Naujienos

„KARMEN“ ZALCBURGE: triumfas ar prabangi vaidmens ir atlikėjos neatitiktis?

2026-08-11, Mb.info

2026 metų liepos 26 dieną Zalcburgo festivalyje pristatytas naujas Georges’o Bizet operos „Karmen“ pastatymas dar iki premjeros buvo tapęs vienu laukiamiausių sezono įvykių. Karmen vaidmeniu debiutavo Asmik Grigorian, Don Chosė dainavo Jonathanas Tetelmanas, spektakliui dirigavo Teodoras Currentzis, o režisūrą ir choreografiją kūrė viena iš belgų fizinio teatro trupės „Peeping Tom“ įkūrėjų Gabriela Carrizo.

„Čiurlionio keliu“: tamsoje atsivėrusi šviesa

2026-08-11, Audronė ŽIGAITYTĖ

Povilo Ušinskio rečitalis tapo vienu įsimintiniausių Birštono vasaros muzikos festivalio renginių. Nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir fortepijoninių miniatiūrų programa vedė prie Johanneso Brahmso ir Franzo Liszto kūrinių, sudarydama vientisą dramaturginę arką – nuo kolektyvinės ir asmeninės atminties iki jaunatviško savęs teigimo, virtuoziškumo ir egzistencinių klausimų. Pianistas atsiskleidė ne tik techniniu meistriškumu, jautrumu garsui ir gebėjimu aprėpti stambią muzikinę formą, bet ir brandžiu programos visumos suvokimu. Kulminacija – Liszto „Vallée d’Obermann“ – muzikinę kelionę pavertė asmenišku tapatybės klausimu. Publikos ovacijos patvirtino išskirtinį jauno pianisto, dar tik pradedančio studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įspūdį.

„Karmen“ Zalcburge: lūkesčiai ir realybė

2026-08-10, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

SU NUORODA Į VAIZDO ĮRAŠĄ. Straipsnyje analizuojamas 2026 metų Zalcburgo festivalyje pristatytas Georges’o Bizet operos „Karmen“ pastatymas, kurį režisavo Gabriela Carrizo, o muzikos vadovas buvo Teodoras Currentzis. Aptariama Carrizo fizinio teatro koncepcija, jos santykis su Bizet muzikine dramaturgija ir spektaklyje kuriama smurto, socialinės kontrolės bei asmens laisvės tematika.

„Garsų spalvos“: devyniasdešimt devyni žingsniai iki laisvės

2026-08-10, Audronė ŽIGAITYTĖ

Koncerte „Garsų spalvos“ susitiko jauniausi Birštono vasaros menų akademijos dalyviai ir trys jauni profesionalūs muzikai – akordeonininkas Edgaras Dičpinigaitis, fleitininkė Polina Chistova ir pianistė Rugilė Melytė. Programoje, aprėpusioje muziką nuo Johanno Sebastiano Bacho ir Domenico Scarlatti iki XX amžiaus autorių, atsiskleidė skirtingos instrumentų spalvos ir ansamblinio muzikavimo galimybės. Tačiau svarbiausia vakaro mintimi tapo jauno muziko kelias į sceninę laisvę: ji ateina tik su patirtimi, vis iš naujo susitinkant su klausytojais.

ATODŪSIAI IR AISTROS: pažįstama muzika ir pamirštas „Faustas“

2026-08-09, Audronė ŽIGAITYTĖ

Pianistės Šviesės Čepliauskaitės rečitalyje „Atodūsiai ir aistros“ Fryderyko Chopino ir Franzo Liszto kūriniai tapo kontekstu svarbiausiam vakaro atradimui – Vilniuje gimusio Antoni Henryko Radziwiłło „Fausto“ muzikai. Pianistės sukurta fantazija šio kūrinio temomis priminė beveik užmirštą Lietuvos ir Europos kultūros istorijos jungtį. Pati pristatydama programą, Šviesė Čepliauskaitė muziką siejo su kompozitorių ir kūrinių istorijomis, tad rečitalis tapo ne tik koncertu, bet ir atradimo kelione. Koncerte dalyvavo BVMA dalyvė Marija Širvinskaitė, jai fortepijonu pritarė Arsenijus Esaulkovas.

