„Grožis nugali viską“,- sveikindama kolektyvą su šokio spektaklio „Faustas“ premjera sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. Išskirtiniu būdu pasaulį išvydęs šokio spektaklis „Faustas“ buvo nufilmuotas, o publika jo įrašą išvys artimiausiu metu.
Pirmasis Lietuvoje Gaetano Donizetti operos „Ana Bolena“ pastatymas sulaukė itin daug palankių tiek muzikos žinovų, tiek ir premjeroje apsilankiusių verslo bei mokslo visuomenės atstovų įvertinimų. Laukdami spalio 14, 15, 16 ir 17 d. „Anos Bolenos“ spektaklių, operos atlikėjai ir statytojai gali pasidžiaugti kaip reta puikių savo darbo įvertinimų banga.
Sekmadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta Gaetano Donizetti operos „Ana Bolena“ premjera, parengta kartu su žymiuoju Italijos teatru Opera di Roma.
Rugsėjo 10 d. Lietuvos muzikų sąjungos Muzikos svetainėje įvyko šviesaus atminimo Maestro Sauliaus Sondeckio fortepijono inauguracija. Instrumentas svetainę pasiekė LMS prezidentės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės iniciatyva, šiltai bendraujant su dirigento šeima.
1942–1943 m., siaučiant Antrojo pasaulinio karo audrai, į Kauno Valstybės teatro programą buvo nutarta įrašyti kompozitoriaus Vlado Jakubėno baletą „Vaivos juosta“. Bet premjeros teko laukti... septynis dešimtmečius. 2014 m. gruodžio 4 d. Vilniaus J. Basanavičiaus gatvės senojoje Operos ir baleto teatro scenoje „Baltijos baleto“ jaunųjų šokėjų trupė (choreografė Marija Simona Šimulynaitė) pirmą kartą parodė vieną pirmųjų prieškario Lietuvoje sukurtų baletų – kompozitoriaus Vlado Jakubėno „Vaivos juostą“.
Kas galėjo pagalvoti, kad kažkoks nematomas, nejaučiamas, neužuodžiamas darinys prislėgs pasaulį tokiu sunkiu problemų ir netekčių svoriu, staiga paversdamas žmones atsiskyrėliais savo namuose, kelionėse, lyg negyvenamoje saloje patiriančiais išlikimo stresą ir bendravimo stoką, ir kad taip paaštrės gyvos muzikos – to pirmapradžio, amžinai kintančio sielos judesio – poreikis.
Richardo Strausso vienaveiksmei operai „Elektra“ (1909), sukurtai pagal Hugo von Hofmannsthalio libretą, šie metai ypatingi – viena įspūdingiausių praėjusio amžiaus operų pastatyta jubiliejiniame, šimtajame, Zalcburgo festivalyje (Austrija). O festivalis ypatingas ir Lietuvos muzikinei kultūrai – pagrindinius vaidmenis operoje sukūrė Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian.
Rugpjūčio 9–16 dienomis vykęs XIX Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ jo dalyviams padovanojo ne tik įvairiausių kultūrinių ir sporto renginių, bet ir žvaigždžių lietų. Festivalio metu vyko ir III tarptautinis pleneras, jo dalyviai Adelė Kasputienė, Augenis Kasputis, Ojaras Mašidlauskas, Asta Radimonienė, Romas Žmuidzinavičius, Jolita Šlepetienė, Deivis Dapkus, Nijolė Kūjalytė, tapę Semeliškių vaizdus, architektūros paminklus, rugpjūčio 16 d. savo darbais papuošė bendruomenės „Strėva“ namų išorės sienas. Ukrainos dailininkai Vladimiras Kravchukas ir Bogdanas Brinskijus dėl COVID-19 pandemijos plenere dalyvavo nuotoliniu būdu.
Į antrąjį konkurso turą, kuris vyko rugsėjo 17-ąją, kaip ir buvo minėta, pateko septyni klavesinininkai iš 15-os, tai – keturi Lenkijos atstovai Weronika Janyst, Maurycy Raczynski, Weronika Klosewicz-Paine ir Daria Kubik, prancūzė Chloé de Guillebon, ukrainietė Paola Prokopenko ir belgas Pieter van Verhoyen. Visi dalyviai II-e ture privalomai skambino vieną J.S. Bacho kūrinį bei keletą kūrinių iš viduriniojo ir vėlyvojo prancūzų baroko.
Rugsėjo 18-19 d. įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Jacques‘o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ premjera, kurią sukūrė ambicinga statytojų komanda: pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė ir scenografė Renata Valčik, choreografė Inga Briazkalovaitė bei šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas.
Jau tris dešimtmečius rugsėjis Vilniaus kultūros renginių paletėje yra senosios – renesanso ir baroko epochų muzikos laikas. Trisdešimtasis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ startavo rugsėjo 8-ąją nepaisant vėl stiprėjančio pandemijos protrūkio. COVID-19 pandemija neišvengiamai koregavo festivalio formatą ir turinį. Kaip ir ankstesniais metais, festivalio tematika yra aktualizuota nūdienos pasaulio įvykiams. Tad turint omeny pasaulinę pandemiją, nenuostabu, kad šiųmečio festivalio tema organizatoriai pasirinko „Gyvenimas ir mirtis“.
Bemaž visą praėjusią savaitę, rugsėjo 9–13 dienomis, įvairios Vilniaus viešosios vietos prisipildė muzikos garsų. Sostinėje jau šeštą kartą vyko įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, šįkart kvietęs permąstyti žmogaus ir valstybės santykį.
Klausytis ne šiaip, o įdėmiai – apie tai primena ką tik išleista garso menininko Arturo Bumšteino garso vaidinimo „Audiokaukas“ dviguba vinilinė plokštelė. Būtent aktyvaus, privataus ir nevienkartinio klausymosi nostalgija bei noras šiuolaikiškai transformuoti iki 1990-ųjų klestėjusią radijo teatro tradiciją atvedė prie naujo muzikinio leidinio, primenančio fantasmagorišką dešimtojo dešimtmečio laiką. Rugpjūčio 23 d., sekmadienį, 16 val. vinilinė plokštelė bus pristatoma kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“ („Rupert“), lydima paties kūrinio autoriaus pokalbio su muzikologu, filosofu Edvardu Šumila.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera „Skrajojantis olandas“ priminė miesto gimtadienį švenčiantiems klaipėdiečiams, kad jūra neatsiejamai susijusi su šio krašto istorija ir žmonių gyvenimo būdu. Skambant Richardo Wagnerio muzikai, operoje susitiko dviejų nuo audros besislepiančių laivų kapitonai, ir šis susitikimas lemtingai pakeitė jų gyvenimus...
Užklupus karantinui bendravimą su muzika buvo galima palikti asmeninei meditacijai, tačiau garsų skambėjimas erdvėje suprantančiam žmogui teikia empatiškų ryšių su atlikėju garantiją, besiskleidžiančių fluidų žadinamą jauseną. Europoje vykstančių festivalių komandos nuleido galvas ir rankas prieš nematomą žmonių bendrystės priešą virusą. Ir netikėjo, kad kur nors festivalis dar gali būti surengtas.
