Naujienos

Šokio projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ sujungė praeitį, dabartį ir ateitį

2023-04-30, Žaneta Skersytė

„Klaipėda – šokio sostinė“,- taip po choreografinių miniatiūrų pristatymo reziumavo pajūrio publika. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rengiamas choreografines dirbtuves „Dėmesio! Baletas” Tarptautinės šokio dienos proga vainikavo ypatingas projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Kompozitorė Juta Pranulytė pirmąją savo operą pristatė Berlyne

2023-04-26, Giedrė Nalivaikaitė

Lietuvių kūrėjai ir toliau sėkmingai garsina šalies vardą. Balandžio 21 d. didžiausioje Berlyno operoje „Deutsche Oper Berlin“ kompozitorė Juta Pranulytė pristatė pirmąją savo dokumentinę kamerinę operą „Physical Education“ (liet. Kūno kultūra).

T E A T R A S: GYVŲJŲ PERSEKIOTOJAS

2023-03-27, Giedrius Kuprevičius

Teatro, kaip ir gyvenimo, nebeįmanoma išvengti. Teatro menas, visiškai skirtingai nuo likusių menų yra ne-tiražuojamas, ne-atgaminamas ir ne-pakartojamas. Teatras taip sulipęs su epocha ir savo laiku, kad pati tobuliausia teatrinio vyksmo fiksacija jau kitą dieną dvelkia praeitimi ir netikrumu. Teatro gyvybė ir jėga yra jo kas-momentinėje mirtyje.

Premjera LNOBT: ARLEKINO MILIJONAI

2023-03-25, Renata Baltrušaitytė

„Arlekino milijonai“ – apie meilę ir gerąją fėją, apdovanojančią banknotų lietumi.

Klaipėdiečių LOKYS atvyko į Kauną

2023-03-23, Giedrius KUPREVIČIUS

Lietuviškos operos gastrolės Kaune yra neeilinis įvykis pirmiausiai todėl, kad išgirdome ir pamatėme Broniaus Kutavičiaus kūrinį – operą „Lokys“, kurią Klaipėdos muzikinis teatras prikėlė naujam gyvenimui po prieš daugybę metų matytos to kūrinio premjeros Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tuomet režisavo Jonas Jurašas – kaip „dramma per musica“, dabar gi – Gintaras Varnas – kaip „musica per dramma“.

Fortepijono ir pučiamųjų sekstetas: atsiradimo istorija

2023-03-12, Marija MIROVSKA

Fortepijono, fleitos, obojaus, klarneto, fagoto ir valtornos sekstetas šiandien yra neatsiejama pasaulinės kamerinės muzikos dalis tiek atlikimo, tiek kūrimo praktikoje. Ansamblis, apimantis įvairių grupių instrumentus, sudaro vieną homogeninę instrumentų grupę. Tokios sudėties sekstetas Europos muzikinėje erdvėje pirmą kartą pasirodė XIX amžiaus viduryje ir nuo tol įvairių kompozitorių kūryboje vystosi kaip atskiras didelių ansamblių tipas įvairių kompozitorių kūryboje ne tik Europos žemyne.

NOSTALGIŠKAS ILGESYS, DUOKLĖ W. A. MOZARTUI IR INTERPRETACIJŲ ĮVAIROVĖ

2023-03-06, Justina PALTANAVIČIŪTĖ

Šį tekstą norisi pradėti literatūros kritiko Hanso Roberto Jausso mintimi, kad meno kūrinio suvokimą visuomet nulemia kultūrinių ir istorinių aplinkybių suformuotas supratimas, kaip konkretus meno kūrinys turi atrodyti ar skambėti. Tokį reiškinį H. R. Jaussas pavadino lūkesčių horizontu. Ir nors, sekant H. R. Jaussu, meno kūrinio vertinimas vargiai būna individualus, suvokimas, kad eidamas į klasikinės muzikos koncertą kaskart su savimi nešiesi sąvąjį jau iš anksto nulemtą lūkesčių horizontą, pasufleruoja į muzikinio renginio turinio pateikimą pažvelgti kiek iš toliau...

