Naujienos

TREČIAI AUSIAI. ČIURLIONIS VAIKŠČIOJO VIENAS...

2026-06-21, Giedrius KUPREVIČIUS

Kompozitorius ir publicistas Giedrius Kuprevičius straipsnyje „Trečiai ausiai. Čiurlionis vaikščiojo vienas...“ svarsto apie M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų kultūrinę strategiją ir jos pasekmes. Autoriaus nuomone, Lietuva pasauliui pristatė Čiurlionį kaip vienišą genijų, tačiau nepasinaudojo proga per jo asmenybę atskleisti platesnį lietuvių kultūros kontekstą. Lygindamas Lietuvos ir kitų Europos šalių patirtis, G. Kuprevičius kelia klausimą, ar jubiliejiniai metai netapo praleista galimybe stiprinti visos nacionalinės kultūros tarptautinį matomumą. Straipsnyje svarstoma, kaip derėtų derinti iškilių asmenybių pagerbimą ir platesnę kultūros sklaidą pasaulyje.

INTERMEZZO: KAIP STRAZDAS Į KŪRINĮ KELIAVO

2026-06-21, Giedrius KUPREVIČIUS

Įkvėptas Olivier Messiaeno, kompozitorius Giedrius Kuprevičius tyrinėja juodojo strazdo giesmę pasitelkdamas šiuolaikines garso analizės programas ir dirbtinio intelekto technologijas. Straipsnyje atskleidžiamas kūrybinis kelias nuo paukščio balso iki muzikinės idėjos.

Olivier Latry vargonų kelionė Vilniaus festivalyje

2026-06-21, Tomas Bakučionis

Birželio 11-ąją Vilniaus festivalis Šv. Kazimiero bažnyčioje kartu su Religinės muzikos centru Vilniuje bei Prancūzų institutu Lietuvoje surengė išskirtinį koncertą, kuriame turėjome retą progą pasiklausyti vieną tituluočiausių vargonų meno meistrų – Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininką Olivier Latry. (Skirmantės Valiulytės nuotrauka)

Tikėjimo ir tylos architektūra: muzika kaip filosofinės patirties forma

2026-06-16, Ala BENDORAITIENĖ, Audronė ŽIGAITYTĖ

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus festivalio publika buvo pakviesta į koncertą Nacionalinėje filharmonijoje „Tikėjimas, viltis, meilė“, kurio programoje susitiko kelių epochų ir skirtingų estetinių pasaulių kūriniai, jungiami bendros dvasinės temos. Centre atsidūrė žmogaus santykio su tikėjimu, atmintimi ir vidine refleksija klausimai, perteikti fortepijono, choro ir vokalinių partijų kalba.

Šiauliai tris dienas gyveno bigbendų ritmu

2026-06-15, Vaida TRIJONYTĖ

„Big Band Festival Šiauliai 2026“ subūrė muzikantus iš septynių pasaulio šalių. „Šiauliai groja“ – tokiu šūkiu 2026 metų koncertinį sezoną pasitiko Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, o ryškiausiai ši idėja atsiskleidė birželio 11–13 dienomis, kai mieste vyko XVII tarptautinis festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2026“.

„Vokiškojo Requiem“ magija

2026-06-15, Kristupas ANTANAITIS

Žingsniuodamas į Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salę, kuri po orkestro vargų ir prastų sąlygų žiūrovams dar ilgai bus su pasididžiavimu vadinama naująja, žinai, kad gausi gerų emocijų pliūpsnį, mat jau beveik keturis dešimtmečius Gintaro Rinkevičiaus vedamas laineris skrodžia muzikos pasaulio bangas ir vis dar randa, kuo nustebinti publiką.

Muzika kaip mąstymo forma

2026-06-09, Ala BENDORAITIENĖ

Andriaus Žlabio gerbėjai Vilniaus festivalio koncerto laukė ne be priežasties. Pasaulio scenose nuolat koncertuojantis pianistas į Vilnių grįžo ne pasirodyti su orkestru, bet surengti rečitalį – šis žanras leidžia menininkui atsiskleisti tiesiogiai, be tarpininkų ir maksimaliai atsakingai. Programoje susitiko du didieji Vakarų muzikos mąstytojai – Johannas Sebastianas Bachas ir Ludwigas van Beethovenas, o antrojoje vakaro dalyje skambėjo paties Žlabio kūryba, atliekama su Valstybiniu Vilniaus kvartetu. Tai buvo ne tiek koncertas, kiek nuosekli muzikinė refleksija apie prasmės kūrimą ir jos patyrimą.

