Naujienos

Užmiršta Stanislavo Moniuškos Berlyno ir Vilniaus laikotarpių operinė kūryba: nuo išlikusių šaltinių iki šiuolaikinių spektaklių

2019-06-10, Grzegorz ZIEZIULA, Lenkija

Daugumoje prieinamų tyrimų nuodugnesnis pasakojimas apie Moniuškos meninius pasiekimus prasideda nuo operos „Halka“ premjeros Varšuvoje 1858 m. sausio 1 dieną. Tačiau kompozitorius jau ir anksčiau labai intensyviai dirbo muzikinio teatro srityje. Sunku pasakyti, kodėl pats Moniuška, gavęs darbą Varšuvoje, nebuvo suinteresuotas nei viešai pristatyti, nei skelbti, nei bent sukomplektuoti ar archyvuoti savo svarbiausių sceninių kūrinių.

The forgotten operatic works of Stanisław Moniuszko from the Berlin and Vilnus periods: from preserved sources to contemporary performances

2019-06-10, Grzegorz Zieziula, Poland

In most of the available studies, the detailed narrative about the artistic achievements of Stanisław Moniuszko practically starts from the Warsaw premier of Halka on 1 January 1858. Meanwhile, as early as in the 1840s, the composer had already worked very intensively in the field of musical theatre. It is difficult to determine why after receiving a position of music director of Warsaw opera, Moniuszko himself was not interested in public presentation, publication or even collection, integration and archiving of his earliest stage works.

Tarp operos ir vodevilio: Moniuškos Vilniaus–Minsko laikotarpio sceninių kūrinių žanriniai ypatumai

2019-06-10, Svetlena NEMOHAJ, Baltarusija

Tyrinėjant vadinamąsias mažąsias Stanislavo Moniuškos operas, tarp daugelio istorinių ir teorinių problemų viena didžiausių – jų žanrinio apibūdinimo problema, kurioje glūdi gausybė terminologinių, analizės ir kultūrologinių aspektų. Dažniausiai pirmųjų kompozitoriaus teatrinių kūrinių žanras nusakomas apibendrintai (opera, operetė) arba traktuojamas labai skirtingai.

Between the Vaudeville and the Opera: Genre Features of Musical and Theater Works of Vilnius-Minsk period by Stanislaw Moniushko

2019-06-10, Svetlena Nemahai

Among several historical and theoretical problems, one of the most complex and undeveloped in the study of the so-called "small" operas by S. Moniuszko is the problem of their genre definition, which has several terminological, analytical and cultural aspects. As a rule, the genre of the first theatrical works of the composer either outlines only in a general manner (for example, opera, operetta) or has significant discrepancies.

Moniuškos „Namų dainynas“: prielaidos ir pasiekimai

2019-06-10, Aleksej FROLOV, Baltarusija

Pirmoji XIX amžiaus pusė – kardinalių, „tektoninių“ permainų epocha tautinėje ir visos Europos kultūroje: prasidėjo lūžiai daugelyje valstybinių ir visuomeninių institutų, aštrioje kovoje susikibo demokratėjančios visuomenės ir senos patriarchališkos, autoritarinės monarchinės sistemos. Tai buvo filomatų, ankstyvųjų romantikų, kurie augo dar smilkstant didžiulės valstybės griuvėsiams, laikas. Jų vaikystė ir jaunystė prabėgo klausantis tėvų ir senelių, talentingų pedagogų (tokių kaip Lelevelis) pasakojimų apie šalį, kuri buvo ir didinga, ir graži, pamažu darėsi viena pažangiausių pasaulyje dėl tų tendencijų ir reformų, kurios taip erzino autoritarines kaimynes. Visi tie faktai tėvų ir mokytojų istorijose būsimiems filomatams prarastą valstybę rodė kaip gražų idealą.

“Spiewnik Domowy” by Moniuszko: prerequisites and achievements

2019-06-10, Alaksiej Fralou

The first half of the XIX century was an era of a tectonic shift in cultures – both national and European, an era of the dislocation of many state and social systems and institutions, of the democratization of societies locked in a fierce combat with the old patriarchal and authoritarian monarchical system. It was a time of the Philomaths, early Romantics who grew up when the ruins of the freshly destroyed great state were still smouldering. They grew up listening to stories told by their parents and grandparents – outstanding teachers (such as Lelyavel) about their/our country, which was both majestic and beautiful, and was gradually becoming one of the most advanced countries in the world, thanks to the trends and reforms that so irritate authoritarian "royal neighbours." All those facts in the stories told by the parents and teachers of the future Philomaths showed them the beautiful ideal of the lost state.

Keturios Stanislavo Moniuškos Aušros vartų litanijos ir jų kontekstai

2019-06-10, Stanisław DĄBEK Lenkija

Pirmasis Stanislavo Moniuškos „gyvenimo mazgo momentas“ (taip įvardijo žymus lenkų muzikologas Mieczysławas Tomaszewskis) buvo Vilnius. 18 metų (1840–1858), kompozitoriaus praleistų šiame mieste, buvo reikšmingi jo gyvenimui ir kūrybai. Pranešime nesiremsiu visuotinai žinomais faktais, apsiribosiu tik tais aspektais, kurie tiesiogiai susiję su pristatoma tema.

