Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sekmadienį Žvejų rūmuose pristatė „Bulvinės pasakos“ ir „Makaronų operos“ tęsinį – „Žvaigždžių operą“. Vertinant publikos susižavėjimo šūksniais, premjerai lemta patirti šlovingą „žvaigždės“ gyvenimą.
Gruodžio 6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko neeilinis vakaras. Koncertą surengė LMTA garbės daktaras Gidonas Kremeris, jo vadovaujamas Baltijos šalių kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ bei Nacionalinę kultūros ir meno premiją ką tik pelniusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla.
Gruodžio 2-oji diena Paliesiaus dvarui - neeilinė. Koncertų salėje Pasaga pirmą kartą suskambo naujasis fortepijonas Steinway & Sons. Prie sekmadienio popietę girdėto instrumento skambesio ypatingai daug prisidėjo fortepijonų meistras Darius Narmontas ir pianistas Andrius Žlabys. Taip jau nutiko, kad tą dieną teko patirti daug pirmų kartų: pirmą kartą gyvai išgirsti A. Žlabį, pirmąkart apsilankyti Paliesiaus dvare, pasimėgauti dvaro salės išskirtine akustika ir joje suskambusiu koncertiniu fortepijonu. Visais šiais aspektais teko patirti ryškių įspūdžių, pradėti norisi nuo koncertinės dalies.
Tarp gausių meno ir mokslo renginių Vilniuje nesunku ir pasiklysti – jų gausėja, visuomenė fragmentėja ir tai matyt neišvengiama nūdienos pasaulyje. Turbūt daugelis sutiks, kad Čiurlionis Lietuvos kultūrai yra ypatingos svarbos, kultinė asmenybė, Lietuvos kultūros veidas, šiuolaikiškai – mūsų brendas užsienio šalių intelektiniuose sluoksniuose. Tai, kaip mes pažystame savo genijaus kūrybą, kaip ją galime pateikti pasauliui, tokie ir patys esame.
Rugsėjo 8, 9 dienomis tapome išskirtinio istorinio renginio Valdovų rūmuose liudininkais. Marko Skakio tėvynainis Marco Vitale lietuvių violončelininko Dariaus Stabinsko paskatintas ėmėsi neeilinio iššūkio – sukurti (o gal ir atkurti) visą šios operos muziką.
Penktadienio vakarą Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras naująjį sezoną pasitiko kompozitoriaus Bélos Bartóko baleto “Stebuklingas mandarinas” ir operos “Hercogo Mėlynbarzdžio pilis” premjera. Baleto pastatymą sukūrė LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras, operos – režisierius iš Vengrijos Csaba Káelis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas – Robertas Šervenikas.
UNESCO jau prieš 15 metų mūsų, latvių ir estų dainų švenčių tradiciją paskelbė žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Tačiau pastaraisiais metais vis dažnesni ir garsesni siūlymai šią unikalią, netrukus šimtmetį minėsiančią tradiciją nurašyti sovietiniam laikotarpiui
Septintąją vasarą Pamario krašto kultūrinės traukos centru buvo tapęs Kintų muzikos festivalis, šiemet besitęsęs ilgiau, nei kada nors anksčiau – visą mėnesį nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 15 d. Per šį laiką nuskambėjo 11 koncertų Kintuose ir aplinkinėse vietovėse, įvyko meistriškumo kursai, keliasdešimt žmonių įtraukusi diskusija, filmo apie legendinę dainininkę Marią Callas peržiūra ir labdaringas gestas – kardiologės patikra širdies ligomis sergantiems rajono vaikams.
2018-ųjų Birštono vasaros menų akademija (dienoraštis). Anonsuodama Birštono vasaros menų akademiją šio tradicinio renginio iniciatorė ir siela prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė sakė: „Gali būti tik gerai arba dar geriau“. Į dešimties dienų muzikinę kelionę leistasi jau šeštą kartą, tad profesorės teiginys buvo grįstas akademijos sėkmingos penkerių metų veiklos patirtimi.
„Kad ir kaip būtų blogai, sakai, kad yra gerai“,- ragina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjerinės operetės „Kandidas“ herojus. Optimizmu trykštanti XXI operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ premjera „Kandidas“ pasakojanti apie „naivumą iki skausmo“ rugpjūčio 3-ią pristatyta Nidoje, o rugpjūčio 4-ą Klaipėdos dramos teatre.
Pastaruoju metu nemažai kalbėjusi apie darbą vardan kokybės ir garso, atmintyje įstrigusio dar nuo vaikystės kelionių su tėvais po garsiausius operos teatrus, prieš kelias dienas Asmik Grigorian atvertė savo pasakojime nepaprastai svarbų puslapį. Po „Salomėjos“ premjeros prestižiniame Zalcburgo operos festivalyje, jau kitą rytą buvo paskelbta: dabar ji yra pasaulinė žvaigždė. Stebėję generalinę repeticiją pasakoja, jog nuo aplodismentų Asmik buvo galima apkursti, o po pirmosios premjeros, atėjęs nusilenkti žymusis italų režisierius Romeo Castellucci, puolė ant kelių prieš lietuvių sopraną.
Tradiciniuose antradieniniuose koncertuose Šv. Kazimiero bažnyčioje be vargonininkų neretai išgirsime įvairių muzikos kolektyvų ir ansamblių. Tačiau tokį gausų jaunųjų muzikų orkestrą – tikrai retai. Gegužės 15-ąją pasirodė Alytaus muzikos mokyklos orkestras „Svajonė“.
LDK valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė jau tapo nuolatine visų mūzų buveine. Birželio 5-ąją čia turėjome išskirtinę progą pasiklausyti baroko muzikos koncerto „Dramma da Capo“ (Drama nuo pradžių), kuris tarsi tapo ir pagrindinės koncerto solistės Rūtos Vosyliūtės doktorantūros studijų apibendrinimu. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje pamažu gausėja profesionaliai baroko muzikos interpretavimą, juolab baroko vokalo meną studijavusiųjų gretos.
Iš trijų imponuojančių, šiame Vilniaus festivalyje pasirodysiančių moterų – Vivica Genaux buvo pirmoji. Festivalis prasidėjo šios Europoje žinomos dainininkės, koloratūrinio soprano, parengta baroko epochos muzikos programa. Vivica Genaux koncertavo su šia stilistika besigilininančiu kameriniu orkestru „Les accents“. Jo meno vadovas ir solistas – smuikininkas Thibault Noally. Koncerto programoje išgirdome dviejų autorių – Georgo Friedricho Händelio ir Alessandro Scarlatti kūrinius.
Vienas reprezentatyviausių Lietuvos muzikos kultūros renginių – ypatingą tarptautinį pripažinimą pelnęs Vilniaus festivalis. 22-asis festivalis vyks birželio 3–19 d., jame išgirsime aštuonias originalias programas.