Naujienos

Karolio Szymanowskio „Karalius Rodžeris“ saužavėjo klaipėdiečius

2025-04-06, Žaneta SKERSYTĖ

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Gdansko Baltijos operos (Opera Bałtycka) draugystės dėka pristatytas lenkų kompozitoriaus modernisto Karolio Szymanowskio (1882–1937) žymiausias sceninis veikalas – opera „Karalius Rodžeris“ (1924), kurią šalies publika savaitgalį pirmą kartą išvydo Klaipėdoje.

„Padėkos kaukės“ – dviejų KVMT spektaklių kūrėjams

2025-03-28, Žaneta SKERSYTĖ

2024 metų geriausias spektaklis – Ph. Glasso opera „Kelionė“, metų scenografė – Sigita Šimkūnaitė

Istorinės jungtys muzikoje: Lietuvos ir Lenkijos kultūrinis dialogas Torunėje

2025-03-28, Andrius KASPARAITIS

Kovo 14 dieną Torunėje, Jordankų kultūros ir kongresų centro (CKK Jordanki) salėje, įvyko neeilinis koncertas, skirtas Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimui, 35-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms ir 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms paminėti.

Aistros aplink „Don Žuaną“ arba jos Didenybės Muzikos pagarbinimas

2025-03-25, Tomas Bakučionis

Naujasis Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ pastatymas tapo svarbiausiu sostinės kovo mėnesio muzikiniu įvykiu. Bilietai į premjerą visiems kovo spektakliams buvo seniai išparduoti. Pas mus vis dar nedažna kelių teatrų koprodukcija (šiuo atveju – bendras Graikijos nacionalinės operos, Danijos karališkosios operos, Geteborgo operos ir LNOBT pastatymas),

Muzikiniai tiltai - ne tik muzikai

2025-03-15, Tomas Bakučionis

Tiltus tarp rytų ir vakarų šįsyk tiesė Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam dirigavo turkų dirigentas Muratas Cemas Orhanas bei šio vakaro solistai – turkų arfininkas Çağatay֦us Akyolas bei solo griežęs LKO primarijus Džeraldas Bidva. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka (4100)

DON ŽUANAS iš viešbučio

2025-03-11, Mb.info parengta pagal žiūrovų įspūdžius

Didžiausioje teatro scenoje Lietuvoje iškilo viešbutis, kuriame sprendžiasi operos „Don Žuanas“ personažų likimai. Čia vakarais susitinka klasikinė Wolfgango A. Mozarto muzika ir šiuolaikinė režisieriaus Johno Fulljameso interpretacija. Siūlome susipažinti su pirmaisiais įspūdžiais.

Tarptautinis J. Heifetzo smuikininkų konkursas: meistriškumo ir interpretacinės laisvės šventė

2025-02-26, Prof. Rūta Lipinaitytė

Vasario 14–22 dienomis Vilniuje jau septintą kartą vyko prestižinis tarptautinis J. Heifetzo smuikininkų konkursas, kurio pirmaisiais iniciatoriais ir organizatoriais dar 2001 metais buvo LMTA styginių instrumentų katedros profesoriai Saulius Sondeckis, Petras Radzevičius ir Jurgis Dvarionas. Dabartinio Konkurso, subūrusio talentingiausius jaunuosius smuikininkus iš viso pasaulio, pagrindiniai organizatoriai – Tarptautinių kultūros projektų centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Lietuvos nacionalinė filharmonija. (8600)

Violončelininkas Gautier Capuçonas Vilniuje: du bisai ir gimtadienio sveikinimai LVSO

2025-02-01, Ieva BAČIULYTĖ

Penktadienio vakarą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, savo 36-ojo gimtadienio proga susirinkusiems klausytojams įteikė tikrą dovaną - LVSO koncertų salėje koncertavo vienas žymiausių pasaulio violončelininkų, XXI-ojo amžiaus violončelės ambasadoriumi tituluojamas Gautier Capuçonas, praėjusių metų gruodį pasaulio lyderiams koncertavęs ir Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidaryme.

Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo

2025-01-20, Ona Marija VAINAUSKAITĖ

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejui skirtus metus miestas prie jūros pradėjo aukšta nata – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertu „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“, dar kartą priminusiu, kad bėgantis laikas nenutolina mūsų nuo genijaus epochos, kad Čiurlionis buvo ir tebėra mūsų kultūros atrama, neišsemiamas dvasinis lobynas, kiekvienos kartos iš naujo atrandamas gėrio ir grožio žemynas.

1 Komentarai

51-OJI ČIURLIONIUKŲ OPERA

2025-01-17, Tomas Bakučionis

Abiturientų opera jau seniai tapo išskirtiniu Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos bruožu ir „vizitine kortele“. Per penkis dešimtmečius keitėsi operos pastatymo laikas (daugelį metų opera rodyta Naujųjų išvakarėse), ilgainiui opera persikėlė po Naujųjų, keitėsi ir operos pastatymo principai, mokinių įsitraukimo mastai, per tuos metus nuolat kito ir pati koncepcija, buvo statomi tiek jau egzistuojantys veikalai, tiek ir pačių mokinių kūryba nuo A iki Ž.

Liūdna LEGENDA

2025-01-13, Skaidrė BARANSKAJA

Baletas „Legenda“ – šokio epitafija išnykusioms prūsų gentims, subtili memento mori užuomina istorijos audrose išlikusioms, valstybingumą sukūrusioms baltų gentims, kurių dalis esame ir mes – lietuviai. (7501)

AMŽINOJI ŠVIESA sausio 13-osios įvykiams atminti

2025-01-13, Renata Baltrušaitytė

LNOBT scenoje G. Kuprevičiaus oratoriją „Amžinoji šviesa“ atliko operos solistai Lina Dambrauskaitė ir Liudas Mikalauskas, smuikininkas Dainius Peseckas, trimitininkas Arvydas Barzinskas, LNOBT orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos, ir teatro choras (meno vadovas – Česlovas Radžiūnas). Režisierius Gediminas Šeduikis, šviesų dailininkas Levas Kleinas, Vaizdo projekcijų autorius Lukas Balskus

Repertuaro įvairovė - siekiamybė ir (ar) kompromisas

2024-12-27, Audronė ŽIŪRAITYTĖ

Aplinkybėms palankiai susiklosčius savaitės bėgyje teko pamatyti tris spektaklius. Sunku įsivaizduoti labiau kontrastingus veikalus bei jų, gal net nepalyginamas interpretacijas, negu LNOBT Giacomo Puccini operų triptikas („Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skiki“), o naujame Klaipėdos muzikinio teatro pastate – Gaetano Donizzeti komiška opera „Meilės eliksyras“ bei Antano Jasenkos baletas „Legenda“. (13973)

Du mūsų didieji NĖRĖJAI ir viena nedidelė

2024-12-27, Dr. Ina Dagytė-Mituzienė

Potencialūs skaitytojai ir skaitytojos, šis tekstas nėra apie mezgimą. Tiesa, kai per galvą verčiamės, bandydami tenkinti geometrine progresija augantį naujumo poreikį, parodyti pasirinktus veikiančiuosius asmenis netikėtose terpėse ir situacijose, atsirastų norinčių pristatyti gyvą muzikos klasiką su virbalais rankose ar atrasti senokai mus palikusio pripažinto dailininko siuvinius kryželiu. Kuo didesnis netikėtumas – tuo stipresnis susidomėjimas, o su juo - ir visų naudų viršūnėje karaliaujantis komercinis efektas ar vartotojiškas afektas. (11055)

GIEDRĖ. KIAURAI MUZIKĄ

2024-12-27, Giedrius KUPREVIČIUS

LRT ištransliavo, kaip skelbia Visuotinė lietuvių enciklopedija, dainininkės, kompozitorės, dainų tekstų autorės, pedagogės, kuriančios ir atliekančios populiariąją, elektroninę ir džiazo muziką GIEDRĖS rečitalį prestižinėje Vilniaus Koncertų salėje. (2348)

Naujienos

Naujienų kategorijos