Festivalis, prasidėjęs viena dedikacija (Čiurlioniui), baigėsi kita dedikacija. Intriga buvo užmegzta ir labai gerai išspręsta. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Vasario 14-ąją savo gimtadienio proga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pradeda Richardo Wagnerio operų ciklą. Tai ne tik ambicinga, meistrystės bei visų orkestro pajėgų reikalaujanti koncertų serija, bet ir proveržis pažindinant Lietuvos publiką su Wagnerio kūryba.
„Nėra tokio dalyko kaip tuščia erdvė ar tuščias laikas. Visada yra ką pamatyti, visada yra ką išgirsti. Iš tiesų, kad ir kaip stengtumės sukurti tylą, mums nepavyksta. <...> Kol gyvensiu, skambės garsai. Jie skambės ir tada, kai mirsiu. Todėl dėl muzikos ateities baimintis nereikia.“ – taip Johnas Cage‘as apibūdino savo patirtį po buvimo garso izoliuotame kambaryje pokalbyje su Wesu Niskeru. Ši patirtis tapo pagrindu Cage’o muzikos suvokimui ir estetikai.
Nuo 2019 m. organizuojamas ir jau ketvirtą kartą vykstantis Eduardo Balsio konkursas pamažu įsitvirtina kaip reikšmingiausias regione tokio masto kompozitorių konkursas. Šiemet sulaukta daugiau nei pusšimčio paraiškų, atkeliavusių iš 24 šalių kūrėjų, o tiesioginę finalo transliaciją per lrt.lt stebėjo žiūrovai ne tik Europoje, bet ir JAV, Brazilijoje bei Kinijoje. Tarptautinį E. Balsio kompozitorių konkursą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
2025 metų lapkričio 26 dieną Stasio Vainiūno namai sukvietė svečius į Pakruojo krašto žymiems kūrėjams skirtą vakarą.
Kaskart prasidėjus Vilniaus fortepijono festivaliui aplanko mintis, kad su kiekvienais metais jis įgauna vis didesnį kultūrinį ir gal net politinį svorį, gal dar ir todėl, kad skirtingai nei dauguma kitų Lietuvos muzikos festivalių, rengiamas kas dveji metai, tad ir klausytojų tampa labai laukiamu. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Lapkričio 7–8 dienomis Mažeikių kraštas nusilenkė kompozitoriaus, vargonininko, dirigento, profesoriaus Konrado Kavecko atminimui. Jo gimtuosiuose Tirkšliuose, Kultūros centre ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje vyko X Konrado Kavecko sakralinės muzikos festivalis „O Sacrum Convivium“, skirtas iškiliojo muziko 120-osioms gimimo ir 29-osioms mirties metinėms.
Alytaus muzikos mokyklos simfoninio orkestro „Svajonė“ 25-erių metų jubiliejinis festivalis subūrė jaunimo orkestrus iš visos Lietuvos. Dalyvavo Utenos meno mokyklos simfoninis orkestras (dirig. Evaldas Beinaravičius), Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos simfoninis orkestras (dirig. Justinas Mačys), Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ (dirig. Domininkas Ramašauskas), Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Simfukai“ (dirig. Modestas Barkauskas).
Tarptautiniai operos apdovanojimai (International Opera Awards), vadinami operos pasaulio „Oskarais“, kasmet tampa ne tik garbingų titulų ceremonija, bet ir savotiška pasaulinės operos būklės bei krypčių analize. Šių metų laureatai ir nominantai dar kartą parodė, kokia įvairi, dinamiška ir temų požiūriu plati ši meno sritis.
Lapkričio 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir lapkričio 14 d. LVSO koncertų salėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atliko Gustavo Mahlerio Pirmąją simfoniją.
Lapkričio 8-ąją kvartetas pakvietė į antrąjį koncertų ciklo „Kas aš esu“ koncertą „Audinys“ Vilniaus Sapiegų rūmų menėje. Kvartetas atliko keturių moterų kompozitorių - Onutės Narbutaitės, Julios Wolfe, Helenos Tulve ir Caroline Shaw kūrybą.
Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ ir maestro Vilhelmas Čepinskis pristato M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll autorinės versijos styginių orkestrui įrašą, kuris jau tapo Lietuvos muzikinės kultūros įvykiu. Šiais metais išleistą kompaktinę plokštelę „Muzikos barų“ skaitytojai gauna kaip dovaną.
Apie pareigą, etiką ir atsakomybę vadovaujant kultūros institucijai Šis tekstas – reakcija į pokyčius Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Viešai paskelbta restruktūrizacija, kuri vadovybės dokumentuose įvardijama kaip „struktūriniai pokyčiai“, iš tiesų atvėrė daug gilesnę problemą – santykį tarp profesinės etikos, atsakomybės ir kūrybinės laisvės.
Liepojos koncertų salė „Didysis gintaras“ savo dešimtmetį pažymėjo įspūdingu įvykiu, kokio Latvijos muzikinis gyvenimas seniai nebuvo patyręs. Lapkričio 8-ąją čia nuskambėjo Arnoldo Schönbergo „Gurės dainos“ – vienas monumentaliausių vėlyvojo romantizmo kūrinių, tapęs šventės kulminacija ir meninės brandos ženklu. Latvijos radijas „Klasika“ tiesiogiai transliavo šį atlikimą. Emocijų sklidinas kūrinys atvėrė visą salės meninį-akustinį potencialą ir įprasmino jos dešimtmetį kaip dvasinės brandos ženklą. (Su nuoroda į transliaciją)
Šis „Lohengrinas“ galėjo tapti Klaipėdos festivalio viršūne, simbolizuojančia miesto ir teatro brandą. Tačiau jis tapo pamoka, kaip vizualinė ambicija gali sunaikinti muzikinį turinį. Industrinė aplinka būtų įdomi, jei turėtų idėją. Bet šį kartą ji tapo beprasmiu gestu.