Naujienos

STIPRIOS ŠVIESOS ŠEŠĖLYJE

2026-08-14, Giedrius KUPREVIČIUS, Audronė NEKROŠIENĖ

SU NUORODA Į VAIZDO ĮRAŠĄ. Vidos Miknevičiūtės vasaros pasirodymai pateikia gana aiškų atsakymą. Ji įsitvirtina sudėtingiausiame vokiškojo repertuaro lauke, kuriame neužtenka vien didelio ir skvarbaus balso. Strausso ir Wagnerio vaidmenys atlikėjui kelia ilgalaikės įtampos, teksto raiškos, vokalinės ištvermės ir vaidmens raidos reikalavimus.

Zalcburgo festivalis po Markuso Hinterhäuserio: kas kurs jo meninę visumą?

2026-08-13, Audronė ŽIGAITYTĖ

1920 metais Hugo von Hofmannsthalio spektakliu „Kiekvienas“ („Jedermann“) Katedros aikštėje prasidėjęs Zalcburgo festivalis ilgainiui tapo vienu įtakingiausių pasaulio muzikos ir scenos menų forumų. Jo išskirtinumą lemia ne vien garsiausi dirigentai, dainininkai, orkestrai ir režisieriai. Zalcburgas sujungia operą, dramos teatrą, simfoninę, kamerinę ir religinę muziką, o barokinis miestas festivalio dienomis pats tampa scena.

Liucernos festivalis: tradicija atsiveria miestui

2026-08-13, Audronė ŽIGAITYTĖ

Liucernos festivalis – vienas svarbiausių Europos simfoninės muzikos forumų. Jo pradžia siejama su 1938 metais Arturo Toscanini diriguotu koncertu, subūrusiu žymiausius to meto orkestrų muzikantus. Šiandien festivalio traukos centras yra išskirtine akustika garsėjanti KKL koncertų salė, o programos pagrindą sudaro garsiausių pasaulio orkestrų, dirigentų ir solistų pasirodymai.

Birštono vasaros menų akademija: nuo netikėtos kelionės iki kūrybinių idėjų laboratorijos

2026-08-12, Audronė ŽIGAITYTĖ, Ervidas BALČIŪNAS

2026 METŲ BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS DIENORAŠTIS. Šiandien BVMA galima vertinti kaip vieną strateginių Lietuvos muzikų sąjungos iniciatyvų – postudijinio ugdymo, profesinio atsinaujinimo ir naujų kūrybinių idėjų inkubavimo platformą.

Paskutinis dienoraščio puslapis. BALTIJOS AIDAI

2026-08-12, Audronė ŽIGAITYTĖ

Penkioliktąją Birštono vasaros menų akademiją ir festivalį „Birštono vasaros muzika“ užbaigė pianistės Monikos Dars rečitalis „Baltijos aidai“. Tai buvo labai gerai apgalvota programa, kurios dramaturgiją kūrė ne vien pasirinktų autorių pavardės, bet ir konkreti kūrinių seka.

IEŠKANTYS LOBIO

2026-08-12, Ervidas BALČIŪNAS

Birštono vasaros menų akademijoje lobio ieškojome ne perkeltine prasme vien dėl gražaus pavadinimo. Kiekviena pamoka, koncertas, pokalbis ar kito dalyvio darbas galėjo atverti tai, ko anksčiau nežinojai arba nebuvai pastebėjęs. Kartais lobiu tapdavo naujas kūrinio supratimas, kartais – vienas tikslus pedagogo patarimas, o kartais – galimybė išgirsti, kaip scenoje muzikuoja žmogus, su kuriuo tą pačią dieną dirbai klasėje. Lobio ieškojome tarp natų, mieste, bendraudami tarpusavyje ir stebėdami vieni kitus. Taip per šešias dienas pamažu dėliojosi mano Birštono vasaros menų akademijos dienoraštis.

„Schubertiade“: nuo Švarcenbergo iki Birštono

2026-08-12, Audronė ŽIGAITYTĖ

Austrijos „Schubertiade“ įrodo, kad tarptautinės reikšmės muzikos festivalis neprivalo vykti didmiestyje, nuolat plėsti žanrų ribų ar kasmet ieškoti naujos reklaminės temos. 2026-aisiais sukanka penkiasdešimt metų nuo pirmojo festivalio, surengto 1976 metų gegužės 8 dieną Hohenemso rūmuose.

Kas tie atlikėjai be kompozitorių?

2026-08-11, YUSUKE ISHII

Japonų pianisto ir tyrėjo Yusuke Ishii pokalbio su pianistu Andriumi Vasiliausku centre – lietuvių fortepijoninės muzikos gyvybingumo ir jos kanono problema. Ilgametę lietuvių kompozitorių kūrinių atlikimo ir įrašymo patirtį sukaupęs A. Vasiliauskas svarsto, kodėl didelė šio repertuaro dalis beveik nefunkcionuoja koncertiniame gyvenime, kalba apie tautinį muzikos turinį, atlikėjo ir kompozitoriaus santykį, Čiurlionio recepciją bei mažiau žinomų lietuvių autorių kūrybą. Asmeninės patirtys bendradarbiaujant su Feliksu Bajoru, Osvaldu Balakausku, Vytautu Montvila ir kitais kompozitoriais atskleidžia atlikėjo vaidmenį kūriniui tampant gyvosios muzikinės kultūros dalimi. Pokalbyje keliamas esminis klausimas: ar galima kalbėti apie lietuvių fortepijoninės muzikos kanoną, jei didelė jos dalis, nors ir sukurta bei kadaise atlikta, nėra įsitvirtinusi gyvoje atlikimo tradicijoje.

Wagneris ir dirbtinis intelektas Bairoite: ar algoritmas jau gali kurti operos dramaturgiją?

