Naujienos

Keturios Stanislavo Moniuškos Aušros vartų litanijos ir jų kontekstai

2019-06-10, Stanisław DĄBEK Lenkija

Pirmasis Stanislavo Moniuškos „gyvenimo mazgo momentas“ (taip įvardijo žymus lenkų muzikologas Mieczysławas Tomaszewskis) buvo Vilnius. 18 metų (1840–1858), kompozitoriaus praleistų šiame mieste, buvo reikšmingi jo gyvenimui ir kūrybai. Pranešime nesiremsiu visuotinai žinomais faktais, apsiribosiu tik tais aspektais, kurie tiesiogiai susiję su pristatoma tema.

Stanisław Moniuszko’s Four Litanies of Ostra Brama and their contexts

2019-06-10, Prof. Dr. Stanisław Dąbek (Poland)

The first "nodal moment of life" of Stanisław Moniuszko (using the term by Mieczysław Tomaszewski, an outstanding Polish musicologist) was Vilnius. The eighteenth-year (1840-1858) stay of the composer in this city significantly influenced his biography and creativity. I will not invoke generally known facts, I will limit myself only to the issues related directly to the subject taken.

Stanislavo Moniuškos bažnytinė kūryba Vilniuje: giesmės, kūriniai vargonams ir mišios

2019-06-10, Laima Budzinauskienė

Dėl objektyvių istorinių priežasčių ir meninio gyvenimo subtilybių XIX a. Vilniaus bažnytinių kapelų ir vargonininkų repertuaras buvo labai įvairus: bažnyčiose skambėjo ir užsienio kompozitorių profesionalų, ir vietinių kompozitorių mėgėjų, kapelų vadovų kūryba. Sudėtinga mieste buvo ir kūrybinės minties sklaida: apeigose muzikuodavę kolektyvai ne visada noriai dalindavosi atliekamu repertuaru, o geras vargonininkas buvo tikra retenybė.

Stanisław Moniuszko’s Ecclesiastical Music Composed in Vilnius: Songs, Compositions for the Organ, and Masses

2019-06-10, Laima Budzinauskienė

Due to objective historical reasons and subtleties of the artistic life of the 19th century, the repertoire of Vilnius church chapels and organists was highly diverse: in the churches, works of foreign professional composers were performed along with music written by local amateur composers and chapel leaders. The spread of creative thought in the city was troublesome, too: during the ceremonies, the musicians were not always willing to share their repertoire and a good organist was hard to find.

Baltarusiški vaizdai Moniuškos vokalinėje ir kamerinėje kūryboje

2019-06-10, Tatjana CYBULSKAJA, Baltarusija

Stanislavo Moniuškos (1819–1872) kūryba užima svarbią vietą XIX amžiaus baltarusių muzikinėje kultūroje. Pasak baltarusių muzikologo menotyros kandidato J. Bondarenkos, „S. Moniuška yra baltarusių muzikos klasikas taip pat, kaip ir lenkų. Baltarusis pagal kilmę, jis nuo ankstyvos vaikystės sugėrė savosios liaudies folklorą“

Belarusian Images in the Concert-Chamber Art of S. Moniuszko

2019-06-10, Tatiana Tsybulskaya, Belarus

The output of Stanislaw Moniuszko (1819-1872) occupies an important place in the Belarusian musical culture of the 19th century. In the words of E. Bondarenko, a Belarusian musicologist – "S. Moniuszko is a classic of Belarusian music as well as a Polish classic. A Belarusian by birth, he from early childhood absorbed the folklore of his native people"

Skirtingų tautų tradicijų ir kultūrų elementai Stanislavo Moniuškos dainose. Problematikos apmatai muziko požiūriu

2019-06-10, Lilianna ZALESIŃSKA Lenkija

Nuo Stanislavo Moniuškos gimimo praėjo 200, o nuo „Namų dainyno“ pirmojo sąsiuvinio leidimo – 176 metai. Lenkijoje į Moniuškos kūrybą esame įpratę žvelgti iš „krokuvietiškos-varšuvietiškos“[1] perspektyvos, dainose visų pirma ieškodami to, kas etniškai lenkiška ir atitinka tai, ką šiandien laikome mums artimais dalykais.

„Traditional and cultural elements from different nations in Stanisław Moniuszko’s songs”

2019-06-10, Lilianna Zalesińska, Poland

200 years have passed since the birth of Stanisław Moniuszko, and 176 since the publication of the first volume of his Śpiewniki domowe (Songbooks for Home Use). In Poland, we tend to have the so-called ‘Kraków-Warsaw’ perspective on Moniuszko’s output, whereby his songs are examined on the basis of their ethnically Polish qualities – we seek out what we find familiar.

