Naujienos

FORTEPIJONO MAGIJA, arba bisas, kurio nereikėjo

2026-08-08, Audronė ŽIGAITYTĖ

Rugpjūčio 4-osios „Fortepijono magijos“ koncerte Birštono kurhauze susitiko pianistas ir pedagogas Paulius Anderssonas bei jo mokinė Elinga Stigaitė. Bachas tapo jųdviejų muzikiniu dialogu, atskleidusiu skirtingą santykį su struktūra ir balsovada, o Chopino Noktiurnas parodė kitą jaunosios pianistės interpretacinio mąstymo pusę. Vakaro kulminacija – Pauliaus Anderssono atlikta Schumanno „Kreisleriana“, kurioje ypač išryškėjo pianisto gebėjimas girdėti kūrinio visumą, valdyti balsovadą ir kurti vientisą dramaturgiją. Po paskutinio kūrinio publikos ovacijos tęsėsi ilgai, tačiau biso nebuvo. Galbūt todėl, kad po tokios „Kreislerianos“ tą vakarą aukščiau eiti nebebuvo kur.

„Šventasis Pranciškus Asyžietis“ Zalcburge ir Birštone

2026-08-08, Audronė ŽIGAITYTĖ

Pirmą kartą susitikusi su Birštono vasaros menų akademijos jaunimu pristačiau galimas mūsų vidurdienio susitikimų temas. Tarp jų paminėjau ir Olivier Messiaeno operą „Šventasis Pranciškus Asyžietis“. Pajuokavau, kad turiu puikų šios operos įrašą, o kaip tik tomis dienomis ji rodoma Zalcburgo festivalyje. Vadinasi, galime nutiesti intelektinį ir emocinį tiltą tarp Birštono ir Zalcburgo.

Birštono vasaros menų akademijos dienoraštis. I. Programa, kuri leido kalbėti

2026-08-04, Audronė ŽIGAITYTĖ

Jau daug metų Birštono vasaros menų akademiją mintyse vadinu „Tarp natų“. Ne todėl, kad mane domintų tai, kas lieka tarp muzikos garsų. Mane domina tai, kas slypi tarp natų – kūrinio prasmė, atlikėjo mintis, pasirinkimo motyvai, klausimai, kuriuos muzika užduoda ir atlikėjui, ir klausytojui. Per penkiolika metų keitėsi dalyviai, pedagogai, koncertai, atsirado festivalis „Birštono vasaros muzika“, Medijų operos teatras, naujos idėjos. Tačiau Akademijos esmė liko ta pati – ieškoti ne vien taisyklingo atlikimo, bet ir prasmės.

Jei dainuos vaikai – tai dainuos tauta

2026-07-16, Kotryna LUKOŠIŪTĖ

SU VAIZDO IR NUOTRAUKŲ GALERIJOMIS. 2026 metų Lietuvos moksleivių dainų šventės džiaugsmas ir kasdienio muzikinio ugdymo rūpesčiai. „Jei dainuos vaikai – tai dainuos tauta“, – yra sakęs kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Juozas Karosas. Žvelgiant į 2026 metų Lietuvos moksleivių dainų šventę „Laiku. Ratu. Kartu“ atrodė, kad šie žodžiai išsipildė įspūdingiau, negu buvo galima tikėtis. Vilniuje dainavo, grojo ir šoko visa jaunoji Lietuva. 18070

Pianistės Aleksandros Žvirblytės kūrybos pasaulis

2026-07-07, Ramunė KRYŽAUSKIENĖ

Prieš kelis dešimtmečius pianistės Aleksandros Žvirblytės vardas buvo siejamas su ryškia muzikine ateitimi. Šiandien, švęsdama 40 metų kūrybinės veiklos jubiliejų, pianistė yra pelniusi ne tik profesionalų pripažinimą, bet ir klausytojų meilę, o jos veikla tapo reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros, fortepijono meno istorijos ir tradicijos dalimi. 11149

Ramutė Kalnėnaitė: laiku sugrotos natos dar ne muzika

2026-07-04, Audronė ŽIGAITYTĖ

Straipsnyje pristatoma violončelininkė ir pedagogė Ramutė Kalnėnaitė, kurios profesinis kelias atsiskleidžia per mokytojo Romano Armono įtaką, studijas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, koncertinę veiklą, tarptautinius ryšius ir daugiau kaip keturis dešimtmečius trunkantį pedagoginį darbą. Birželio 8 d. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Sauliaus Sondeckio salėje surengtas koncertas „Violončelės balsai Ramutei Kalnėnaitei“ tapo gyvu jos pedagoginės biografijos liudijimu – scenoje susitiko skirtingų kartų mokiniai, kolegos ir bičiuliai. 18637

Festivalis X – Figaro šen, Figaro ten

2026-07-02, Skaidrė BARANSKAJA

Vienos dienos „Festivalis X“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jauniesiems kūrėjams pasiūlė savaip interpretuoti Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybas“. Skaidrė Baranskaja apžvelgia keturias choreografines miniatiūras ir operos II veiksmo finalo interpretaciją, svarstydama, kada profesionali forma įgyja turinį, o saviraiška tampa kūryba. Festivalio formulę autorė apibendrina trimis dėmenimis – talentu, darbu ir jauniesiems menininkams suteikta galimybe kurti.