MEILĖS KELIAI, arba balso slėpinys

2026-08-08, Audronė ŽIGAITYTĖ

Astos Krikščiūnaitės ir pianistės Audronės Kisieliūtės koncertas „Meilės keliai“ Birštone tapo kelione per skirtingas meilės kalbas – nuo lietuvių liaudies baladės ir Schuberto romantizmo iki itališkos aistros bei prancūziškos lyrikos. Tačiau šio „Birštono dienoraščio“ centre – ne programa, o balso slėpinys: akimirka, kai nustoji vertinti, kaip dainuojama, ir tiesiog klausaisi. Kelionės pabaigoje Poulenco „Meilės keliai“ sugrąžina prie pagrindinio teksto leitmotyvo – laiko, kuris muzikoje gali sustoti, praeiti, o atmintyje palikti tai, kas išlieka.

FORTEPIJONO MAGIJA, arba bisas, kurio nereikėjo

2026-08-08, Audronė ŽIGAITYTĖ

Rugpjūčio 4-osios „Fortepijono magijos“ koncerte Birštono kurhauze susitiko pianistas ir pedagogas Paulius Anderssonas bei jo mokinė Elinga Stigaitė. Bachas tapo jųdviejų muzikiniu dialogu, atskleidusiu skirtingą santykį su struktūra ir balsovada, o Chopino Noktiurnas parodė kitą jaunosios pianistės interpretacinio mąstymo pusę. Vakaro kulminacija – Pauliaus Anderssono atlikta Schumanno „Kreisleriana“, kurioje ypač išryškėjo pianisto gebėjimas girdėti kūrinio visumą, valdyti balsovadą ir kurti vientisą dramaturgiją. Po paskutinio kūrinio publikos ovacijos tęsėsi ilgai, tačiau biso nebuvo. Galbūt todėl, kad po tokios „Kreislerianos“ tą vakarą aukščiau eiti nebebuvo kur.

„Šventasis Pranciškus Asyžietis“ Zalcburge ir Birštone

2026-08-08, Audronė ŽIGAITYTĖ

Pirmą kartą susitikusi su Birštono vasaros menų akademijos jaunimu pristačiau galimas mūsų vidurdienio susitikimų temas. Tarp jų paminėjau ir Olivier Messiaeno operą „Šventasis Pranciškus Asyžietis“. Pajuokavau, kad turiu puikų šios operos įrašą, o kaip tik tomis dienomis ji rodoma Zalcburgo festivalyje. Vadinasi, galime nutiesti intelektinį ir emocinį tiltą tarp Birštono ir Zalcburgo.

Birštono vasaros menų akademijos dienoraštis. I. Programa, kuri leido kalbėti

2026-08-04, Audronė ŽIGAITYTĖ

Jau daug metų Birštono vasaros menų akademiją mintyse vadinu „Tarp natų“. Ne todėl, kad mane domintų tai, kas lieka tarp muzikos garsų. Mane domina tai, kas slypi tarp natų – kūrinio prasmė, atlikėjo mintis, pasirinkimo motyvai, klausimai, kuriuos muzika užduoda ir atlikėjui, ir klausytojui. Per penkiolika metų keitėsi dalyviai, pedagogai, koncertai, atsirado festivalis „Birštono vasaros muzika“, Medijų operos teatras, naujos idėjos. Tačiau Akademijos esmė liko ta pati – ieškoti ne vien taisyklingo atlikimo, bet ir prasmės.

