Medijų opera „Čiurlionis: matau muziką“ – jau šimtąjį kartą

Spalio 4 dieną Vilniuje šimtąjį kartą bus parodyta medijų opera „Čiurlionis: matau muziką“. Nedidelėje, vos 50 žiūrovų talpinančioje Medijų operos teatro erdvėje į vientisą pasakojimą susijungia Čiurlionio muzika, daugiau kaip du šimtai jo paveikslų, šviesa ir vaizdo projekcijos. Tai, kas prasidėjo kaip bandymas šiuolaikinėmis medijomis priartėti prie menininko pasaulio, per devyniasdešimt devynis spektaklius jau subūrė kelių tūkstančių žiūrovų auditoriją.

Ar įmanoma pamatyti muziką?

Šis klausimas tapo vienu iš atspirties taškų kuriant „Čiurlionis: matau muziką“. Spektaklyje atsisakyta tradicinio pasakojimo apie Čiurlionio gyvenimą – žiūrovas kviečiamas ne sekti biografiją, bet patekti į jo kuriamą pasaulį, kuriame muzika ir tapyba nuolat persmelkia viena kitą.

Septyni projektoriai, holografinės užuolaidos, šviesa ir daugiau kaip du šimtai Čiurlionio paveikslų kuria nuolat kintančią erdvę. Vaizdas čia nėra muzikos iliustracija, kaip ir muzika nėra paveikslų fonas. Abu sluoksniai kuriami kaip vienos dramaturgijos dalys.

Spektaklio kūrėjai – kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ir medijų menininkas Mantas Bartusevičius.

Per pirmuosius 99 spektaklius į penkiasdešimties vietų teatrą atėjo labai skirtingi žmonės – moksleiviai ir netgi kūdikiai, muzikai ir dailininkai, vilniečiai ir miesto svečiai. Vieniems tai buvo naujas susitikimas su nuo vaikystės pažįstamu Čiurlioniu, kitiems – pirmoji artimesnė pažintis su jo muzika ir tapyba.

Kuriant spektaklį buvo svarbu atsakyti ir į dar vieną klausimą: ar daugiau kaip prieš šimtmetį sukurtas menas gali šiandienos vaizdų apsuptam žmogui kalbėti jo paties kalba?

Atsakymą turbūt geriausiai pateikia pats skaičius – 100.

Spalio 4 dieną „Čiurlionis: matau muziką“ bus parodytas šimtąjį kartą. Ir šis vakaras turės tai, ko ankstesni devyniasdešimt devyni neturėjo.

Bet apie tai – tik tiems, kurie bus salėje.