviestiniu LNSO dirigentu, o nuo 2027 m. rudens jo sutartis bus pratęsta dar penkeriems metams. Tokį sprendimą vienbalsiai palaikė orkestro muzikantai.

Medijų opera „Čiurlionis: matau muziką“ – jau šimtąjį kartą

2026-10-02, Mb.info

Spalio 4 dieną Vilniuje šimtąjį kartą bus parodyta medijų opera „Čiurlionis: matau muziką“. Nedidelėje, vos 50 žiūrovų talpinančioje Medijų operos teatro erdvėje į vientisą pasakojimą susijungia Čiurlionio muzika, daugiau kaip du šimtai jo paveikslų, šviesa ir vaizdo projekcijos. Tai, kas prasidėjo kaip bandymas šiuolaikinėmis medijomis priartėti prie menininko pasaulio, per devyniasdešimt devynis spektaklius jau subūrė kelių tūkstančių žiūrovų auditoriją.

Kai vienoje scenoje susitiks kelios muzikų kartos

2026-09-30, Mb.info

Händelis ir Wagneris, Bizet ir Saint-Saënsas, Beethovenas ir Morricone, Kutavičius ir Žigaitis, Coltrane’as ir Milesas Davisas. Operos solistai, dainuojantys garsiausiose pasaulio scenose, ir muzikos mokyklų auklėtiniai, dar tik žengiantys jų link. Spalio 1-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančios Didžiosios muzikų šventės programoje sąmoningai greta atsidurs skirtingos epochos, žanrai ir muzikų kartos.

Irina Gorin: „Laisvė prie fortepijono nėra atsitiktinė“

2026-09-13, Agnė URBUTIENĖ

Kaip padėti vaikui nuo pirmųjų fortepijono pamokų atrasti muzikavimo džiaugsmą? Pianistė ir pedagogė Irina Gorin, knygų serijos „Tales of a Musical Journey“ autorė, įsitikinusi: laisvas ir išraiškingas grojimas išauga iš tvirtų pagrindų, vaizduotės ir pasitikėjimo. Pokalbyje su Agne Urbutiene – apie disciplinos ir kūrybiškumo dermę, konkursų vietą ugdyme ir mokytoją, kuris mokosi kartu su savo mokiniais.

Menas yra daug didesnis už politikos siauraprotiškumą

2026-09-11, Audronė ŽIGAITYTĖ

Vos prieš dvejus metus pratęsęs Markuso Hinterhäuserio kadenciją iki 2031-ųjų, Zalcburgo festivalio kuratoriumas netrukus pareikalavo jo pasitraukti. Kas nutiko, visuomenei iki šiol išsamiai nepaaiškinta. Nušalinto meno vadovo istorija atveria platesnį klausimą: kur baigiasi būtina kultūros institucijos atskaitomybė ir prasideda politinės galios kišimasis į meninę kryptį?

„Muzika be sienų“: profesorės Veronikos Vitaitės iniciatyvos tęstinumas

2026-09-10, Ala BENDORAITIENĖ

2026 m. rugpjūčio 3–12 dienomis Druskininkuose vyko XXVI tarptautinis konkursas, festivalis ir vasaros muzikos akademija „Muzika be sienų“. Profesorės Veronikos Vitaitės pradėta ir puoselėjama iniciatyva subūrė jaunuosius atlikėjus, pedagogus ir koncertuojančius muzikus iš Lietuvos bei užsienio. Konkursinės perklausos, meistriškumo kursai, koncertai ir metodinė konferencija sudarė bendrą programą, kurioje jaunųjų muzikantų pasirodymus lydėjo mokymasis ir profesiniai susitikimai.

Skurdas už teatro sienų ir kūrybinis sprogimas scenoje

2026-09-08, Skaidrė BARANSKAJA

Ciklas „Neįvertintas laikas“. IV dalis. Lietuvos baleto išgyvenimo ir europėjimo keliai Tatjanos Sedunovos vadovavimo metais. Anais, 1990-aisiais, atkuriamos Lietuvos nepriklausomybės, blokados, griūvančios ir naujai kuriamos ekonomikos, banknotų „žvėrelių“, vėluojančių algų, tuščių teatrų, patriotinio pakilimo ir dainuojančios revoliucijos metais subtilusis baleto menas išgyveno nepaprastą laiką.

Maja Pliseckaja ir Rodionas Ščedrinas: kai paskutinė valia susiduria su atminties politika

2026-08-24, Mb.info

Maja Pliseckaja ir Rodionas Ščedrinas nenorėjo nei kapo, nei memorialo – jų pelenai turėjo būti sujungti ir išbarstyti. Tačiau dalis jų 2026-ųjų pavasarį buvo palaidota Maskvos Novodevičės kapinėse – Rusijos nacionaliniame didžiųjų asmenybių panteone. Ši istorija verčia klausti ne tik, kam po mirties priklauso menininko atmintis. Ji primena ir tai, kaip veikia kultūros „minkštoji galia“: valstybei nebūtinas menininko politinis pritarimas – pakanka jo vardo ir autoriteto. Gal todėl šiandien kalbant apie rusų kultūrą svarbu klausti ne tik, kuo čia dėtas Čaikovskis ar Prokofjevas, bet ir kas, kada ir kokiame kontekste jų vardais naudojasi.

