Naujienos

Skirtingi romantizmo veidai: Fanny Mendelssohn-Hensel, Felix Mendelssohnas ir Hugo Wolfas

2026-09-22, Ala BENDORAITIENĖ

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje surengtame koncerte „Romantizmo soduose: Mendelssohnai ir Wolfas“ susitiko skirtingi XIX amžiaus romantizmo pasauliai – Hugo Wolfo teatrališkumas, Fanny Mendelssohn-Hensel refleksyvumas ir Felixo Mendelssohno jaunatviškas polėkis. Valstybinio Vilniaus kvarteto kamerinė branda ir jaunųjų pianisčių Kajos bei Klėjos Kašubaičių muzikinis atvirumas leido šiuos skirtumus išgirsti ne tik kaip istorinius ar stilistinius, bet ir kaip gyvą skirtingų atlikėjų kartų dialogą.

LNOBT naujasis sezonas – keturios premjeros ir kvietimas neskubėti

2026-09-20, Renata BALTRUŠAITYTĖ

„Prabanga neskubėti grožio tėkmėje“ – tokiu devizu Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pradėjo 107-ąjį sezoną. Jo programoje – keturios premjeros, nauji solistų debiutai, tarptautiniai kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, skirtos platesnei žiūrovų auditorijai.

Festivalis „Muzika erdvėje“ – tarp tikrovės ir virtualybės

2026-09-19, Mb.info

Rugsėjo 8 d. Vilniaus santuokų rūmuose ir meno erdvėje „Rupert“ prasidėjo įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“. Jo atidaryme menininkė Nancie Naive pristatė performansą „O, taip“, keliantį klausimus apie sutikimo sampratą ir santuokos instituciją, o Antonas Karyukas (KARY) surengė vinilinės plokštelės „Konvencija“ perklausą. Šių metų festivalio tema – „HELLO, WORLD“, kviečianti apmąstyti tikrovės ir virtualybės santykį.

Kai karalienė Luizė pasitraukė į antrą planą. Mintys apie VI Klaipėdos festivalį

2026-09-18, Nika AUKŠTAITYTĖ

VI Klaipėdos festivalis buvo dedikuotas Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms. Pirmajame festivalio vakare ši dedikacija atrodė ne tik logiška, bet ir prasminga, aiškiai susieta su muzikine programa. Tačiau festivaliui įsibėgėjus Luizė vis labiau traukėsi į foną. Programoje jos vardas liko, bet pati tema pamažu virto vizualiniu fotografavimosi sienelės atributu, o ne jungiančia menine ašimi.

„Bohema“ – dvidešimt metų Lietuvos operos scenoje

2026-09-18, Mb.info

Prieš dvidešimt metų, 2006-aisiais, Lietuvos operos gyvenime įvyko reikšmingas pokytis. Dalios Ibelhauptaitės režisuota Giacomo Puccini „Bohema“, pastatyta kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, subūrė jaunų operos solistų ir kūrėjų komandą, iš kurios išaugo „bohemiečių“ trupė, vėliau tapusi „Vilnius City Opera“ (VCO). Spektaklis išsiskyrė jaunatviška energija, kinematografiška scenos kalba ir XX a. šeštojo dešimtmečio estetika.

DVIEJŲ UPIŲ GIESMĖ

2026-09-16, Viktoras GERULAITIS

Rugsėjo 13 dieną į Kauno valstybinės filharmonijos sceną žengė du simfoniniai orkestrai – Torunės ir Kauno miestų. Žinoma, abiejų kolektyvų muzikantų buvo tiek, kiek talpina Filharmonijos scena. Dirigavo Torunės simfoninio orkestro direktoriaus pavaduotojas meno reikalams, taip pat Kauno miesto simfoninio orkestro dirigentas Dainius Pavilionis. Koncerto, turėjusio paantraštę „Muzikiniai tiltai. Lenkija–Lietuva“, programoje – lenkų ir lietuvių kompozitorių kūriniai.

Menas yra daug didesnis už politikos siauraprotiškumą

2026-09-11, Audronė ŽIGAITYTĖ

Vos prieš dvejus metus pratęsęs Markuso Hinterhäuserio kadenciją iki 2031-ųjų, Zalcburgo festivalio kuratoriumas netrukus pareikalavo jo pasitraukti. Kas nutiko, visuomenei iki šiol išsamiai nepaaiškinta. Nušalinto meno vadovo istorija atveria platesnį klausimą: kur baigiasi būtina kultūros institucijos atskaitomybė ir prasideda politinės galios kišimasis į meninę kryptį?

Skurdas už teatro sienų ir kūrybinis sprogimas scenoje

2026-09-08, Skaidrė BARANSKAJA

Ciklas „Neįvertintas laikas“. IV dalis. Lietuvos baleto išgyvenimo ir europėjimo keliai Tatjanos Sedunovos vadovavimo metais. Anais, 1990-aisiais, atkuriamos Lietuvos nepriklausomybės, blokados, griūvančios ir naujai kuriamos ekonomikos, banknotų „žvėrelių“, vėluojančių algų, tuščių teatrų, patriotinio pakilimo ir dainuojančios revoliucijos metais subtilusis baleto menas išgyveno nepaprastą laiką.

