Naujienos

Kas tie atlikėjai be kompozitorių?

2026-08-11, YUSUKE ISHII

Japonų pianisto ir tyrėjo Yusuke Ishii pokalbio su pianistu Andriumi Vasiliausku centre – lietuvių fortepijoninės muzikos gyvybingumo ir jos kanono problema. Ilgametę lietuvių kompozitorių kūrinių atlikimo ir įrašymo patirtį sukaupęs A. Vasiliauskas svarsto, kodėl didelė šio repertuaro dalis beveik nefunkcionuoja koncertiniame gyvenime, kalba apie tautinį muzikos turinį, atlikėjo ir kompozitoriaus santykį, Čiurlionio recepciją bei mažiau žinomų lietuvių autorių kūrybą. Asmeninės patirtys bendradarbiaujant su Feliksu Bajoru, Osvaldu Balakausku, Vytautu Montvila ir kitais kompozitoriais atskleidžia atlikėjo vaidmenį kūriniui tampant gyvosios muzikinės kultūros dalimi. Pokalbyje keliamas esminis klausimas: ar galima kalbėti apie lietuvių fortepijoninės muzikos kanoną, jei didelė jos dalis, nors ir sukurta bei kadaise atlikta, nėra įsitvirtinusi gyvoje atlikimo tradicijoje.

Wagneris ir dirbtinis intelektas Bairoite: ar algoritmas jau gali kurti operos dramaturgiją?

2026-08-11, Mb.info

150-metį minintis Bairoito festivalis vieną svarbiausių jubiliejinio sezono projektų patikėjo ne tradiciniam operos režisieriui. Richardo Wagnerio tetralogijos „Nibelungo žiedas“ sceninį pasaulį realiu laiku padeda kurti dirbtinis intelektas. Eksperimentas „Ring 10010110“ tapo vienu daugiausia diskusijų sukėlusių 2026 metų operos įvykių: muzikinė spektaklių pusė sulaukia ovacijų, o DI kuriami vaizdai – ir susižavėjimo, ir garsių nepritarimo šūksnių.

„KARMEN“ ZALCBURGE: triumfas ar prabangi vaidmens ir atlikėjos neatitiktis?

2026-08-11, Mb.info

2026 metų liepos 26 dieną Zalcburgo festivalyje pristatytas naujas Georges’o Bizet operos „Karmen“ pastatymas dar iki premjeros buvo tapęs vienu laukiamiausių sezono įvykių. Karmen vaidmeniu debiutavo Asmik Grigorian, Don Chosė dainavo Jonathanas Tetelmanas, spektakliui dirigavo Teodoras Currentzis, o režisūrą ir choreografiją kūrė viena iš belgų fizinio teatro trupės „Peeping Tom“ įkūrėjų Gabriela Carrizo.

„Karmen“ Zalcburge: lūkesčiai ir realybė

2026-08-10, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

Straipsnyje analizuojamas 2026 metų Zalcburgo festivalyje pristatytas Georges’o Bizet operos „Karmen“ pastatymas, kurį režisavo Gabriela Carrizo, o muzikos vadovas buvo Teodoras Currentzis. Aptariama Carrizo fizinio teatro koncepcija, jos santykis su Bizet muzikine dramaturgija ir spektaklyje kuriama smurto, socialinės kontrolės bei asmens laisvės tematika.

MEILĖS KELIAI, arba balso slėpinys

2026-08-08, Audronė ŽIGAITYTĖ

Astos Krikščiūnaitės ir pianistės Audronės Kisieliūtės koncertas „Meilės keliai“ Birštone tapo kelione per skirtingas meilės kalbas – nuo lietuvių liaudies baladės ir Schuberto romantizmo iki itališkos aistros bei prancūziškos lyrikos. Tačiau šio „Birštono dienoraščio“ centre – ne programa, o balso slėpinys: akimirka, kai nustoji vertinti, kaip dainuojama, ir tiesiog klausaisi. Kelionės pabaigoje Poulenco „Meilės keliai“ sugrąžina prie pagrindinio teksto leitmotyvo – laiko, kuris muzikoje gali sustoti, praeiti, o atmintyje palikti tai, kas išlieka.

FORTEPIJONO MAGIJA, arba bisas, kurio nereikėjo

2026-08-08, Audronė ŽIGAITYTĖ

Rugpjūčio 4-osios „Fortepijono magijos“ koncerte Birštono kurhauze susitiko pianistas ir pedagogas Paulius Anderssonas bei jo mokinė Elinga Stigaitė. Bachas tapo jųdviejų muzikiniu dialogu, atskleidusiu skirtingą santykį su struktūra ir balsovada, o Chopino Noktiurnas parodė kitą jaunosios pianistės interpretacinio mąstymo pusę. Vakaro kulminacija – Pauliaus Anderssono atlikta Schumanno „Kreisleriana“, kurioje ypač išryškėjo pianisto gebėjimas girdėti kūrinio visumą, valdyti balsovadą ir kurti vientisą dramaturgiją. Po paskutinio kūrinio publikos ovacijos tęsėsi ilgai, tačiau biso nebuvo. Galbūt todėl, kad po tokios „Kreislerianos“ tą vakarą aukščiau eiti nebebuvo kur.

