Naujienos

„Gaidos“ festivalis gal atneš naujų vėjų

2023-10-20, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pirmojoje „Gaidos“ koncerto šv. Kotrynos bažnyčioje dalyje kamerinis choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas) atliko György Ligeti „Aeterna“, Beatos Juchnevič „Finding the Light“ ir T. Hosokawa „Ave Maria“. Antroji koncerto dalis buvo skirta D. Langui. Skambėjo premijas pelnę jo kūriniai (fragmentas iš „The little match gorl Passion“, „just... (after „song of songs“)“ ir festivalio užsakyto kūrinio premjera – „Vilne Alef-Beys“ („Vilniaus abėcėlė“). (12422)

Dainos meno savaitgalis Organum koncertų salėje

2023-10-09, Jonė Punytė-Svigarienė

Rugsėjo 30 – spalio 1 dienomis Organum koncertų salė organizavo Lied meistriškumo savaitgalį – reikšmingą renginį dainos meno gerbėjams. Vokiečių, austrų, prancūzų, britų vokalinės kūrybos interpretacijos subtilybėmis dalinosi Diuseldorfo Roberto Šumano aukštosios muzikos mokyklos profesorius Hansas Eijsackersas. (3311)

Didžioji muzikų šventė 2023 (2)

2023-10-05, Andrius KASPARAITIS

Šių metų spalio 1 d. Didžioji muzikų šventė vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Pasaulinę muzikos dieną kiekvienais metais kartu švęsti kviečianti Lietuvos muzikų sąjunga iškilmingame renginyje tradiciškai apdovanojo 2023 metų „Auksinio disko“ laureatus. Šiemet jais tapo Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Aistė Bružaitė (kanklės), Vytis Nivinskas (kontrabosas) ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras, vadovaujamas Romualdo Gražinio. SU NUOTRAUKŲ IR VAIZDO ĮRAŠŲ GALERIJOMIS. (15196)

Jaunystės dvasia „Baroko pavasaryje Biržuose 2023“

2023-10-04, Romualda Butkevičienė

Kunigaikščių Radvilų miestas Biržai – traukos centras Lietuvos ir užsienio turistams. Tokiu centru Biržai garsėja dėl savo didingos pilies – atstatytos kunigaikščių Radvilų rezidencinės tvirtovės. Biržų tvirtovė XVI – XVIII amžiuose ne tik gynė šiaurinę Lietuvos sieną nuo priešų, bet buvo ir turtingiausių tuo metu Lietuvos didikų Radvilų – karo etmonų – rezidencija. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Biržų pilies rūmams Rygoje buvo užsakomi muzikos instrumentai, vyko įvairūs susitikimai, pasirašomos sutartys, virė ir aktyvus kultūrinis gyvenimas. (10731)

Devynios idėjos, kurios padidintų muzikos konkursų objektyvumą

2023-09-29, Dr. Vidas Pinkevičius

Šį straipsnį parašiau dar 2011 metais, po VI-ojo tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso, bet kadangi tuomet jo niekas nenorėjo spausdinti, 2015 metais jį publikavau savo tinklaraštyje. Ką tik nuskambėjus paskutiniems IX tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso akordams matau, kad šios idėjos yra aktualios ir šiandien, todėl su naujais papildymais perspausdinu jį dar kartą.

Klaipėdos koncertų salės sezono atidaryme – ovacijos ir bisai publikos pageidavimu

2023-09-11, Jolita BAIKAUSKAITĖ

Klaipėdos koncertų salė pirmoji uostamiestyje paskelbė naujo koncertinio sezono pradžią. Jubiliejinį, XX kartą lankytojus sukvietusi koncertinė įstaiga, klausytojams pristatė premjerą skirtą Klaipėdos kameriniams orkestrui. Vakaro intriga tapęs amerikiečių pianistas Josu de Solaunas, pagrojo du solinius bisus. (1989)

Susitikimas Birštone. Derink KŪNĄ ir FORTEPIJONĄ

2023-08-10

New Yorke klausia praeivio: kaip patekti į Carnegie Hall. Atsakymas – reikia groti, groti, groti. Kasdien. Žmogus, gali būti, klausė kelio kaip nueiti į muzikos šventovę, bet atsakymą gavo šviesų: norint koncertuoti Carnegie Hall, reikia turėti talentą ir įdėti daug kryptingo ir varginančio darbo.