Jei dainuos vaikai – tai dainuos tauta

2026-07-16, Kotryna LUKOŠIŪTĖ

SU VAIZDO IR NUOTRAUKŲ GALERIJOMIS. 2026 metų Lietuvos moksleivių dainų šventės džiaugsmas ir kasdienio muzikinio ugdymo rūpesčiai. „Jei dainuos vaikai – tai dainuos tauta“, – yra sakęs kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Juozas Karosas. Žvelgiant į 2026 metų Lietuvos moksleivių dainų šventę „Laiku. Ratu. Kartu“ atrodė, kad šie žodžiai išsipildė įspūdingiau, negu buvo galima tikėtis. Vilniuje dainavo, grojo ir šoko visa jaunoji Lietuva. 18070

Pianistės Aleksandros Žvirblytės kūrybos pasaulis

2026-07-07, Ramunė KRYŽAUSKIENĖ

Prieš kelis dešimtmečius pianistės Aleksandros Žvirblytės vardas buvo siejamas su ryškia muzikine ateitimi. Šiandien, švęsdama 40 metų kūrybinės veiklos jubiliejų, pianistė yra pelniusi ne tik profesionalų pripažinimą, bet ir klausytojų meilę, o jos veikla tapo reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros, fortepijono meno istorijos ir tradicijos dalimi. 11149

Ramutė Kalnėnaitė: laiku sugrotos natos dar ne muzika

2026-07-04, Audronė ŽIGAITYTĖ

Straipsnyje pristatoma violončelininkė ir pedagogė Ramutė Kalnėnaitė, kurios profesinis kelias atsiskleidžia per mokytojo Romano Armono įtaką, studijas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, koncertinę veiklą, tarptautinius ryšius ir daugiau kaip keturis dešimtmečius trunkantį pedagoginį darbą. Birželio 8 d. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Sauliaus Sondeckio salėje surengtas koncertas „Violončelės balsai Ramutei Kalnėnaitei“ tapo gyvu jos pedagoginės biografijos liudijimu – scenoje susitiko skirtingų kartų mokiniai, kolegos ir bičiuliai. 18637

Festivalis X – Figaro šen, Figaro ten

2026-07-02, Skaidrė BARANSKAJA

Vienos dienos „Festivalis X“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jauniesiems kūrėjams pasiūlė savaip interpretuoti Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybas“. Skaidrė Baranskaja apžvelgia keturias choreografines miniatiūras ir operos II veiksmo finalo interpretaciją, svarstydama, kada profesionali forma įgyja turinį, o saviraiška tampa kūryba. Festivalio formulę autorė apibendrina trimis dėmenimis – talentu, darbu ir jauniesiems menininkams suteikta galimybe kurti.

IN MEMORIAM. FELIKSAS BAJORAS: LAISVAI, TIESIAI, SAVO GALVA

2026-07-02, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ, Irena SABALIAUSKAITĖ

1965 metų laiške dviem savo mokinėms Feliksas Bajoras vis kartoja vieną žodį – laisvai. Groti laisvai. Neleisti technikai sukaustyti muzikos. Turėti savo galvą. Ne aklai vykdyti nurodymus, o suprasti, ką ir kodėl darai. „Groti ritmiškai, dinamiškai ir laisvai. Daugiau jokių fokusų. Natose jau yra pakankamai muzikos“, – rašė trisdešimtmetis smuikininkas ir dar tik savo kompozitoriaus kelią pradedantis menininkas.

Kai Sauliaus Sondeckio vardas gyvas

2026-07-01, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

SU NUOTRAUKŲ GALERIJA. VIII tarptautinis Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkursas Šiauliuose tapo ne tik jaunųjų atlikėjų meistriškumo išbandymu, bet ir gyvu Maestro pedagoginio palikimo liudijimu. Jo mokiniai, kolegos ir konkursą daugiau kaip du dešimtmečius puoselėjantys žmonės kalbėjo apie Sondeckio išugdytą styginių kultūrą, reiklumą, gebėjimą ugdyti muziko asmenybę ir, svarbiausia, mąstymą. 15584

Naujienos

Naujienų kategorijos