Operos žanro renesansas

2026-09-08, Parengė Asta ANDRIKONYTĖ

Pastarieji sezonai liudija ryškų operos žanro atsinaujinimą: pasaulio scenose susitinka skirtingos kultūros ir kalbos, klasikinė literatūra ir šiandienos socialinės temos, tradicinis orkestras ir elektronika, opera, kinas, instaliacija bei performansas. Šiame tarptautiniame kontekste pasirodo ir Žibuoklės Martinaitytės pirmoji opera „Apversta tikrovė“, pratęsianti šiandienos muzikinio teatro paieškas už tradicinio operos pasakojimo ribų.

Kai devynios aukštosios „do“ nusileidžia vienai

2026-09-02, Audronė ŽIGAITYTĖ

Tarptautinio muzikos festivalio „Inizio“ atidarymo koncertas „Operos gala“ Anykščiuose tapo ne įprasta populiarių operų arijų virtine, o dirigento Erki Pehko apgalvotu dramaturginiu pasakojimu. Keturi jauni solistai – Kamilė Bonté, Aistė Benkauskaitė, Leilei Xei ir Qinchuan Lan – keliavo nuo Mozarto ir bel canto vokalinių išbandymų iki Bellini dramos, Puccini jausmo, Offenbacho teatro ir Lehāro operetės šypsenos. Kartu keitėsi ir publikos klausymasis: virtuozines aukštąsias „do“ lydėjusius šūksnius pakeitė susikaupusi tyla. Koncertas tapo ir Panevėžio muzikinio teatro orkestro augimo liudijimu, o netikėtą intrigą papildė dirbtinio intelekto balsu sukurtas vedėjas. Tačiau svarbiausias vakaro atradimas buvo ne technologija ir ne vokalinė akrobatika – muzikoje svarbiausia tai, kas vyksta tarp natų.

KOL YRA KAM PERDUOTI

2026-08-30, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

SU NUORODA Į 2026 7-8 MUZIKOS BARŲ numerį. Šį numerį jungia viena mintis – muzikinė kultūra neišlieka savaime. Patirtis, vertybės ir profesinis supratimas keliauja iš žmogaus žmogui, iš mokytojo mokiniui, iš vienos kartos kitai. Tai liudija Lietuvos moksleivių dainų šventėje susitikę tūkstančiai jaunų žmonių. Sauliaus Sondeckio vardą puoselėjantis konkursas. Ramutės Kalnėnaitės mokiniai, savo muzika pasakojantys Mokytojos gyvenimo istoriją. Jauni atlikėjai, dar tik ieškantys savojo balso, ir patyrę menininkai, padedantys jiems suprasti, kas slypi tarp natų.

PO DEŠIMTIES METŲ

2026-08-29, Audronė ŽIGAITYTĖ

SU VAIZDO ĮRAŠŲ GALERIJA „Geros muzikos niekados nebus per daug“, – su tokiu šūkiu 1997 metais prasidėjo pirmasis „Didysis muzikų paradas“. Tąsyk svajojome, kad kada nors jis truks visą parą, o scenoje vieni kitus keis Lietuvos ir užsienio muzikai. Atlikėjų tam būtų pakakę. Dar 2016-aisiais, minėdami dvidešimtąjį „Paradą“, sakėme: vien Lietuvos atlikėjus sutelkę galėtume muzikuoti kelias paras.

Lukas Geniušas: nuo vokalinio rečitalio iki fortepijoninio dueto

2026-08-24, Audronė NEKROŠIENĖ

SU VAIZDO ĮRAŠŲ GALERIJA. Rugpjūčio 31 dieną Lukas Geniušas ir Anna Geniušienė koncertuos Varšuvos filharmonijoje. Jų pasirodymas įtrauktas į 22-ojo tarptautinio festivalio „Chopinas ir jo Europa“ („Chopin i jego Europa“) programą, o bilietai į koncertą jau išparduoti.

Festivalis, kuris augina muzikų kartas: XXI Trakų fanfarinė savaitė

2026-08-20, Vaiva ŠATKUTĖ-MAROZIENĖ

Liepos 26–rugpjūčio 2 dienomis Trakuose vykusi XXI „Trakų fanfarinė savaitė“ dar kartą subūrė pučiamųjų muzikos atlikėjus, pedagogus ir jaunąją muzikų kartą. Aštuonias dienas mieste skambėjo pučiamųjų, džiazo ir kamerinė muzika, vyko koncertai, meistriškumo ir kvalifikacijos tobulinimo kursai, dokumentinio filmo peržiūra po atviru dangumi, muzikos instrumentų ir aksesuarų paroda. Festivalyje dalyvavo 150 jaunųjų muzikantų, su jais dirbo 17 pedagogų iš septynių pasaulio šalių.

Kai vaistas tampa priklausomybe: Missy Mazzoli „The Galloping Cure“

2026-08-16, Andrius KASPARAITIS

Rugpjūčio 9-ąją Edinburgo tarptautiniame festivalyje įvyko amerikiečių kompozitorės Missy Mazzoli naujosios operos „The Galloping Cure“ („Šuoliuojantis vaistas“) pasaulinė premjera. Opioidų epidemijos įkvėpta opera kelia klausimą, svarbų ne tik šiam kūriniui: kada aktuali socialinė tema tampa dramaturgija, o kada lieka tik aktualios temos iliustracija? Su vaizdo įrašų galerija

Naujienos

Naujienų kategorijos