Istorijų opera „Klaipėda“: muzikos kalba papasakota legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą

2023-08-05, Žaneta SKERSYTĖ

III-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau elinge pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei du metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės ovacijų! (4684)

PALAIMINTAS DIEVIŠKU PRISILIETIMU: REGINČIOS IR GIRDINČIOS SAMUELIO TACO RANKOS

2023-08-04, Prof. dr. Aldona VILKELIENĖ

Su dr. Samueliu Tacu (Shmuel Tatz) susipažinau 2016 metais, kuomet jis drauge su gydytoju Vladimiru Majorovu Vilniuje, o vėliau ir Alytuje pristatė savo knygą „Dirbančios rankos“ (2015). Šį kartą kalbamės Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 2019 m. įsikūrusio Paramos fondo TATZ auditorijoje, kurią puošia paveikslai iš asmeninės S. Taco litvakų meno kolekcijos. (12831)

Klaipėdos festivalio pražios koncertas „Karo ir taikos dainos“ - padėka ir padrąsinimas Ukrainos žmonėms

2023-07-29, Žaneta SKERSYTĖ

III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programa elinge prasidėjo ypatingu koncertu „Karo ir taikos dainos“, suvienijusiu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus. (9494)

„Kaunas Jazz 2023“ akcentai

2023-07-08, Tomas BAKUČIONIS

Jau nemažai metų kone apie kiekvieną festivalį „Kaunas Jazz“ galima drąsiai sakyti: išskirtinis, aukščiausios prabos. Ne išimtis ir 2023-iųjų renginys, tik šiųmečio išskirtinumas, deja, nuspalvintas liūdesio spalva – sausio 6-ąją šį pasaulį paliko ilgametė festivalio meno vadovė Indrė Jučaitė-Sarneckienė. (11560)

Aplink pasaulį su violončele ir fortepijonu

2023-07-08, Lukrecija STONKUTĖ

Gegužės 5-osios vakarą Vilniuje, koncertų salėje „Organum“, įvyko violončelininko Giedriaus Žukausko ir pianistės Alos Bendoraitienės koncertas „Aplink pasaulį su violončele ir fortepijonu“. Puikiems atlikėjams šis renginys buvo ypatingas, mat buvęs mokinys ir mokytoja scenoje susitiko po beveik 20 metų. Koncerte skambėjo baroko, romantizmo, XX bei XXI amžiaus vokiečių, prancūzų, lietuvių, ukrainiečių, kostarikiečių muzika. (5617)

„LIETUVĄ KURDAMAS, DIEVAS JOSIOS PUSIAU NEDALINO...“

2023-07-08, Danutė PETRAUSKAITĖ

Klaipėdos kraštas, ilgus šimtmečius priklausęs Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. – Vokietijos imperijai, 1923 m. atiteko Lietuvai. Didžioji Lietuva susijungė su Mažąja Lietuva, tiesa, tik ta jos dalimi, kuri driekėsi šiapus Nemuno. Pastarojoje, kaip ir Užnemunės teritorijoje – Karaliaučiaus krašte gyvenę etniniai lietuvininkai daug kuo buvo panašūs į savo brolius ir seses iš buvusių Maskolijos žemių, bet išsiskyrė iš jų savo konfesine tapatybe, papročiais, drabužiais, dainomis ir šokiais. Tai lėmė geopolitiniai veiksniai, Rusijos ir Rytų Prūsijos ekonominiai interesai, taip pat kultūriniai šių valstybių skirtumai. (16007)

Klaipėdos muzikinio teatro kelias 1820–1939 m.

2023-07-08, Daiva KŠANIENĖ

Klaipėdos miesto muzikinis teatras per daugiau kaip du šimtus gyvavimo metų nuėjo sudėtingą, vingiuotą, nepaprastai įdomų kelią. Klaipėdos opera, tiek vokiškoji (1820–1944), tiek lietuviškoji (1922–2023), ne kartą keitusi pavadinimus, repertuarines nuostatas, patyrusi ir didelių sėkmių, ir nuosmukių, nuolat jausdama finansinių nepriteklių, vis dėlto išliko iki šių dienų ir dabar gyvena klestėjimo laikotarpį. Klaipėdos operai teko skaudžiai pajusti ir krašto istorinius, politinius virsmus, drastišką santvarkų, ideologijų kaitą, išgyventi sociokultūrines traumas, miesto bei jo gyventojų tapatybės kitimo lakotarpius ir pan. (27351)

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklai – 75

2023-07-08, Miglė MOSĖNIENĖ

Jau 75 metus Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojai dirba kilnų, reikalingą ir gražų muzikos ugdymo, jos sklaidos darbą. Akivaizdu, kad prie mokyklos kūrimo ištakų su meile ir uždegančia energija dirbę žmonės paklojo tvirtus pamatus ilgam ir prasmingam jos gyvavimui. Su pagarba prisimename žymų Lietuvos kompozitorių, dirigentą ir pedagogą Juozą Karosą, kurio iniciatyva 1948 m. buvo įkurta 1-oji septynmetė muzikos mokykla (1990 m. jai suteiktas J. Karoso vardas). Pasiaukojamai ir išmintingai pirmojo mokyklos vadovo J. Karoso pradėtą darbą tęsė violončelininkas Juozas Klimas, vėliau – choro dirigentas Povilas Visockis. (6917)

Naujienos

Naujienų kategorijos