Sausio 21 dieną 18.30 valandą Klaipėdos Žvejų rūmuose Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“ vėl pasakos apie amžinas vertybes: meilę, atsidavimą ir žmogiškumą.
Vis dėlto dabartinė teatro valdžia supranta, kad naujomis italų parengtomis traviatomis beigi rigoletais net artimiausių kaimynų nenustebinsi, nes, be pretenzijų į „prabangą“, kuria masinama, o tikriau - kvailinama atsitiktinė teatro publika, juose nėra jokių originalesnių režisūrinių sprendimų.
Vaidybos operoje problema, nors buvo aktuali visais laikais, tačiau ryškiausiai atsiskleidė tada, kai operos spektakliai atsidūrė režisierių dispozicijoje. Pateikdami šiuolaikines spektaklių - operos kaip teatro meno - koncepcijas, netikėtas personažų interpretacijas ir dekonstruodami klasikinius siužetus, režisieriai operos dainininkams vis dažniau kelia sudėtingas vaidybines užduotis.
2022 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos chorų sąjunga (LCHS) vykdė išskirtinį projektą „Da pacem“, kuriame garsinant ukrainiečių choro muziką Lietuvoje vyko mokymai choro dirigentams, skambėjo naujos ukrainiečių liaudies dainų aranžuotės, įvyko koncertų ciklas įvairiose Lietuvos vietose. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, ima rastis ir skirtingų šių tyrimų atmainų. Domimasi atlikimo mokyklų skirtumais, analizuojamas paskirų asmenybių menas ir jų įtaka bendriesiems atlikimo kultūros procesams, gilinamasi į atlikėjų psichologiją bei fiziologiją, ansamblinio muzikavimo ypatumus, ieškoma įvairių laikotarpių ir regionų atlikimo praktikų bei tendencijų bendrybių ir skirtumų.
Ne, neįmanoma. Tačiau pabandysiu trumpai apžvelgti pagrindines muzikos atlikimo tyrimų tendencijas ir problematiką, išryškėjusią pastaraisiais dešimtmečiais. Kertinis tokių tyrimų dėmuo yra muzikos atlikimo stilistika; beje, muzikos stilius ir muzikos atlikimo stilius neretai painiojami.
2022 m. gruodžio 7 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje viešpatavo jaunų ir talentingų Lietuvos muzikų dvasia. Pirmojoje koncerto dalyje solo pasirodė muzikos pasaulyje jau įsitvirtinęs jaunasis virtuozas, pianistas Paulius Andersson, o antroje jis skambino su Gedimino Gelgoto vadovaujamu Naujų idėjų kameriniu orkestru (NIKO).
„New Start“ – taip vadinasi pirmoji autorinė Lietuvos muzikos pasaulyje jau spėjusios palikti pėdsaką atlikėjos Agnės Buškevičiūtės – Tumalavičienės daina. Agnès sceninį vardą pasirinkusi pašnekovė sako šio įvykio laukusi visą gyvenimą.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, siekdamas ugdyti ir vienyti šalies operos bendruomenę bei sužinoti aktualius rinkos poreikius, surengė pirmąjį operos profesionalų forumą „Ekosistemos iššūkiai ir sprendimai. Talentų kelias į meistrystę ir pripažinimą“.
Turtinga, 40 metų trunkanti, plačiai spaudoje, įvairiuose susitikimuose atspindėta Felikso Bajoro hibridinio (opera-baletas) veikalo „Dievo avinėlis“ priešistorė sukūrė ypatingą spektaklio pasirodymo LNOBT scenoje laukimo atmosferą. Ją, Rusijos karo akivaizdoje, kaitino ir pasaulyje sustiprėjusi apsisprendimo „kieno pusėje“ problematika, F. Bajoro kūrinyje atspindėta nedeklaratyviai, įvairiapusiškai, susijusi su pokario Lietuvos rezistencinių kovų tragiškomis akistatomis („stribai“, „miškiniai“), kolektyvinės sąmonės apraiškas derinant su asmeninių, neretai prievartinių patirčių skausmingumu.
Savaitgalį pajūrio publika audringomis ovacijomis pasitiko Jurgio Gaižausko edukacinės operos vaikams „Buratinas“ premjerą. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui teko ieškoti didesnės salės, bet ir tai nepadėjo patenkinti visų mažų ir didelių žiūrovų noro pamatyti „Buratiną".
Lapkričio 13-osios popietę Vilniaus rotušėje finišavo savaitę trukę vokalo meistriškumo kursai, kuriuos organizavo Lietuvos Muzikų Sąjunga. Jaunuosius vokalistus operos olimpo link vedė viena ryškiausių nūdienos vagnerisčių Elena Kerl.
Jau ketvirtadienį, lapkričio 17-ąją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia savo žiūrovus į premjerą – Felikso Bajoro operą-baletą „Dievo avinėlis“. Dėl ideologiškai nepatogios pokario kovų tematikos šis daugiaplanis kūrinys buvo atmestas ir nepriimtas į teatro sceną 1982-aisiais – tuomet, kai ir buvo parašytas.
„Royal Philharmonic Orchestra“ koncertas spalio 12 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje nuskambėjo kaip pati tikriausia ir didžiausia puota sielai, muzikos meno šventė, kurią patyrė tiek žiūrovai, besiklausę gyvai koncerto, tiek LRT KLASIKA tiesioginės transliacijos metu, atrodo, radijo bangomis iš tiesų galėję autentiškai dalyvauti išskirtiniame renginyje.
Lapkričio 4 ir 5 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje skambės papildomi didžiulio publikos susidomėjimo sulaukusio „Rigoleto” spektakliai. Tuo pačiu iki lapkričio 20 d. pratęsiamas ir „Rigoleto” pastatymo recenzijų konkursas, kurio nugalėtojo laukia 400 Eur piniginis prizas.