Birštono vasaros menų akademija: nuo netikėtos kelionės iki kūrybinių idėjų laboratorijos

2026-08-12, Audronė ŽIGAITYTĖ, Ervidas BALČIŪNAS

2026 METŲ BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS DIENORAŠTIS. Šiandien BVMA galima vertinti kaip vieną strateginių Lietuvos muzikų sąjungos iniciatyvų – postudijinio ugdymo, profesinio atsinaujinimo ir naujų kūrybinių idėjų inkubavimo platformą.

Kas tie atlikėjai be kompozitorių?

2026-08-11, YUSUKE ISHII

Japonų pianisto ir tyrėjo Yusuke Ishii pokalbio su pianistu Andriumi Vasiliausku centre – lietuvių fortepijoninės muzikos gyvybingumo ir jos kanono problema. Ilgametę lietuvių kompozitorių kūrinių atlikimo ir įrašymo patirtį sukaupęs A. Vasiliauskas svarsto, kodėl didelė šio repertuaro dalis beveik nefunkcionuoja koncertiniame gyvenime, kalba apie tautinį muzikos turinį, atlikėjo ir kompozitoriaus santykį, Čiurlionio recepciją bei mažiau žinomų lietuvių autorių kūrybą. Asmeninės patirtys bendradarbiaujant su Feliksu Bajoru, Osvaldu Balakausku, Vytautu Montvila ir kitais kompozitoriais atskleidžia atlikėjo vaidmenį kūriniui tampant gyvosios muzikinės kultūros dalimi. Pokalbyje keliamas esminis klausimas: ar galima kalbėti apie lietuvių fortepijoninės muzikos kanoną, jei didelė jos dalis, nors ir sukurta bei kadaise atlikta, nėra įsitvirtinusi gyvoje atlikimo tradicijoje.

Wagneris ir dirbtinis intelektas Bairoite: ar algoritmas jau gali kurti operos dramaturgiją?

2026-08-11, Audronė NEKROŠIENĖ

150-metį minintis Bairoito festivalis vieną svarbiausių jubiliejinio sezono projektų patikėjo ne tradiciniam operos režisieriui. Richardo Wagnerio tetralogijos „Nibelungo žiedas“ sceninį pasaulį realiu laiku padeda kurti dirbtinis intelektas. Eksperimentas „Ring 10010110“ tapo vienu daugiausia diskusijų sukėlusių 2026 metų operos įvykių: muzikinė spektaklių pusė sulaukia ovacijų, o DI kuriami vaizdai – ir susižavėjimo, ir garsių nepritarimo šūksnių.

Birštono vasaros menų akademijos dienoraštis. I. Programa, kuri leido kalbėti

2026-08-04, Audronė ŽIGAITYTĖ

Jau daug metų Birštono vasaros menų akademiją mintyse vadinu „Tarp natų“. Ne todėl, kad mane domintų tai, kas lieka tarp muzikos garsų. Mane domina tai, kas slypi tarp natų – kūrinio prasmė, atlikėjo mintis, pasirinkimo motyvai, klausimai, kuriuos muzika užduoda ir atlikėjui, ir klausytojui. Per penkiolika metų keitėsi dalyviai, pedagogai, koncertai, atsirado festivalis „Birštono vasaros muzika“, Medijų operos teatras, naujos idėjos. Tačiau Akademijos esmė liko ta pati – ieškoti ne vien taisyklingo atlikimo, bet ir prasmės.

XV BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJA: Vieta, kur gimsta idėjos

2026-07-31, Mb.info

Tikroji Birštono vasaros menų akademijos vertė matuojama ne koncertais ar dalyvių skaičiumi, o idėjomis, kurios čia gimė ir vėliau tęsė savo gyvenimą. 2011 metais susitikimas su Birštono mere Nijole Dirginčiene atvėrė duris idėjai, kuri anuomet atrodė gana drąsi – sukurti vasaros akademiją, kurioje svarbiausia būtų ne konkursinė kova, ne laureatų medžioklė ar diplomų dalybos, o kūryba. Tuo metu Lietuvoje vasaros meistriškumo kursų dar nebuvo daug, tačiau dauguma jų rėmėsi tradiciniu modeliu – pamokos, koncertas, konkursas. Birštone buvo pasirinktas visai kitas kelias.

Anykščiuose vyks jau treačiasis tarptautinis muzikos festivalis INIZIO

2026-07-22, Kristupas ANTANAITIS

Rugsėjo 1–6 dienomis Anykščiai trečią kartą taps tarptautinio muzikos festivalio „Inizio“ namais. Per šešias dienas klausytojai išgirs penkis koncertus – nuo iškilmingų atidarymo ir uždarymo vakarų su orkestrais iki kamerinės vokalinės muzikos programų ir jaunųjų operos talentų pasirodymų.

Jei dainuos vaikai – tai dainuos tauta

2026-07-16, Kotryna LUKOŠIŪTĖ

SU VAIZDO IR NUOTRAUKŲ GALERIJOMIS. 2026 metų Lietuvos moksleivių dainų šventės džiaugsmas ir kasdienio muzikinio ugdymo rūpesčiai. „Jei dainuos vaikai – tai dainuos tauta“, – yra sakęs kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Juozas Karosas. Žvelgiant į 2026 metų Lietuvos moksleivių dainų šventę „Laiku. Ratu. Kartu“ atrodė, kad šie žodžiai išsipildė įspūdingiau, negu buvo galima tikėtis. Vilniuje dainavo, grojo ir šoko visa jaunoji Lietuva. 18070

Naujienos

Naujienų kategorijos