Publikos laukia intriguojanti opera „Lokys“

2023-01-20, Žaneta Skersytė

Sausio 21 dieną 18.30 valandą Klaipėdos Žvejų rūmuose Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“ vėl pasakos apie amžinas vertybes: meilę, atsidavimą ir žmogiškumą.

Balso stygose užstrigęs vyšnios kauliukas

2023-01-01, ARLEKINAS IŠ KARKLYNO, literaturairmenas.lt, 2022-12-21

Vis dėlto dabartinė teatro valdžia supranta, kad naujomis italų parengtomis traviatomis beigi rigoletais net artimiausių kaimynų nenustebinsi, nes, be pretenzijų į „prabangą“, kuria masinama, o tikriau - kvailinama atsitiktinė teatro publika, juose nėra jokių originalesnių režisūrinių sprendimų.

Vaidybos problema operoje

2023-01-01, RIMA JŪRAITĖ, „Krantai“, 2022 m. Nr. 3

Vaidybos operoje problema, nors buvo aktuali visais laikais, tačiau ryškiausiai atsiskleidė tada, kai operos spektakliai atsidūrė režisierių dispozicijoje. Pateikdami šiuolaikines spektaklių - operos kaip teatro meno - koncepcijas, netikėtas personažų interpretacijas ir dekonstruodami klasikinius siužetus, režisieriai operos dainininkams vis dažniau kelia sudėtingas vaidybines užduotis.

„Da pacem“ gieda Lietuvos chorai, tikėdami Ukrainos pergale

2022-12-31, Rolandas Aidukas

2022 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos chorų sąjunga (LCHS) vykdė išskirtinį projektą „Da pacem“, kuriame garsinant ukrainiečių choro muziką Lietuvoje vyko mokymai choro dirigentams, skambėjo naujos ukrainiečių liaudies dainų aranžuotės, įvyko koncertų ciklas įvairiose Lietuvos vietose. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Atlikėjo raiška klausytojo patirtyje

2022-12-19, Lina NAVICKAITĖ-MARTINELLI

Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, ima rastis ir skirtingų šių tyrimų atmainų. Domimasi atlikimo mokyklų skirtumais, analizuojamas paskirų asmenybių menas ir jų įtaka bendriesiems atlikimo kultūros procesams, gilinamasi į atlikėjų psichologiją bei fiziologiją, ansamblinio muzikavimo ypatumus, ieškoma įvairių laikotarpių ir regionų atlikimo praktikų bei tendencijų bendrybių ir skirtumų.

Ar įmanoma apie muzikos atlikimą parašyti trumpai?

2022-12-19, Rytis AMBRAZEVIČIUS

Ne, neįmanoma. Tačiau pabandysiu trumpai apžvelgti pagrindines muzikos atlikimo tyrimų tendencijas ir problematiką, išryškėjusią pastaraisiais dešimtmečiais. Kertinis tokių tyrimų dėmuo yra muzikos atlikimo stilistika; beje, muzikos stilius ir muzikos atlikimo stilius neretai painiojami.

„Alumni grandi“ koncerte – P. Anderssonas ir NIKO

2022-12-10, Daiva TAMOŠAITYTĖ

2022 m. gruodžio 7 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje viešpatavo jaunų ir talentingų Lietuvos muzikų dvasia. Pirmojoje koncerto dalyje solo pasirodė muzikos pasaulyje jau įsitvirtinęs jaunasis virtuozas, pianistas Paulius Andersson, o antroje jis skambino su Gedimino Gelgoto vadovaujamu Naujų idėjų kameriniu orkestru (NIKO).

Debiutinę autorinę dainą pristatanti Agnė Buškevičiutė: „Tai – mano gyvenimo svajonė“

2022-12-02, Mb.info

„New Start“ – taip vadinasi pirmoji autorinė Lietuvos muzikos pasaulyje jau spėjusios palikti pėdsaką atlikėjos Agnės Buškevičiūtės – Tumalavičienės daina. Agnès sceninį vardą pasirinkusi pašnekovė sako šio įvykio laukusi visą gyvenimą.

Naujienos

Naujienų kategorijos