2026-08-11, Audronė NEKROŠIENĖ

150-metį minintis Bairoito festivalis vieną svarbiausių jubiliejinio sezono projektų patikėjo ne tradiciniam operos režisieriui. Richardo Wagnerio tetralogijos „Nibelungo žiedas“ sceninį pasaulį realiu laiku padeda kurti dirbtinis intelektas. Eksperimentas „Ring 10010110“ tapo vienu daugiausia diskusijų sukėlusių 2026 metų operos įvykių: muzikinė spektaklių pusė sulaukia ovacijų, o DI kuriami vaizdai – ir susižavėjimo, ir garsių nepritarimo šūksnių.

„KARMEN“ ZALCBURGE: triumfas ar prabangi vaidmens ir atlikėjos neatitiktis?

2026-08-11, Mb.info

2026 metų liepos 26 dieną Zalcburgo festivalyje pristatytas naujas Georges’o Bizet operos „Karmen“ pastatymas dar iki premjeros buvo tapęs vienu laukiamiausių sezono įvykių. Karmen vaidmeniu debiutavo Asmik Grigorian, Don Chosė dainavo Jonathanas Tetelmanas, spektakliui dirigavo Teodoras Currentzis, o režisūrą ir choreografiją kūrė viena iš belgų fizinio teatro trupės „Peeping Tom“ įkūrėjų Gabriela Carrizo.

„Čiurlionio keliu“: tamsoje atsivėrusi šviesa

2026-08-11, Audronė ŽIGAITYTĖ

Povilo Ušinskio rečitalis tapo vienu įsimintiniausių Birštono vasaros muzikos festivalio renginių. Nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir fortepijoninių miniatiūrų programa vedė prie Johanneso Brahmso ir Franzo Liszto kūrinių, sudarydama vientisą dramaturginę arką – nuo kolektyvinės ir asmeninės atminties iki jaunatviško savęs teigimo, virtuoziškumo ir egzistencinių klausimų. Pianistas atsiskleidė ne tik techniniu meistriškumu, jautrumu garsui ir gebėjimu aprėpti stambią muzikinę formą, bet ir brandžiu programos visumos suvokimu. Kulminacija – Liszto „Vallée d’Obermann“ – muzikinę kelionę pavertė asmenišku tapatybės klausimu. Publikos ovacijos patvirtino išskirtinį jauno pianisto, dar tik pradedančio studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įspūdį.

„Karmen“ Zalcburge: lūkesčiai ir realybė

2026-08-10, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

SU NUORODA Į VAIZDO ĮRAŠĄ. Straipsnyje analizuojamas 2026 metų Zalcburgo festivalyje pristatytas Georges’o Bizet operos „Karmen“ pastatymas, kurį režisavo Gabriela Carrizo, o muzikos vadovas buvo Teodoras Currentzis. Aptariama Carrizo fizinio teatro koncepcija, jos santykis su Bizet muzikine dramaturgija ir spektaklyje kuriama smurto, socialinės kontrolės bei asmens laisvės tematika.

„Garsų spalvos“: devyniasdešimt devyni žingsniai iki laisvės

2026-08-10, Audronė ŽIGAITYTĖ

Koncerte „Garsų spalvos“ susitiko jauniausi Birštono vasaros menų akademijos dalyviai ir trys jauni profesionalūs muzikai – akordeonininkas Edgaras Dičpinigaitis, fleitininkė Polina Chistova ir pianistė Rugilė Melytė. Programoje, aprėpusioje muziką nuo Johanno Sebastiano Bacho ir Domenico Scarlatti iki XX amžiaus autorių, atsiskleidė skirtingos instrumentų spalvos ir ansamblinio muzikavimo galimybės. Tačiau svarbiausia vakaro mintimi tapo jauno muziko kelias į sceninę laisvę: ji ateina tik su patirtimi, vis iš naujo susitinkant su klausytojais.

ATODŪSIAI IR AISTROS: pažįstama muzika ir pamirštas „Faustas“

2026-08-09, Audronė ŽIGAITYTĖ

Pianistės Šviesės Čepliauskaitės rečitalyje „Atodūsiai ir aistros“ Fryderyko Chopino ir Franzo Liszto kūriniai tapo kontekstu svarbiausiam vakaro atradimui – Vilniuje gimusio Antoni Henryko Radziwiłło „Fausto“ muzikai. Pianistės sukurta fantazija šio kūrinio temomis priminė beveik užmirštą Lietuvos ir Europos kultūros istorijos jungtį. Pati pristatydama programą, Šviesė Čepliauskaitė muziką siejo su kompozitorių ir kūrinių istorijomis, tad rečitalis tapo ne tik koncertu, bet ir atradimo kelione. Koncerte dalyvavo BVMA dalyvė Marija Širvinskaitė, jai fortepijonu pritarė Arsenijus Esaulkovas.

MEILĖS KELIAI, arba balso slėpinys

2026-08-08, Audronė ŽIGAITYTĖ

Astos Krikščiūnaitės ir pianistės Audronės Kisieliūtės koncertas „Meilės keliai“ Birštone tapo kelione per skirtingas meilės kalbas – nuo lietuvių liaudies baladės ir Schuberto romantizmo iki itališkos aistros bei prancūziškos lyrikos. Tačiau šio „Birštono dienoraščio“ centre – ne programa, o balso slėpinys: akimirka, kai nustoji vertinti, kaip dainuojama, ir tiesiog klausaisi. Kelionės pabaigoje Poulenco „Meilės keliai“ sugrąžina prie pagrindinio teksto leitmotyvo – laiko, kuris muzikoje gali sustoti, praeiti, o atmintyje palikti tai, kas išlieka.

Naujienos

Naujienų kategorijos