Naujienos

Belarusian Images in the Concert-Chamber Art of S. Moniuszko

Belarusian Images in the Concert-Chamber Art of S. Moniuszko

2019-06-10, Tatiana Tsybulskaya, Belarus

The output of Stanislaw Moniuszko (1819-1872) occupies an important place in the Belarusian musical culture of the 19th century. In the words of E. Bondarenko, a Belarusian musicologist – "S. Moniuszko is a classic of Belarusian music as well as a Polish classic. A Belarusian by birth, he from early childhood absorbed the folklore of his native people"

Skirtingų tautų tradicijų ir kultūrų elementai Stanislavo Moniuškos dainose. Problematikos apmatai muziko požiūriu

Skirtingų tautų tradicijų ir kultūrų elementai Stanislavo Moniuškos dainose. Problematikos apmatai muziko požiūriu

2019-06-10, Lilianna ZALESIŃSKA Lenkija

Nuo Stanislavo Moniuškos gimimo praėjo 200, o nuo „Namų dainyno“ pirmojo sąsiuvinio leidimo – 176 metai. Lenkijoje į Moniuškos kūrybą esame įpratę žvelgti iš „krokuvietiškos-varšuvietiškos“[1] perspektyvos, dainose visų pirma ieškodami to, kas etniškai lenkiška ir atitinka tai, ką šiandien laikome mums artimais dalykais.

„Traditional and cultural elements from different nations in Stanisław Moniuszko’s songs”

„Traditional and cultural elements from different nations in Stanisław Moniuszko’s songs”

2019-06-10, Lilianna Zalesińska, Poland

200 years have passed since the birth of Stanisław Moniuszko, and 176 since the publication of the first volume of his Śpiewniki domowe (Songbooks for Home Use). In Poland, we tend to have the so-called ‘Kraków-Warsaw’ perspective on Moniuszko’s output, whereby his songs are examined on the basis of their ethnically Polish qualities – we seek out what we find familiar. 

Šokiai Stanislavo Moniuškos fortepijoninėje kūryboje

Šokiai Stanislavo Moniuškos fortepijoninėje kūryboje

2019-06-10, Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ

Stanislavo Moniuškos kūrinių fortepijonui solo ir keturioms rankoms gausa beveik prilygsta jo vokalinei kūrybai ir pasižymi žanrų bei formų įvairove. Dalis jų (įvairūs šokiai ir miniatiūros) skirta namų muzikavimui, kiti (pvz., polonezai) reikalauja aukštesnio atlikėjų meistriškumo ir gali būti traktuojami kaip koncertiniai. Greta originalių pjesių Moniuškos fortepijoninėje kūryboje randame ir transkripcijų – paties autoriaus ir kitų kompozitorių operų uvertiūrų bei šokių.

S. MONIUSZKO’S DANCES IN HIS COMPOSITIONS FOR THE PIANO

S. MONIUSZKO’S DANCES IN HIS COMPOSITIONS FOR THE PIANO

2019-06-10, Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ

The numerous S. Moniuszko’s compositions for piano solo and four hands are almost as highly recognised as his vocal works and can be characterised by a diversity of genres and forms. While some of these works (various dances and miniatures) were created for home performance, others (e.g., polonaises) require a higher level of performance skills and can be treated as composed for playing at concerts. In Moniuszko’s works for the piano, along with original plays, one may encounter transcripts of opera overtures and dances composed both by Moniuszko himself and other composers.

S. Moniuszko's ballads for voice and piano, and lyric songs

S. Moniuszko's ballads for voice and piano, and lyric songs

2019-06-10, Dr. Jolanta Pszczółkowska-Pawlik

Stanisław Moniuszko – the author of operas, symphonic and sacred works, pieces for organ and chamber music, has also composed around 300 songs for voice and piano that are collected in 12 volumes of the Songbook for Home Use. His songs cover a broad spectrum of thematic areas that include songs inspired by the foklore, sacred songs, love songs, patriotic songs, songs praising the beauty of the nature, as well as songs inspired by Polish history.

Filomatų poezija Stanislavo Moniuškos kūryboje

Filomatų poezija Stanislavo Moniuškos kūryboje

2019-06-10, Viktoras Skorobogatovas, Vladimiras Marchelis, Ana Korženevskaja, Baltarusija

Kasmet, gegužės 5-ąją, muzikinė bendruomenė mini vieno didžiausių XIX amžiaus kompozitorių – Stanislavo Moniuškos – gimimo metines. Negalima sakyti, kad jo vardas Baltarusijoje nežinomas, tačiau daugeliui tautiečių vis dėlto sunku suvokti jo vaidmenį kuriantis baltarusių muzikos menui.

