Naujienos

La Vida Breve: muzika sustabdytam laikui

La Vida Breve: muzika sustabdytam laikui

2026-05-08, Ala BENDORAITIENĖ

Koncertas „La Vida Breve“, kuriame pasirodė smuikininkė Sihana Badivuku ir pianistė Vaida Kirvelytė, vyko gegužės 6 d. „Organum“ koncertų salėje. Jis paliko įspūdį ne kaip tradicinis kamerinės muzikos vakaras, bet kaip itin konceptualiai suformuota meninė refleksija apie atmintį, vidinę melancholiją ir trapų žmogaus laikinumą. 

Jurgis Aleknavičius: tarp baroko skaidrumo ir romantizmo gelmės

Jurgis Aleknavičius: tarp baroko skaidrumo ir romantizmo gelmės

2026-04-13, Ala BENDORAITIENĖ

Jurgio Aleknavičiaus koncertas, vykęs š. m. balandžio 12 d. nuostabioje „Organum“ salėje, tapo vientisu, konceptualiai nuosekliu muzikinės dramaturgijos pasakojimu, kuriame skirtingų epochų ir stilių kūriniai buvo sujungti į organišką interpretacinę visumą. Ypač palankiai visą koncerto skambesį veikė „Organum“ salės akustika – skaidri, tačiau kartu šilta ir natūraliai subalansuojanti fortepijono spektrą, leidusi atsiskleisti tiek subtiliausioms tembrinėms gradacijoms, tiek intensyviausiems dinaminės kulminacijos momentams.

XII-asis tarptautinis Marko Skakio festivalis: dar daugiau atradimų (2)

XII-asis tarptautinis Marko Skakio festivalis: dar daugiau atradimų (2)

2026-04-12, Tomas Bakučionis

Išklausius beveik visą festivalį peršasi viena mintis apie LDK Valdovų rūmų muziejų, kuris seniai jau nėra tik muziejus, tačiau puiki ir universali erdvė meno įvairovei, edukacijai ir tokiems muzikiniams potyriams, kuriuos toli gražu ne visada patirsi mūsų didžiosiose koncertų salėse. Ir čia priežastis ne tik nemokami renginiai. Marko Skakio festivalis kaip tik yra viena iš tokių prielaidų, užsiauginusi savo klausytoją ne tik nemokamais koncertais, bet ir aukšto meninio lygio koncertais.

Dvigubas jubiliejus. Raimondas Butvila ir Alexander Paley

Dvigubas jubiliejus. Raimondas Butvila ir Alexander Paley

2026-04-10, Daiva TAMOŠAITYTĖ

Šių metų balandžio 1 dieną du žymūs muzikai, smuikininkas Raimondas Butvila ir pianistas Alexanderis Paley‘us, savo kolegas ir gerbėjus pakvietė į dvigubą jubiliejinį koncertą Nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. 

2026-ųjų džiazuojantis Birštonas ir birštonuojantis Džiazas

2026-ųjų džiazuojantis Birštonas ir birštonuojantis Džiazas

2026-04-08, Tomas Bakučionis

Prabėgo dveji metai - etapas tarp dviejų Birštono JAZZ festivalių. Nuolatiniai renginio vedėjai Jūratė Kučinskaitė ir Darius Užkuraitis bei festivalį atspindintieji „plunksnos broliai ir sesės“ nesyk pelnytai apdovanojo festivalį epitetais „džiazo Meka“, džiazo atlaidai“, nes jau 46 metai Zigmo Vileikio dėka čia kuriama ypatinga laisvės ir tikros demokratijos atmosfera, o svarbiausia - čia sceną randa visų pirma Lietuvos džiazo kūrėjai ir atlikėjai, sutraukiantys gausius gerbėjų būrius.

Egidijaus Buožio ir Petro Geniušo džiazo improvizacijų vakaras Organum salėje

Egidijaus Buožio ir Petro Geniušo džiazo improvizacijų vakaras Organum salėje

2026-04-01, Ala BENDORAITIENĖ

Kovo 27 d. Organum salė virto tikra muzikinės fantazijos erdve – vieta, kur klausytojai tapo ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais improvizacijos proceso dalyviais, liudininkais, pajutusiais akimirkos kūrybinę pulsaciją. Tai buvo antrasis ciklo „Čia ir dabar“ koncertas, kurio idėja – muzika be iš anksto užrašyto teksto, gimstanti tik šią akimirką, čia ir dabar.

„Šlovinimo giesmė“ LVSO salėje: monumentalumo ir akustikos sandūroje

„Šlovinimo giesmė“ LVSO salėje: monumentalumo ir akustikos sandūroje

2026-03-31, Kristupas ANTANAITIS

Kovo 27-osios vakarą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, drauge su solistais Lauryna Bendžiūnaite, Skirmante Vaičiūte, Edgaru Montvidu ir Kauno valstybiniu choru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas) atliko Felixo Mendelssohno Antrąją simfoniją „Šlovinimo giesmė“ („Lobgesang“).

Trio KASKADOS. Žingsniai per epochas

Trio KASKADOS. Žingsniai per epochas

2026-03-24, Daiva TAMOŠAITYTĖ

Trio Kaskados kovo 22 dieną Nacionalinėje filharmonijoje muzikavo po devynerių metų pertraukos. Trio susikūrė 1997 metais, 2002 metais laimėjo I premiją tarptautiniame J. Brahmso kamerinių ansamblių konkurse Austrijoje, yra nuolatinis įvairių festivalių Lietuvoje dalyvis. KASKADOS gastroliuoja pasaulyje, įrašinėja CD, jų koncertus įamžino LRT ir Lenkijos televizija, LRT radijas, „Euroradijas“. Taip pat kaip solistai ansamblio dalyviai aktyviai koncertuoja su įvairiais orkestrais.