Svečiuose – André Fischeris ir Ciuricho koncertinis choras

2026-05-27, Daiva TAMOŠAITYTĖ

Gegužės 23 dieną Nacionalinėje filharmonijoje įvyko reikšmingas koncertinis vakaras „Dainuojanti Baltijos galia“, kuriame skambėjo Suomijos, Norvegijos, Danijos, Estijos ir Lietuvos muzika, atliekama Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Valstybinio choro „Vilnius“, Ciuricho koncertinio choro ir šiems trims kolektyvams dirigavusio André Fischerio (Šveicarija).

Viskas dėl muzikos: keturiasdešimt Astos Krikščiūnaitės metų scenoje

2026-05-26, Audronė NEKROŠIENĖ

Šiame straipsnyje Asta Krikščiūnaitė pristatoma ne tik kaip išskirtinė operos solistė, bet ir kaip viena svarbiausių Lietuvos muzikinės kultūros asmenybių – atlikėja, pedagogė, festivalių kūrėja ir naujos muzikos iniciatorė. Jubiliejinis koncertas tapo gyvu liudijimu, kad tikras pedagogas scenoje lieka matomas ir tada, kai dainuoja jo mokiniai.

Bizantinio giedojimo žavesys

2026-05-20, Asta VAITKEVIČIŪTĖ-SKLIUTĖ

Ramų gegužės devintosios vakarą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje skambėjo ne katalikų tradiciją menantis grigališkasis choralas, bet Rytų krikščionybei atstovaujantis ortodoksų bizantinis giedojimas. Dar visai jaunas, vos antrus metus Vilniuje rengiamas liturginės ir senosios muzikos festivalis „Lucernalis“ suteikė vilniečiams progą susipažinti su bizantinio giedojimo tradicija, pakviesdamas akademinį chorą „Byzantion“ iš Rumunijos, Jašų miesto. Festivalis jungia Vakarų katalikiškąją bei Rytų bizantinę ortodoksų tradicijas, todėl renginio programoje galima išgirsti labai skirtingų, tačiau istoriškai susijusių muzikos formų.

„Žaižaruojančių žiežirbų žaismo“ festivalyje – rūpestis dėl gamtos

2026-05-19, Daiva TAMOŠAITYTĖ

Iš keturių pianistės, pedagogės ir įdomių idėjų įgyvendintojos Guodos Gedvilaitės šiųmečio festivalio „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“ MUSICA NATURAE koncertų gegužės 15 dieną vykęs Vilniaus Rotušėje išsiskyrė ypatingu dėmesiu gamtos temai.

„Fortes Fortuna Adiuvat“: muzikinio kelio įprasminimas

2026-05-18, Kamilė MUŠAUSKIENĖ

Gegužės 13-osios vakarą koncertų salėje „Saulė“ kartu su Šiaulių miesto simfoniniu orkestru „Camerata Solaris“ (meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis) pasirodė jaunieji atlikėjai – akordeonistas Motiejus Dudnikas ir pianistas Povilas Ušinskis. Koncerte „Fortes Fortuna Adiuvat“ skambėjo įvairių epochų ir stilistikų muzika – nuo romantizmo iki šiuolaikinių kūrinių.

Laimio Vilkončiaus roko opera EGLĖ audringai užbaigė LVSO sezoną

2026-05-18, Eglė ŠEDUIKYTĖ KORIENĖ

Gegužės 14 ir 15 dienomis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertuose jau devintąjį kartą nuskambėjo lLaimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“. Šio įspūdingo keleto talentingų Lietuvos menininkų kūrinio radimasis tapo dar viena legenda, kurią išgirsti buvo galima muzikologės Jūratės Katinaitės ir kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus pokalbyje prieš paskutinįjį koncertą.

Reveransas Beethovenui. Pianistas Barry Douglas ir Lietuvos kamerinis orkestras

2026-05-09, Daiva TAMOŠAITYTĖ

Gegužės 8 dieną Nacionalinėje filharmonijoje viešėjo gerai mūsų publikai pažįstamas airių pianistas Barry Douglasas, kuris su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Sergejaus Krylovo, skambino Ludwigo van Beethoveno Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 G-dur, op. 58.

La Vida Breve: muzika sustabdytam laikui

2026-05-08, Ala BENDORAITIENĖ

Koncertas „La Vida Breve“, kuriame pasirodė smuikininkė Sihana Badivuku ir pianistė Vaida Kirvelytė, vyko gegužės 6 d. „Organum“ koncertų salėje. Jis paliko įspūdį ne kaip tradicinis kamerinės muzikos vakaras, bet kaip itin konceptualiai suformuota meninė refleksija apie atmintį, vidinę melancholiją ir trapų žmogaus laikinumą.

Naujienos

Naujienų kategorijos