Šokiai Stanislavo Moniuškos fortepijoninėje kūryboje

2019-06-10, Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ

Stanislavo Moniuškos kūrinių fortepijonui solo ir keturioms rankoms gausa beveik prilygsta jo vokalinei kūrybai ir pasižymi žanrų bei formų įvairove. Dalis jų (įvairūs šokiai ir miniatiūros) skirta namų muzikavimui, kiti (pvz., polonezai) reikalauja aukštesnio atlikėjų meistriškumo ir gali būti traktuojami kaip koncertiniai. Greta originalių pjesių Moniuškos fortepijoninėje kūryboje randame ir transkripcijų – paties autoriaus ir kitų kompozitorių operų uvertiūrų bei šokių.

S. MONIUSZKO’S DANCES IN HIS COMPOSITIONS FOR THE PIANO

2019-06-10, Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ

The numerous S. Moniuszko’s compositions for piano solo and four hands are almost as highly recognised as his vocal works and can be characterised by a diversity of genres and forms. While some of these works (various dances and miniatures) were created for home performance, others (e.g., polonaises) require a higher level of performance skills and can be treated as composed for playing at concerts. In Moniuszko’s works for the piano, along with original plays, one may encounter transcripts of opera overtures and dances composed both by Moniuszko himself and other composers.

S. Moniuszko's ballads for voice and piano, and lyric songs

2019-06-10, Dr. Jolanta Pszczółkowska-Pawlik

Stanisław Moniuszko – the author of operas, symphonic and sacred works, pieces for organ and chamber music, has also composed around 300 songs for voice and piano that are collected in 12 volumes of the Songbook for Home Use. His songs cover a broad spectrum of thematic areas that include songs inspired by the foklore, sacred songs, love songs, patriotic songs, songs praising the beauty of the nature, as well as songs inspired by Polish history.

Filomatų poezija Stanislavo Moniuškos kūryboje

2019-06-10, Viktoras Skorobogatovas, Vladimiras Marchelis, Ana Korženevskaja, Baltarusija

Kasmet, gegužės 5-ąją, muzikinė bendruomenė mini vieno didžiausių XIX amžiaus kompozitorių – Stanislavo Moniuškos – gimimo metines. Negalima sakyti, kad jo vardas Baltarusijoje nežinomas, tačiau daugeliui tautiečių vis dėlto sunku suvokti jo vaidmenį kuriantis baltarusių muzikos menui.

Stanislavo Moniuškos opera „Halka“ – dramaturgija nūdienos aspektu

2019-06-10, Audronė Žigaitytė

Lietuvoje „Halka“ šuo metu nėra statoma, nors anksčiau bandymų būta. 1926 metais „Halką“ statė Vilniaus „Redutos“ teatras. Dabartiniame Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko dvi operos „Halka“ premjeros: operą 1951 m. gegužės 31 d. tuometiniame Lietuvos TSR valstybiniame operos ir baleto teatre parengė dirigentai Algis Žiūraitis ir Mykolas Bukša, 1972 metų kovo 23 d. - dirigentas Jonas Aleksa, režisierius V. Grivickas, dailininkas J. Jankus atnaujino Moniuškos „Halkos“ spektaklius. Taigi, išaugo ir subrendo jau kelios kartos ne tik klausytojų, bet ir muzikų profesionalų, kuriems „Halka“ visiškai nežinoma.

„Vilniaus festivalio“ aidai

2019-06-10, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Birželio 5-oji Valdovų rūmuose koncertą surengė Lietuvos kamerinis orkestras, dirigavo Robertas Šervenikas. Klausytojams atsivėrė egzotiška kinų muzikos erdvė.

Apie tolygų dirigavimą: pulsacija manualinėje dirigavimo technikoje ir jos įtaka atlikimui

2019-06-06, Imantas Šimkus

Tolygus dirigavimas – mažai tyrinėta manualinės dirigavimo technikos sritis. Pati sąvoka yra prieštaringa ir kelia daugybę klausimų. Kas yra tolygus dirigavimas, kaip ši sąvoka apibrėžtina teoriniu ir praktiniu aspektais, ar apskritai egzistuoja tolygus dirigavimas? Pagaliau ką turime galvoje teigdami, kad profesionalus atlikėjas diriguoja tolygiais ar netolygiais judesiais?

Naujienos

Naujienų kategorijos