UNESCO jau prieš 15 metų mūsų, latvių ir estų dainų švenčių tradiciją paskelbė žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Tačiau pastaraisiais metais vis dažnesni ir garsesni siūlymai šią unikalią, netrukus šimtmetį minėsiančią tradiciją nurašyti sovietiniam laikotarpiui
Septintąją vasarą Pamario krašto kultūrinės traukos centru buvo tapęs Kintų muzikos festivalis, šiemet besitęsęs ilgiau, nei kada nors anksčiau – visą mėnesį nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 15 d. Per šį laiką nuskambėjo 11 koncertų Kintuose ir aplinkinėse vietovėse, įvyko meistriškumo kursai, keliasdešimt žmonių įtraukusi diskusija, filmo apie legendinę dainininkę Marią Callas peržiūra ir labdaringas gestas – kardiologės patikra širdies ligomis sergantiems rajono vaikams.
2018-ųjų Birštono vasaros menų akademija (dienoraštis). Anonsuodama Birštono vasaros menų akademiją šio tradicinio renginio iniciatorė ir siela prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė sakė: „Gali būti tik gerai arba dar geriau“. Į dešimties dienų muzikinę kelionę leistasi jau šeštą kartą, tad profesorės teiginys buvo grįstas akademijos sėkmingos penkerių metų veiklos patirtimi.
„Kad ir kaip būtų blogai, sakai, kad yra gerai“,- ragina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjerinės operetės „Kandidas“ herojus. Optimizmu trykštanti XXI operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ premjera „Kandidas“ pasakojanti apie „naivumą iki skausmo“ rugpjūčio 3-ią pristatyta Nidoje, o rugpjūčio 4-ą Klaipėdos dramos teatre.
Pastaruoju metu nemažai kalbėjusi apie darbą vardan kokybės ir garso, atmintyje įstrigusio dar nuo vaikystės kelionių su tėvais po garsiausius operos teatrus, prieš kelias dienas Asmik Grigorian atvertė savo pasakojime nepaprastai svarbų puslapį. Po „Salomėjos“ premjeros prestižiniame Zalcburgo operos festivalyje, jau kitą rytą buvo paskelbta: dabar ji yra pasaulinė žvaigždė. Stebėję generalinę repeticiją pasakoja, jog nuo aplodismentų Asmik buvo galima apkursti, o po pirmosios premjeros, atėjęs nusilenkti žymusis italų režisierius Romeo Castellucci, puolė ant kelių prieš lietuvių sopraną.
Tradiciniuose antradieniniuose koncertuose Šv. Kazimiero bažnyčioje be vargonininkų neretai išgirsime įvairių muzikos kolektyvų ir ansamblių. Tačiau tokį gausų jaunųjų muzikų orkestrą – tikrai retai. Gegužės 15-ąją pasirodė Alytaus muzikos mokyklos orkestras „Svajonė“.
LDK valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė jau tapo nuolatine visų mūzų buveine. Birželio 5-ąją čia turėjome išskirtinę progą pasiklausyti baroko muzikos koncerto „Dramma da Capo“ (Drama nuo pradžių), kuris tarsi tapo ir pagrindinės koncerto solistės Rūtos Vosyliūtės doktorantūros studijų apibendrinimu. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje pamažu gausėja profesionaliai baroko muzikos interpretavimą, juolab baroko vokalo meną studijavusiųjų gretos.
Iš trijų imponuojančių, šiame Vilniaus festivalyje pasirodysiančių moterų – Vivica Genaux buvo pirmoji. Festivalis prasidėjo šios Europoje žinomos dainininkės, koloratūrinio soprano, parengta baroko epochos muzikos programa. Vivica Genaux koncertavo su šia stilistika besigilininančiu kameriniu orkestru „Les accents“. Jo meno vadovas ir solistas – smuikininkas Thibault Noally. Koncerto programoje išgirdome dviejų autorių – Georgo Friedricho Händelio ir Alessandro Scarlatti kūrinius.
Vienas reprezentatyviausių Lietuvos muzikos kultūros renginių – ypatingą tarptautinį pripažinimą pelnęs Vilniaus festivalis. 22-asis festivalis vyks birželio 3–19 d., jame išgirsime aštuonias originalias programas.
Paskutinįjį balandžio savaitgalį jau dvidešimt aštuntąjį pavasarį Kauno gatvės ir svarbiausios renginių salės užsipildė džiazo muzika ir šurmuliuojančiais klausytojais, šiaip žioplinėtojais ir gausiu būriu fotografų, fiksuojančių Festivalio įvykius. Tačiau šiųmetis „Kaunas Jazz“, lyginant su ankstesniaisiais dar prasiplėtė laike ir erdvėje. Festivalio organizatoriai niekada nestokojo fantazijos rasdami naujas erdves Festivalio renginiams.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras gegužės 11 d. baigė ilgąjį koncertų sezoną. Paskelbti LVSO vasaros festivalio koncertai atvirose miesto erdvėse. Pirmasis – VRM kieme, skambės Carlo Orffo „Carmina burana“. Viliuosi, kad įvardijau teisingai ne kokios nors kompozicijos pavadinimą, bet autorinį darbą. Deja, sekant „popsine“ tradicija autoriai pamirštami.
Gegužės 5 d. Lietuvos koncertų sezoną bebaigdamas Nacionalinis simfoninis orkestras klausytojams pateikė puikią dovaną. 2017 m. pavasarį Vilniuje, filharmonijos salėje girdėjome 2015 m. Kopelhagoje vykusio tarptautinio Nikolajaus Malko dirigentų konkurso laureatą taivanietį Tung-Chieh Chuangą. Džiaugėmės ir šį kartą puikiai parengusiu naują programą.
Lietuvos Nacionaliniame Operos ir Baleto teatre balandžio 27–ąją įvyko legendinio romantinio baleto „Korsaras“ premjera.
Suvažiavimas yra proga išreikšti kolektyvinę mūsų cecho poziciją. Dabar net ir dešimties sunerimusių inteligentų balsas negirdimas, tad gal negirdintys išgirs kelių šimtų balsų chorą? Gal garbingose kėdėse sėdintys suvoks, kad be aukštosios muzikos, dailės, teatro, literatūros neišsilaiko nei viena valdžia, nei viena valstybė. Žlunga ji ir be normalios kultūrinės, muzikinės edukacijos. Neturėtume tapti tokio likimo įkaitais.
Pastaruoju metu tarp teatralų ir teatro gerbėjų sklando nerimastingos diskusijos apie įspūdį turėjusių mizanscenų, scenografijos ar kostiumų detalių atsikartojimą kituose pastatymuose. Ar tai - plagiatas? 2002 metų 5-6 "Muzikos barų" numeryje publikavome puikų Junijos Galejevos straipsnį apie Lecho Majewskio "Karmen" pastatymą LNOBT. Regis, aktualumo jis neprarado ir nūdienos kontekste.