Stanisław Moniuszko’s Four Litanies of Ostra Brama and their contexts

2019-06-10, Prof. Dr. Stanisław Dąbek (Poland)

The first "nodal moment of life" of Stanisław Moniuszko (using the term by Mieczysław Tomaszewski, an outstanding Polish musicologist) was Vilnius. The eighteenth-year (1840-1858) stay of the composer in this city significantly influenced his biography and creativity. I will not invoke generally known facts, I will limit myself only to the issues related directly to the subject taken.

Stanislavo Moniuškos bažnytinė kūryba Vilniuje: giesmės, kūriniai vargonams ir mišios

2019-06-10, Laima Budzinauskienė

Dėl objektyvių istorinių priežasčių ir meninio gyvenimo subtilybių XIX a. Vilniaus bažnytinių kapelų ir vargonininkų repertuaras buvo labai įvairus: bažnyčiose skambėjo ir užsienio kompozitorių profesionalų, ir vietinių kompozitorių mėgėjų, kapelų vadovų kūryba. Sudėtinga mieste buvo ir kūrybinės minties sklaida: apeigose muzikuodavę kolektyvai ne visada noriai dalindavosi atliekamu repertuaru, o geras vargonininkas buvo tikra retenybė.

Stanisław Moniuszko’s Ecclesiastical Music Composed in Vilnius: Songs, Compositions for the Organ, and Masses

2019-06-10, Laima Budzinauskienė

Due to objective historical reasons and subtleties of the artistic life of the 19th century, the repertoire of Vilnius church chapels and organists was highly diverse: in the churches, works of foreign professional composers were performed along with music written by local amateur composers and chapel leaders. The spread of creative thought in the city was troublesome, too: during the ceremonies, the musicians were not always willing to share their repertoire and a good organist was hard to find.

Baltarusiški vaizdai Moniuškos vokalinėje ir kamerinėje kūryboje

2019-06-10, Tatjana CYBULSKAJA, Baltarusija

Stanislavo Moniuškos (1819–1872) kūryba užima svarbią vietą XIX amžiaus baltarusių muzikinėje kultūroje. Pasak baltarusių muzikologo menotyros kandidato J. Bondarenkos, „S. Moniuška yra baltarusių muzikos klasikas taip pat, kaip ir lenkų. Baltarusis pagal kilmę, jis nuo ankstyvos vaikystės sugėrė savosios liaudies folklorą“

Belarusian Images in the Concert-Chamber Art of S. Moniuszko

2019-06-10, Tatiana Tsybulskaya, Belarus

The output of Stanislaw Moniuszko (1819-1872) occupies an important place in the Belarusian musical culture of the 19th century. In the words of E. Bondarenko, a Belarusian musicologist – "S. Moniuszko is a classic of Belarusian music as well as a Polish classic. A Belarusian by birth, he from early childhood absorbed the folklore of his native people"

Skirtingų tautų tradicijų ir kultūrų elementai Stanislavo Moniuškos dainose. Problematikos apmatai muziko požiūriu

2019-06-10, Lilianna ZALESIŃSKA Lenkija

Nuo Stanislavo Moniuškos gimimo praėjo 200, o nuo „Namų dainyno“ pirmojo sąsiuvinio leidimo – 176 metai. Lenkijoje į Moniuškos kūrybą esame įpratę žvelgti iš „krokuvietiškos-varšuvietiškos“[1] perspektyvos, dainose visų pirma ieškodami to, kas etniškai lenkiška ir atitinka tai, ką šiandien laikome mums artimais dalykais.

„Traditional and cultural elements from different nations in Stanisław Moniuszko’s songs”

2019-06-10, Lilianna Zalesińska, Poland

200 years have passed since the birth of Stanisław Moniuszko, and 176 since the publication of the first volume of his Śpiewniki domowe (Songbooks for Home Use). In Poland, we tend to have the so-called ‘Kraków-Warsaw’ perspective on Moniuszko’s output, whereby his songs are examined on the basis of their ethnically Polish qualities – we seek out what we find familiar.

Šokiai Stanislavo Moniuškos fortepijoninėje kūryboje

2019-06-10, Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ

Stanislavo Moniuškos kūrinių fortepijonui solo ir keturioms rankoms gausa beveik prilygsta jo vokalinei kūrybai ir pasižymi žanrų bei formų įvairove. Dalis jų (įvairūs šokiai ir miniatiūros) skirta namų muzikavimui, kiti (pvz., polonezai) reikalauja aukštesnio atlikėjų meistriškumo ir gali būti traktuojami kaip koncertiniai. Greta originalių pjesių Moniuškos fortepijoninėje kūryboje randame ir transkripcijų – paties autoriaus ir kitų kompozitorių operų uvertiūrų bei šokių.

Naujienos

Naujienų kategorijos