Liūdna LEGENDA
Baletas „Legenda“ – šokio epitafija išnykusioms prūsų gentims, subtili memento mori užuomina istorijos audrose išlikusioms, valstybingumą sukūrusioms baltų gentims, kurių dalis esame ir mes – lietuviai. (7501)
Baletas „Legenda“ – šokio epitafija išnykusioms prūsų gentims, subtili memento mori užuomina istorijos audrose išlikusioms, valstybingumą sukūrusioms baltų gentims, kurių dalis esame ir mes – lietuviai. (7501)
LNOBT scenoje G. Kuprevičiaus oratoriją „Amžinoji šviesa“ atliko operos solistai Lina Dambrauskaitė ir Liudas Mikalauskas, smuikininkas Dainius Peseckas, trimitininkas Arvydas Barzinskas, LNOBT orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos, ir teatro choras (meno vadovas – Česlovas Radžiūnas). Režisierius Gediminas Šeduikis, šviesų dailininkas Levas Kleinas, Vaizdo projekcijų autorius Lukas Balskus
Aplinkybėms palankiai susiklosčius savaitės bėgyje teko pamatyti tris spektaklius. Sunku įsivaizduoti labiau kontrastingus veikalus bei jų, gal net nepalyginamas interpretacijas, negu LNOBT Giacomo Puccini operų triptikas („Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skiki“), o naujame Klaipėdos muzikinio teatro pastate – Gaetano Donizzeti komiška opera „Meilės eliksyras“ bei Antano Jasenkos baletas „Legenda“. (13973)
Potencialūs skaitytojai ir skaitytojos, šis tekstas nėra apie mezgimą. Tiesa, kai per galvą verčiamės, bandydami tenkinti geometrine progresija augantį naujumo poreikį, parodyti pasirinktus veikiančiuosius asmenis netikėtose terpėse ir situacijose, atsirastų norinčių pristatyti gyvą muzikos klasiką su virbalais rankose ar atrasti senokai mus palikusio pripažinto dailininko siuvinius kryželiu. Kuo didesnis netikėtumas – tuo stipresnis susidomėjimas, o su juo - ir visų naudų viršūnėje karaliaujantis komercinis efektas ar vartotojiškas afektas. (11055)
LRT ištransliavo, kaip skelbia Visuotinė lietuvių enciklopedija, dainininkės, kompozitorės, dainų tekstų autorės, pedagogės, kuriančios ir atliekančios populiariąją, elektroninę ir džiazo muziką GIEDRĖS rečitalį prestižinėje Vilniaus Koncertų salėje. (2348)
Nacionalinis Kauno dramos teatras kasmet prieš šventas šventes žymi Lietuvos teatro gimtadienį. Šiemet -104-tą. Graži kultūros gyvenimui neabejingų verslo žmonių iniciatyva – kuklios išvaizda, bet jau prilygintinos „Auksinio scenos kryžiaus“ reikšmei „Auksinės teatro rūtos šakelės“ (steigėjai ir mecenatai – įmonių grupės „SDG“ vadovai Rūta ir Eduardas Jasai) įteiktos aktorei Jūratei Onaitytei, teatro dekoracijų sustatymo skyriaus vadovui Vytautui Damarackui, dramaturgei Daivai Čepauskaitei ir aktoriui Sauliui Čiučeliui. Pilnutėlė vietinių ir kviestinių inteligentų ir jiems prijaučiančiųjų salė sutiko „rūtelininkus“ ovacijomis ir garsiais teatraliniais šūksmais „bravo!“. Autoriaus nuotrauka (3380)
Seimui patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą, reikšmingiausi kultūros srities akcentai – papildomos lėšos projektiniam finansavimui, kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, kultūros įstaigų plėtrai, Gedimino kalnui.
„Tromba nostalgica“ yra pirmasis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitininko, LMTA docento solinis albumas. Aktyviam įvairiuose muzikiniuose stiliuose laisvai besijaučiančiam muzikantui „Tromba nostalgica“ įrašai buvo reikšminga, įdomi, o kartais ir labai netikėta, įvairių atradimų kupina patirtis. (5829)
Žėrinčioje, išsipuošusioje, Šv. Kalėdų laukimo nuotaikomis gyvenančioje KKS gruodžio 7 d. koncerto siurprizu ir žavinga dovana klausytojams tapo prancūzų kompozitoriaus Camille Saint-Saëns Koncertas violončelei ir styginių orkestrui, kurį, diriguojant D. Geringui, griežė vienuolikametė Charlotte Melkonian (Vokietija), pernai tapusi tarptautinio D. Geringo konkurso Klaipėdoje laureate.
Moldovoje gimęs amerikietis pianistas Aleksandras Palėjus (Alexander Paley) prieš tris metus persikėlė nuolat gyventi į Vilnių ir jau tapo kone mėgstamiausiu pianistu Lietuvoje, apie ką byloja ir pilnos koncertų salės, ir publikos ovacijos po jo pasirodymų. Užtenka įdėmiau pažvelgti į pianisto kūrybinę biografiją, jo koncertų grafikus ir jo repertuaro aprėptis, kad suvoktum šio menininko mastelį ir universalumą. Nuotrauka - autoriaus (5500)
Pasakojime – tiek muzikiniame, tiek šokio – nėra jokios siužetinės linijos. Nėra pačio pasakojimo. Tiek muzika, tiek šokis gali tęstis be pradžios ir pabaigos. Trumpa melodijos linija vis kartojasi, sukasi ratu, vertę įgauna pats garsas – klavišiniai skamba tyloje lyg vandens lašėjimas. Į ją įsilieja styginiai ir erdvę užpildo jausmas: ilgesio ar meilės.
Klaipėdos baleto mokykla, pirmąjį Advento sekmadienį pristačiusi Klaipėdos žvejų kultūros rūmų žiūrovams šokio spektaklį ,,Undinėlė”, nustebino ryškiu rezultatu: mokyklos ugdytiniai kartu su scenos profesionalais, remdamiesi H. K. Anderseno pasaka, sukūrė įtaigų ir estetišką pasakojimą apie tikėjimą, viltį, pasiaukojimą, atsakomybę ir meilę, apie būtinybę būti harmonijoje su savimi ir supančia aplinka bei gamta.
Vilniaus rotušėje pirmadienio vakarą įteikti Meno kūrėjų apdovanojimai. Lietuvos muzikų sąjungos prizas „Auksinis diskas“ skirtas Berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui prof. Vytautui Miškiniui už aukštą profesinį lygį.
Prabėgo maždaug pusmetis, kai Nacionalinė filharmonija pasirašė trejų metų sutartį su prancūzų dirigentu Victorienu Vanoostenu, kuris jau iki sutarties pasirašymo spėjo įgyti populiarumo, apie tai bylojo ir pilnutėlė Filharmonijos salė Lapkričio 23-ios Modesto Pitrėno vadovaujamo LNSO koncerte (5300)
Vilniaus senojo teatro architektūra, dydis ir akustika vis tik tobulai tiko abiejų kompozitorių opusams. Skambant skaidriai tarsi krištolas muzikai, teatras tapo nuostabiai jaukia ir malonia vieta, nes beliko svarbu ne kur esi, o kaip esi.