IN MEMORIAM. FELIKSAS BAJORAS: LAISVAI, TIESIAI, SAVO GALVA

2026-07-02, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ, Irena SABALIAUSKAITĖ

1965 metų laiške dviem savo mokinėms Feliksas Bajoras vis kartoja vieną žodį – laisvai. Groti laisvai. Neleisti technikai sukaustyti muzikos. Turėti savo galvą. Ne aklai vykdyti nurodymus, o suprasti, ką ir kodėl darai. „Groti ritmiškai, dinamiškai ir laisvai. Daugiau jokių fokusų. Natose jau yra pakankamai muzikos“, – rašė trisdešimtmetis smuikininkas ir dar tik savo kompozitoriaus kelią pradedantis menininkas.

Kai Sauliaus Sondeckio vardas gyvas

2026-07-01, Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

SU NUOTRAUKŲ GALERIJA. VIII tarptautinis Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkursas Šiauliuose tapo ne tik jaunųjų atlikėjų meistriškumo išbandymu, bet ir gyvu Maestro pedagoginio palikimo liudijimu. Jo mokiniai, kolegos ir konkursą daugiau kaip du dešimtmečius puoselėjantys žmonės kalbėjo apie Sondeckio išugdytą styginių kultūrą, reiklumą, gebėjimą ugdyti muziko asmenybę ir, svarbiausia, mąstymą. 15584

Lietuvos bažnytinės provincijos šimtmetis paminėtas Kaune

2026-06-29, Alina RMANAUSKIENĖ

1926 metais popiežiui Pijui XI paskelbus apaštališkąją konstituciją (bulę) Lituanorum gente, buvo sukurta savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija. Birželio 27-ąją Lietuva minėjo iškilią sukaktį – Lietuvos bažnytinės provincijos šimtmetį. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje šiai progai skirtame šventiniame koncerte dalyvavo Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Giedrius Vaznys), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas) ir vargonininkė Dalia Jatautaitė.

„Festivalis X“ atvėrė sceną jauniesiems kūrėjams

2026-06-29, Renata BALTRUŠAITYTĖ

Šeštadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) šurmuliavo pirmasis tarpdisciplininis „Festivalis X“, suteikęs jauniesiems menininkams išskirtinę galimybę pademonstruoti savo talentus didžiausio Lietuvos teatro scenoje.

Trisdešimtasis Vilniaus festivalis: šventė ar koncertų mozaika?

2026-06-27, Audronė ŽIGAITYTĖ

Straipsnyje, remiantis trisdešimtojo Vilniaus festivalio koncertų refleksija, analizuojama festivalio tapatybės kaita ir keliamas klausimas, kaip per tris dešimtmečius pasikeitė šio renginio meninė misija. Prisimenami pirmieji festivalio metai, kai Vilniaus festivalis buvo suvokiamas kaip išskirtinis kultūrinis įvykis, formavęs Lietuvos muzikinį gyvenimą, inicijavęs naujų lietuvių kompozitorių kūrinių atsiradimą ir kūręs miesto šventės atmosferą.

Grožis ir spindesys LNOBT „Pakitoje“

2026-06-26, Skaidrė BARANSKAJA

Straipsnyje analizuojama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2026 m. pristatyta baleto „Pakita“ premjera, sukurta prancūzų menininkų komandos, vadovaujamos choreografo Manuelio Legris. Aptariamas spektaklio santykis su XIX amžiaus klasikinio baleto tradicija, istorinis „Pakitos“ kontekstas ir šiuolaikinės restauracinių pastatymų tendencijos Europos baleto teatre.

Tarp romantizmo ir karo šešėlio

2026-06-25, Antanas VILTENIS

Birželio 12-osios vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko vienas ryškiausių trisdešimtojo Vilniaus festivalio koncertų. Jame susitiko trys skirtingų epochų ir estetinių pasaulių kūriniai, kuriuos suvienijo viena tema – žmogaus dvasios stiprybė. Dirigentė Oksana Lyniv ir pianistas Dmytro Choni drauge su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pristatė programą, kurioje romantizmo idealai skambėjo ne kaip praeities reliktas, bet kaip šiandienos patirtis – kaip muzikinis pasakojimas apie tautos orumą, pasipriešinimą ir viltį.

DU ORKESTRAI. DVI UPĖS. DU MIESTAI.

2026-06-24, Mb.info, Gabriela Ułanowska (Lenkija)

Kauno ir Torunės muzikinė partnerystė įgavo naują skambesį. Birželio 20 dieną Torunėje, Długa ir Chełmińska gatvių sankryžoje, iškilmingai atidengta Kauno aikštės atminimo lenta. Lenkų muzikologės Gabrielos Ułanowskos įspūdžiai po jungtinio Torunės ir Kauno miesto simfoninių orkestrų koncerto

Naujienos

Naujienų kategorijos