2025 metų lapkričio 26 dieną Stasio Vainiūno namai sukvietė svečius į Pakruojo krašto žymiems kūrėjams skirtą vakarą.
Kaskart prasidėjus Vilniaus fortepijono festivaliui aplanko mintis, kad su kiekvienais metais jis įgauna vis didesnį kultūrinį ir gal net politinį svorį, gal dar ir todėl, kad skirtingai nei dauguma kitų Lietuvos muzikos festivalių, rengiamas kas dveji metai, tad ir klausytojų tampa labai laukiamu. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Lapkričio 7–8 dienomis Mažeikių kraštas nusilenkė kompozitoriaus, vargonininko, dirigento, profesoriaus Konrado Kavecko atminimui. Jo gimtuosiuose Tirkšliuose, Kultūros centre ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje vyko X Konrado Kavecko sakralinės muzikos festivalis „O Sacrum Convivium“, skirtas iškiliojo muziko 120-osioms gimimo ir 29-osioms mirties metinėms.
Alytaus muzikos mokyklos simfoninio orkestro „Svajonė“ 25-erių metų jubiliejinis festivalis subūrė jaunimo orkestrus iš visos Lietuvos. Dalyvavo Utenos meno mokyklos simfoninis orkestras (dirig. Evaldas Beinaravičius), Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos simfoninis orkestras (dirig. Justinas Mačys), Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ (dirig. Domininkas Ramašauskas), Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Simfukai“ (dirig. Modestas Barkauskas).
Tarptautiniai operos apdovanojimai (International Opera Awards), vadinami operos pasaulio „Oskarais“, kasmet tampa ne tik garbingų titulų ceremonija, bet ir savotiška pasaulinės operos būklės bei krypčių analize. Šių metų laureatai ir nominantai dar kartą parodė, kokia įvairi, dinamiška ir temų požiūriu plati ši meno sritis.
Lapkričio 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir lapkričio 14 d. LVSO koncertų salėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atliko Gustavo Mahlerio Pirmąją simfoniją.
Lapkričio 8-ąją kvartetas pakvietė į antrąjį koncertų ciklo „Kas aš esu“ koncertą „Audinys“ Vilniaus Sapiegų rūmų menėje. Kvartetas atliko keturių moterų kompozitorių - Onutės Narbutaitės, Julios Wolfe, Helenos Tulve ir Caroline Shaw kūrybą.
Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ ir maestro Vilhelmas Čepinskis pristato M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll autorinės versijos styginių orkestrui įrašą, kuris jau tapo Lietuvos muzikinės kultūros įvykiu. Šiais metais išleistą kompaktinę plokštelę „Muzikos barų“ skaitytojai gauna kaip dovaną.
Apie pareigą, etiką ir atsakomybę vadovaujant kultūros institucijai Šis tekstas – reakcija į pokyčius Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Viešai paskelbta restruktūrizacija, kuri vadovybės dokumentuose įvardijama kaip „struktūriniai pokyčiai“, iš tiesų atvėrė daug gilesnę problemą – santykį tarp profesinės etikos, atsakomybės ir kūrybinės laisvės.
Liepojos koncertų salė „Didysis gintaras“ savo dešimtmetį pažymėjo įspūdingu įvykiu, kokio Latvijos muzikinis gyvenimas seniai nebuvo patyręs. Lapkričio 8-ąją čia nuskambėjo Arnoldo Schönbergo „Gurės dainos“ – vienas monumentaliausių vėlyvojo romantizmo kūrinių, tapęs šventės kulminacija ir meninės brandos ženklu. Latvijos radijas „Klasika“ tiesiogiai transliavo šį atlikimą. Emocijų sklidinas kūrinys atvėrė visą salės meninį-akustinį potencialą ir įprasmino jos dešimtmetį kaip dvasinės brandos ženklą. (Su nuoroda į transliaciją)
Šis „Lohengrinas“ galėjo tapti Klaipėdos festivalio viršūne, simbolizuojančia miesto ir teatro brandą. Tačiau jis tapo pamoka, kaip vizualinė ambicija gali sunaikinti muzikinį turinį. Industrinė aplinka būtų įdomi, jei turėtų idėją. Bet šį kartą ji tapo beprasmiu gestu.
Muzikinis spektaklis „Affetti musicali“ („Muzikiniai afektai“) buvo vienas iš šešių teatralizuotų koncertų, sukurtų Birštono vasaros menų akademijos metu 2014 metais su jaunaisiais Lietuvos menininkais. Idėja biurokratų buvo sustabdyta, o žvelgiant šiandien, vis aiškiau matyti, kaip tikrasis profesionalumas ir gyvas kontaktas su publika traukiasi, užleisdamas vietą išorinei reprezentacijai ir importuotam „pasaulinių atlikėjų“ įvaizdžiui. Tuo tarpu mūsų profesionalai – išradingi, autentiški, atsidavę savo menui – vis dažniau lieka šešėlyje.
Jubiliejiniai Čiurlionio gimties metai eina į pabaigą, rugsėjo 22-oji pažymėjo pakilusios Čiurlionio bangos kulminaciją, ir turbūt neliko Lietuvoje žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nebūtų dalyvavęs kultūrinėse iškilmėse, skirtose tautos genijui pagerbti. O spalio 5 d. kultūros bendruomenės įspėjamojo streiko metu nuskambėjusi „Jūra“, matyt, taps vienu stipriausių argumentų būti išgirstiems šiandien, taip tarsi įtvirtinant profesionalaus meno kertinį akmenį, kuriuo, anot kompozitoriaus Arvydo Malcio, yra tapęs Čiurlionis.
Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje lapkričio 5-osios vakarą skambėjusi programa „Vienuolės meilė“, skirta XVII a. italų benediktinės Rosos Giacintos Badallos muzikai, atvertė retai girdimą ano meto moterų kūrybos puslapį. Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas Rodrigo Calveyros, parengė programą, kurioje dvasinis pasaulis ir žmogiškas jausmas susiliejo į vieną – subtiliai, be perdėtos teatralizacijos, tačiau ne visuomet iki galo išsiskleidžiant jausmų energijai.
Lapkričio 26 d. Kauno miesto kameriniame teatre vienintelį kartą šiais metais bus parodyta kompozitoriaus Luko Butkaus kamerinė opera „Jūreivis“ pagal to paties pavadinimo portugalų rašytojo Fernando Pessoa pjesę. Premjerą pristato teatras „Utopia“. Kūrinio eskizas sukurtas MMLAB Erdvės projekte. Pirminė spektaklio versija buvo parodyta 2025 m. rugpjūčio 7 d. festivalio „ConTempo OFF'25" programoje.