Naujienos

„LIETUVĄ KURDAMAS, DIEVAS JOSIOS PUSIAU NEDALINO...“

„LIETUVĄ KURDAMAS, DIEVAS JOSIOS PUSIAU NEDALINO...“

2023-07-08, Danutė PETRAUSKAITĖ

Klaipėdos kraštas, ilgus šimtmečius priklausęs Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. – Vokietijos imperijai, 1923 m. atiteko Lietuvai. Didžioji Lietuva susijungė su Mažąja Lietuva, tiesa, tik ta jos dalimi, kuri driekėsi šiapus Nemuno. Pastarojoje, kaip ir Užnemunės teritorijoje – Karaliaučiaus krašte gyvenę etniniai lietuvininkai daug kuo buvo panašūs į savo brolius ir seses iš buvusių Maskolijos žemių, bet išsiskyrė iš jų savo konfesine tapatybe, papročiais, drabužiais, dainomis ir šokiais. Tai lėmė geopolitiniai veiksniai, Rusijos ir Rytų Prūsijos ekonominiai interesai, taip pat kultūriniai šių valstybių skirtumai. (16007)

Klaipėdos muzikinio teatro kelias 1820–1939 m.

Klaipėdos muzikinio teatro kelias 1820–1939 m.

2023-07-08, Daiva KŠANIENĖ

Klaipėdos miesto muzikinis teatras per daugiau kaip du šimtus gyvavimo metų nuėjo sudėtingą, vingiuotą, nepaprastai įdomų kelią. Klaipėdos opera, tiek vokiškoji (1820–1944), tiek lietuviškoji (1922–2023), ne kartą keitusi pavadinimus, repertuarines nuostatas, patyrusi ir didelių sėkmių, ir nuosmukių, nuolat jausdama finansinių nepriteklių, vis dėlto išliko iki šių dienų ir dabar gyvena klestėjimo laikotarpį. Klaipėdos operai teko skaudžiai pajusti ir krašto istorinius, politinius virsmus, drastišką santvarkų, ideologijų kaitą, išgyventi sociokultūrines traumas, miesto bei jo gyventojų tapatybės kitimo lakotarpius ir pan. (27351)

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklai – 75

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklai – 75

2023-07-08, Miglė MOSĖNIENĖ

Jau 75 metus Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojai dirba kilnų, reikalingą ir gražų muzikos ugdymo, jos sklaidos darbą. Akivaizdu, kad prie mokyklos kūrimo ištakų su meile ir uždegančia energija dirbę žmonės paklojo tvirtus pamatus ilgam ir prasmingam jos gyvavimui. Su pagarba prisimename žymų Lietuvos kompozitorių, dirigentą ir pedagogą Juozą Karosą, kurio iniciatyva 1948 m. buvo įkurta 1-oji septynmetė muzikos mokykla (1990 m. jai suteiktas J. Karoso vardas). Pasiaukojamai ir išmintingai pirmojo mokyklos vadovo J. Karoso pradėtą darbą tęsė violončelininkas Juozas Klimas, vėliau – choro dirigentas Povilas Visockis. (6917)

Nuotaikingas trijų Domarkų benefisas

Nuotaikingas trijų Domarkų benefisas

2023-07-08, Remigijus VITKAUSKAS

Saulėtą balandžio 25-osios popietę Vilniuje, Gedimino prospekte, buvo galima sutikti ne vieną klasikinės muzikos mylėtoją, pavasariškai žaliuojančia gatve traukiantį link Lietuvos mokslų akademijos. Ten vyko unikalus renginys – kūrybinis susitikimas su broliais Juozu, Stanislovu ir Eligijumi Domarkais. Visi trys broliai - šiais metais 75-mininčios Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos absolventai.

Keturi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos dešimtmečiai

Keturi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos dešimtmečiai

2023-07-08, Ilona VAITULIONYTĖ

Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pradžia – 1981 metai, kai prie Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos įkuriamas vaikų muzikinio ugdymo skyrius, o mokyklos vadovybė įpareigojama organizuoti naujos mokyklos steigimą. 1983 metų sausio 1 dieną atidaroma meno mokykla-internatas, 1985 m. jai suteikiamas kompozitoriaus Eduardo Balsio vardas, o nuo 1993-iųjų ji tampa gimnazija. (19489)

Vilniaus festivalio 2023 dienoraštis

Vilniaus festivalio 2023 dienoraštis

2023-06-30, Rita ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ

„Vilniaus festivalio muzikinė odisėja – tai unikalūs nuolat į Vilnių sugrįžtančių bei pirmąkart mūsų mieste apsilankančių muzikų pasakojimai apie įvykius, pastaraisiais metais sukrėtusius pasaulį ir mus visus, išbandymus, išlikimą dar vaikystėje pasirinktame muzikos kelyje ir ištikimybę klausytojams“, – sakė 27-ą kartą rengiamo prestižinio festivalio vadovė Rūta Prusevičienė. (12707)

Šokio projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ sujungė praeitį, dabartį ir ateitį

Šokio projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ sujungė praeitį, dabartį ir ateitį

2023-04-30, Žaneta Skersytė

„Klaipėda – šokio sostinė“,- taip po choreografinių miniatiūrų pristatymo reziumavo pajūrio publika. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rengiamas choreografines dirbtuves „Dėmesio! Baletas” Tarptautinės šokio dienos proga vainikavo ypatingas projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Kompozitorė Juta Pranulytė pirmąją savo operą pristatė Berlyne

Kompozitorė Juta Pranulytė pirmąją savo operą pristatė Berlyne

2023-04-26, Giedrė Nalivaikaitė

Lietuvių kūrėjai ir toliau sėkmingai garsina šalies vardą. Balandžio 21 d. didžiausioje Berlyno operoje „Deutsche Oper Berlin“ kompozitorė Juta Pranulytė pristatė pirmąją savo dokumentinę kamerinę operą „Physical Education“ (liet. Kūno kultūra).