XII-asis tarptautinis Marko Skakio festivalis: pradžia ir nuostabūs atradimai

XII-asis tarptautinis Marko Skakio festivalis: pradžia ir nuostabūs atradimai

2026-03-13, Tomas Bakučionis

LDK Valdovų rūmuose tęsiasi 12-asis tarptautinis Marko Skakio senosios muzikos festivalis. Kaip kalbėjo festivalio vadovas Vytautas Gailevičius, festivalio motto ir įkvėpimo šaltiniu tapo italų kompozitorius Markas Skakis (Marco Scachi, 1602-1685), todėl daugumoje festivalio koncertų programų dominuoja M. Skakio ir jo amžininkų bei sekėjų kūryba.

Kūnai ir kodai

Kūnai ir kodai

2026-03-05, Renata BALTRUŠAITYTĖ

LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina pabrėžia, kad stipri trupė formuojasi išlaikant pusiausvyrą tarp klasikinio repertuaro ir šiuolaikinio baleto, kuris plečia šokėjų kūno kalbą bei interpretacijos galimybes. Šiuolaikinė choreografija gali būti labai skirtinga: nuo impulsyvios, tarsi neuronų tinklą primenančios Wayne McGregor judesio estetikos iki jautrios, žmogiškumo kupinos kūno plastikos Iván Pérez kūryboje ar architektūriškai struktūruoto šokio Krzysztof Pastor darbuose. 

Richardo Wagnerio „Lohengrinas“: keturios valandos ir viena akimirka

Richardo Wagnerio „Lohengrinas“: keturios valandos ir viena akimirka

2026-02-18, Julijus GRICKEVIČIUS

Šeštadienio (vasario 14) vakarą publika kvėpavo drauge su beveik dviem šimtais atlikėjų scenoje, o keturių valandų trukmės Richardo Wagnerio „Lohengrinas“ sutilpo į akimirką, po kurios liko vienintelis klausimas: nejaugi pakartojimo nebus?

Laiškai iš Varšuvos, arba Chopino konkursas multikultūrinėje eroje

Laiškai iš Varšuvos, arba Chopino konkursas multikultūrinėje eroje

2026-02-16, Lina NAVICKAITĖ

Gandai apie Chopino konkurso mirtį buvo gerokai perdėti. Garsiosios Marko Twaino frazės[1] parafraze norisi pradėti savo reminiscencijas apie 2025-ųjų spalį vykusį 19-ąjį tarptautinį Fryderyko Chopino pianistų konkursą, kurio rezultatai šįsyk sulaukė itin kontroversiškų melomanų reakcijų. Pradžiai – šiek tiek statistikos: konkursui buvo pateiktas rekordinis 642 paraiškų kiekis, preliminariajame ture dalyvavo 162 pianistai iš 28 šalių, pagrindiniam konkursui buvo atrinkti 84 dalyviai (jei kam įdomu – 19 moterų ir 65 vyrai). 

Monooperos „Prima donna“ premjera – jautrus menininko tapatybės portretas

Monooperos „Prima donna“ premjera – jautrus menininko tapatybės portretas

2026-02-14, Žaneta SKERSYTĖ

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro monooperos „Prima donna“ premjera tapo išskirtiniu sezono įvykiu – kameriniu, tačiau emociškai galingu kūriniu, atvėrusiu nematomą teatro žmogaus pusę. Tai spektaklis, kuriame susitinka muzika, drama ir vizualumas, o pagrindiniu veikėju tampa ne siužetas, bet žmogaus vidinis pasaulis.

Gyvenimas muzikoje. Petro Vaičekonio 90-mečio koncertas

Gyvenimas muzikoje. Petro Vaičekonio 90-mečio koncertas

2026-02-02, Justė JANKAUSKAITĖ

2026 metų sausio 24-osios popietę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė buvo pilnutėlė, ir ta žmonių gausa tapo viena pirmųjų stiprių vakaro emocijų. Į jubiliejinį koncertą susirinko artimieji, kolegos, bičiuliai, buvę mokiniai, chorinės muzikos bendruomenės nariai ir klausytojai, kuriems Maestro Petro Vaičekonio vardas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos muzikinės kultūros istorija. Šis vaizdas jaudino ir patį jubiliatą – jo veide buvo galima įžvelgti nuoširdų susikaupimą.

Jubiliejinės iškilmės, psichoterapijos seansas „Kopelijoje“ ir ateities vizijos

Jubiliejinės iškilmės, psichoterapijos seansas „Kopelijoje“ ir ateities vizijos

2026-01-02, Skaidrė BARANSKAJA

Lietuvos baletui – 100. 1925 m. gruodžio 4 d. įvykis profesionalaus baleto pradžią Lietuvoje žymi daugiau simboliškai, nes ir iki tol būta įvairių baleto apraiškų su Lietuva siejamose teritorijose – pradedant XVII a. operos pastatymais Valdovų rūmuose, didikės Uršulės Radvilienės inicijuotais baletais Nesvyžiuje, o XVIII a. grafo Antano Tyzenhauzo Gardine įkurta baleto trupė ir mokykla buvo žinomos visame Rytų Europos regione.