Birštono vasaros menų akademijos dienoraštis. I. Programa, kuri leido kalbėti

2026-08-04, Audronė ŽIGAITYTĖ

Jau daug metų Birštono vasaros menų akademiją mintyse vadinu „Tarp natų“. Ne todėl, kad mane domintų tai, kas lieka tarp muzikos garsų. Mane domina tai, kas slypi tarp natų – kūrinio prasmė, atlikėjo mintis, pasirinkimo motyvai, klausimai, kuriuos muzika užduoda ir atlikėjui, ir klausytojui. Per penkiolika metų keitėsi dalyviai, pedagogai, koncertai, atsirado festivalis „Birštono vasaros muzika“, Medijų operos teatras, naujos idėjos. Tačiau Akademijos esmė liko ta pati – ieškoti ne vien taisyklingo atlikimo, bet ir prasmės.

Lietuvos bažnytinės provincijos šimtmetis paminėtas Kaune

2026-06-29, Alina RMANAUSKIENĖ

1926 metais popiežiui Pijui XI paskelbus apaštališkąją konstituciją (bulę) Lituanorum gente, buvo sukurta savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija. Birželio 27-ąją Lietuva minėjo iškilią sukaktį – Lietuvos bažnytinės provincijos šimtmetį. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje šiai progai skirtame šventiniame koncerte dalyvavo Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Giedrius Vaznys), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas) ir vargonininkė Dalia Jatautaitė.

„Festivalis X“ atvėrė sceną jauniesiems kūrėjams

2026-06-29, Renata BALTRUŠAITYTĖ

Šeštadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) šurmuliavo pirmasis tarpdisciplininis „Festivalis X“, suteikęs jauniesiems menininkams išskirtinę galimybę pademonstruoti savo talentus didžiausio Lietuvos teatro scenoje.

Trisdešimtasis Vilniaus festivalis: šventė ar koncertų mozaika?

2026-06-27, Audronė ŽIGAITYTĖ

Straipsnyje, remiantis trisdešimtojo Vilniaus festivalio koncertų refleksija, analizuojama festivalio tapatybės kaita ir keliamas klausimas, kaip per tris dešimtmečius pasikeitė šio renginio meninė misija. Prisimenami pirmieji festivalio metai, kai Vilniaus festivalis buvo suvokiamas kaip išskirtinis kultūrinis įvykis, formavęs Lietuvos muzikinį gyvenimą, inicijavęs naujų lietuvių kompozitorių kūrinių atsiradimą ir kūręs miesto šventės atmosferą.

Grožis ir spindesys LNOBT „Pakitoje“

2026-06-26, Skaidrė BARANSKAJA

Straipsnyje analizuojama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2026 m. pristatyta baleto „Pakita“ premjera, sukurta prancūzų menininkų komandos, vadovaujamos choreografo Manuelio Legris. Aptariamas spektaklio santykis su XIX amžiaus klasikinio baleto tradicija, istorinis „Pakitos“ kontekstas ir šiuolaikinės restauracinių pastatymų tendencijos Europos baleto teatre.

Tarp romantizmo ir karo šešėlio

2026-06-25, Antanas VILTENIS

Birželio 12-osios vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko vienas ryškiausių trisdešimtojo Vilniaus festivalio koncertų. Jame susitiko trys skirtingų epochų ir estetinių pasaulių kūriniai, kuriuos suvienijo viena tema – žmogaus dvasios stiprybė. Dirigentė Oksana Lyniv ir pianistas Dmytro Choni drauge su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pristatė programą, kurioje romantizmo idealai skambėjo ne kaip praeities reliktas, bet kaip šiandienos patirtis – kaip muzikinis pasakojimas apie tautos orumą, pasipriešinimą ir viltį.

DU ORKESTRAI. DVI UPĖS. DU MIESTAI.

2026-06-24, Mb.info, Gabriela Ułanowska (Lenkija)

Kauno ir Torunės muzikinė partnerystė įgavo naują skambesį. Birželio 20 dieną Torunėje, Długa ir Chełmińska gatvių sankryžoje, iškilmingai atidengta Kauno aikštės atminimo lenta. Lenkų muzikologės Gabrielos Ułanowskos įspūdžiai po jungtinio Torunės ir Kauno miesto simfoninių orkestrų koncerto

TREČIAI AUSIAI. ČIURLIONIS VAIKŠČIOJO VIENAS...

2026-06-21, Giedrius KUPREVIČIUS

Kompozitorius ir publicistas Giedrius Kuprevičius straipsnyje „Trečiai ausiai. Čiurlionis vaikščiojo vienas...“ svarsto apie M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų kultūrinę strategiją ir jos pasekmes. Autoriaus nuomone, Lietuva pasauliui pristatė Čiurlionį kaip vienišą genijų, tačiau nepasinaudojo proga per jo asmenybę atskleisti platesnį lietuvių kultūros kontekstą. Lygindamas Lietuvos ir kitų Europos šalių patirtis, G. Kuprevičius kelia klausimą, ar jubiliejiniai metai netapo praleista galimybe stiprinti visos nacionalinės kultūros tarptautinį matomumą. Straipsnyje svarstoma, kaip derėtų derinti iškilių asmenybių pagerbimą ir platesnę kultūros sklaidą pasaulyje.

INTERMEZZO: KAIP STRAZDAS Į KŪRINĮ KELIAVO

2026-06-21, Giedrius KUPREVIČIUS

Įkvėptas Olivier Messiaeno, kompozitorius Giedrius Kuprevičius tyrinėja juodojo strazdo giesmę pasitelkdamas šiuolaikines garso analizės programas ir dirbtinio intelekto technologijas. Straipsnyje atskleidžiamas kūrybinis kelias nuo paukščio balso iki muzikinės idėjos.

Naujienos

Naujienų kategorijos