T E A T R A S: GYVŲJŲ PERSEKIOTOJAS

T E A T R A S: GYVŲJŲ PERSEKIOTOJAS

2023-03-27, Giedrius Kuprevičius

Teatro, kaip ir gyvenimo, nebeįmanoma išvengti. Teatro menas, visiškai skirtingai nuo likusių menų yra ne-tiražuojamas, ne-atgaminamas ir ne-pakartojamas. Teatras taip sulipęs su epocha ir savo laiku, kad pati tobuliausia teatrinio vyksmo fiksacija jau kitą dieną dvelkia praeitimi ir netikrumu. Teatro gyvybė ir jėga yra jo kas-momentinėje mirtyje.

Premjera LNOBT: ARLEKINO MILIJONAI

Premjera LNOBT: ARLEKINO MILIJONAI

2023-03-25, Renata Baltrušaitytė

„Arlekino milijonai“ – apie meilę ir gerąją fėją, apdovanojančią banknotų lietumi.

Klaipėdiečių LOKYS atvyko į Kauną

Klaipėdiečių LOKYS atvyko į Kauną

2023-03-23, Giedrius KUPREVIČIUS

Lietuviškos operos gastrolės Kaune yra neeilinis įvykis pirmiausiai todėl, kad išgirdome ir pamatėme Broniaus Kutavičiaus kūrinį – operą „Lokys“, kurią Klaipėdos muzikinis teatras prikėlė naujam gyvenimui po prieš daugybę metų matytos to kūrinio premjeros Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tuomet režisavo Jonas Jurašas – kaip „dramma per musica“, dabar gi – Gintaras Varnas – kaip „musica per dramma“. 

Fortepijono ir pučiamųjų sekstetas: atsiradimo istorija

Fortepijono ir pučiamųjų sekstetas: atsiradimo istorija

2023-03-12, Marija MIROVSKA

Fortepijono, fleitos, obojaus, klarneto, fagoto ir valtornos sekstetas šiandien yra neatsiejama pasaulinės kamerinės muzikos dalis tiek atlikimo, tiek kūrimo praktikoje. Ansamblis, apimantis įvairių grupių instrumentus, sudaro vieną homogeninę instrumentų grupę. Tokios sudėties sekstetas Europos muzikinėje erdvėje pirmą kartą pasirodė XIX amžiaus viduryje ir nuo tol įvairių kompozitorių kūryboje vystosi kaip atskiras didelių ansamblių tipas įvairių kompozitorių kūryboje ne tik Europos žemyne.

NOSTALGIŠKAS ILGESYS, DUOKLĖ W. A. MOZARTUI IR INTERPRETACIJŲ ĮVAIROVĖ

NOSTALGIŠKAS ILGESYS, DUOKLĖ W. A. MOZARTUI IR INTERPRETACIJŲ ĮVAIROVĖ

2023-03-06, Justina PALTANAVIČIŪTĖ

Šį tekstą norisi pradėti literatūros kritiko Hanso Roberto Jausso mintimi, kad meno kūrinio suvokimą visuomet nulemia kultūrinių ir istorinių aplinkybių suformuotas supratimas, kaip konkretus meno kūrinys turi atrodyti ar skambėti. Tokį reiškinį H. R. Jaussas pavadino lūkesčių horizontu. Ir nors, sekant H. R. Jaussu, meno kūrinio vertinimas vargiai būna individualus, suvokimas, kad eidamas į klasikinės muzikos koncertą kaskart su savimi nešiesi sąvąjį jau iš anksto nulemtą lūkesčių horizontą, pasufleruoja į muzikinio renginio turinio pateikimą pažvelgti kiek iš toliau... 

Publikos laukia intriguojanti opera „Lokys“

Publikos laukia intriguojanti opera „Lokys“

2023-01-20, Žaneta Skersytė

Sausio 21 dieną 18.30 valandą Klaipėdos Žvejų rūmuose Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“ vėl pasakos apie amžinas vertybes: meilę, atsidavimą ir žmogiškumą.

Balso stygose užstrigęs vyšnios kauliukas

Balso stygose užstrigęs vyšnios kauliukas

2023-01-01, ARLEKINAS IŠ KARKLYNO, literaturairmenas.lt, 2022-12-21

Vis dėlto dabartinė teatro valdžia supranta, kad naujomis italų parengtomis traviatomis beigi rigoletais net artimiausių kaimynų nenustebinsi, nes, be pretenzijų į „prabangą“, kuria masinama, o tikriau - kvailinama atsitiktinė teatro publika, juose nėra jokių originalesnių režisūrinių sprendimų.