Stanislavo Moniuškos opera „Halka“ – dramaturgija nūdienos aspektu

Stanislavo Moniuškos opera „Halka“ – dramaturgija nūdienos aspektu

2019-06-10, Audronė Žigaitytė

Lietuvoje „Halka“ šuo metu nėra statoma, nors anksčiau bandymų būta. 1926 metais „Halką“ statė Vilniaus „Redutos“ teatras. Dabartiniame Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko dvi operos „Halka“ premjeros: operą 1951 m. gegužės 31 d. tuometiniame Lietuvos TSR valstybiniame operos ir baleto teatre parengė dirigentai Algis Žiūraitis ir Mykolas Bukša, 1972 metų kovo 23 d. - dirigentas Jonas Aleksa, režisierius V. Grivickas, dailininkas J. Jankus atnaujino Moniuškos „Halkos“ spektaklius. Taigi, išaugo ir subrendo jau kelios kartos ne tik klausytojų, bet ir muzikų profesionalų, kuriems „Halka“ visiškai nežinoma.

„Vilniaus festivalio“ aidai

„Vilniaus festivalio“ aidai

2019-06-10, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Birželio 5-oji Valdovų rūmuose koncertą surengė Lietuvos kamerinis orkestras, dirigavo Robertas Šervenikas. Klausytojams atsivėrė egzotiška kinų muzikos erdvė.

Apie tolygų dirigavimą: pulsacija manualinėje dirigavimo technikoje ir jos įtaka atlikimui

Apie tolygų dirigavimą: pulsacija manualinėje dirigavimo technikoje ir jos įtaka atlikimui

2019-06-06, Imantas Šimkus

Tolygus dirigavimas – mažai tyrinėta manualinės dirigavimo technikos sritis. Pati sąvoka yra prieštaringa ir kelia daugybę klausimų. Kas yra tolygus dirigavimas, kaip ši sąvoka apibrėžtina teoriniu ir praktiniu aspektais, ar apskritai egzistuoja tolygus dirigavimas? Pagaliau ką turime galvoje teigdami, kad profesionalus atlikėjas diriguoja tolygiais ar netolygiais judesiais?

Somatinė edukacija muzikantams – svarba ir perspektyvos

Somatinė edukacija muzikantams – svarba ir perspektyvos

2019-06-05, Vytenis Gurstis

Siekdami muzikinių aukštumų atlikėjai dažniausiai koncentruojasi į meninę raišką – charakteringą muzikinio teksto atlikimą, kūrinio minties bei metaforinių vaizdinių perteikimą. Viena pagrindinių priemonių tam pasiekti – atlikėjo kūno ir minties sąveika – dažnai paliekama laisvai eigai ir nustumiama į antrąjį planą. 

Vilniaus festivalis prasidėjo

Vilniaus festivalis prasidėjo

2019-06-04, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

„Compensos“ salė buvo gera erdvė pirmajam „Vilniaus festivalio“ koncertui. Tvarkingai įgarsinta, žaismingai, bet saikingai pašviesta scena tiko aukštosios kultūros renginiui. Koncertavo Nyderlandų „Concertgebouw“ džiazo orkestras. Meno vadovas Juanas Martinezas, vakaro vedliu prieš orkestrą buvo pianistas, žinomas aranžuotojas, kompozicijų autorius Robas Horstingas.

Klaipėdiečių „Don Žuanas“ nepadarytų gėdos jokiam teatrui

Klaipėdiečių „Don Žuanas“ nepadarytų gėdos jokiam teatrui

2019-05-30, Daiva Kšanienė

Daivos Kšanienės pamąstymai apie Wolfgango Amadeaus Mozarto operą „Don Žuanas“, kurią režisierius Jonas Vaitkus pastatė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Septintasis Egidijaus Buožio albumas pretenduoja į metų džiazo sensaciją

Septintasis Egidijaus Buožio albumas pretenduoja į metų džiazo sensaciją

2019-04-22, Tomas Bakučionis

2019-ųjų sausį įvyko tai, kas ilgainiui turėtų būti įrašyta į Lietuvos džiazo istoriją, kaip vienas svarbesnių 2019 metų Lietuvos džiazo įvykių. Sakau tai avansu, nors dar šiemet mūsų laukia daug džiazo įvykių Lietuvoje.

Jubiliejiniai Rolando Romoslausko štrichai ir pasaulinė Giedriaus Kuprevičiaus premjera.

Jubiliejiniai Rolando Romoslausko štrichai ir pasaulinė Giedriaus Kuprevičiaus premjera.

2019-04-08, Tomas Bakučionis

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, šiemet minintis 30 metų sukaktį, į savo šventinę orbitą įtraukia ir kitų svarbių sukakčių, įvykių ir svarbių žmonių. Altininkas Rolandas Romoslauskas yra neatsiejama šios LVSO istorijos dalis, nes 25 metus vadovavo orkestro altų grupei. Tačiau lygiai taip pat be Rolando Romoslausko ir jo vadovaujamo ansamblio „Vilniaus arsenalas“ būtų ne pilna pastarųjų dešimtmečių Lietuvos kamerinės muzikos istorija.