Birželio 1–10 dienomis Šiauliuose vyko VII tarptautinis Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkursas, sukvietęs per pusšimtį atlikėjų iš devynių šalių – Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Armėnijos, Ispanijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Japonijos. 5967
Spalio 5-ąją Nacionalinės filharmonijos salė buvo sausakimša, tačiau ne tik dėl G. Mahlerio Penktosios. Vilniaus publika jau spėjo itin pamėgti prancūzų dirigentą Victorieną Vanoosteną, šįsyk stojusį prie Nacionalinio simfoninio orkestro dirigento pulto ir kuris nuo šių metų trims metams tapo pagrindiniu kviestiniu LNSO dirigentu. Kita publikos traukos priežastis buvo jaunesniosios kartos vokiečių violončelininkas Maximilianas Hornungas
Interviu metu žinoma smuikininkė, Indianos universiteto Jacobso muzikos mokyklos profesorė bei styginių akademijos direktorė Martha Zweig paklausė, ar lietuvių kalboje turime atitikmenį angliškai sąvokai „non-judgemental environment“ (liet. nesmerkianti, nevertinanti aplinka)? Netrukus ji paaiškino, kodėl tai svarbu ir kaip susiję su jaunųjų muzikantų ugdymu. 6294
Pirmąją spalio dieną Valdovų rūmuose įvykusioje „Didžiojoje muzikų šventėje“ vienu metu paminėti trys reikšmingi įvykiai: apdovanoti 2024 m. Lietuvos muzikų sąjungos įsteigto „Auksinio disko“ laureatai, skambiai atšvęsta Pasaulinė muzikos diena bei žurnalo „Muzikos barai“ 93-iasis gimtadienis.
Po dvejų metų pertraukos 36-ąjį sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras rekonstruotoje ir vis dar naujumu kvepiančioje savo koncertų salėje pradėjo su G. Mahlerio „Prisikėlimo“ simfonija. 7304
Jau ne vieną dešimtį metų mūsuose tarsi grybai po lietaus dygsta vis nauji muzikos festivaliai. Ar renginių anonsuose žvalgysimės, ar patyrinėsime Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimo suvestines – visur vyraus festivaliai. Štai 2024 metais pasklaidžiusi vien tik „Muzikos“ dviejų etapų finansavimą suskaičiavau, kad iš sričiai skirtų 1 385 587 eurų 1 239 102 eurai skirti festivaliams (skaičiai gali būti apytiksliai, nes remtasi finansavimo duomenų lentelėmis). O kur dar „Tolygios kultūrinės raidos“ projektų finansavimas. Neabejoju, ir ten dominuoja festivaliai. Ir kiek dar LKT nefinansuotų festivalių vyksta!
Kai prieš kelerius metus muzikologė Živilė Stonytė-Tamaševičienė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rankraštyne atrado pluoštą ligi tol muzikos istorikų neužfiksuotų kompozitoriaus Juozo Naujalio kūrinių, į šio lietuvių muzikos patriarcho kūrybą pažvelgta nauju žvilgsniu. Kompozitoriaus lobynas pasipildė dešimtimis nežinotų liturginės chorinės muzikos kūrinių: Didžiosios savaitės, Velykų, kitų liturginių laikotarpių ar švenčių responsorijais – procesijų giesmėmis, motetais. 12601
Rugsėjo 20-osios koncertas LVSO salėje nuskambėjo Baltijos šalių orkestrų festivalio kontekste. Tarmo Peltokoski šįsyk dirigavo šiuo metu jo vadovaujamam Latvijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui.
Šviesaus liūdesio, greitai bėgančio laiko, saldaus gyvenimo skonio įspūdį palieka baletas „La Strada“. „Arrivato! Molto romantici! Amore! La grande tempesta! Arrivederci!“[1] – šūkalioja Berniukas klounas teatro (cirko) scenoje (arenoje). Į keletą šių žodžių galėtų sutilpti visas baleto siužetas, bet, kaip ir kiekvienas geras meno kūrinys, „La Strada“ – daugiasluoksnis, po kelio metafora slepiantis amžinas tiesas ir gyvenimo filosofiją.
Rugpjūčio 30 – rugsėjo 4 dienomis Anykščiuose įvykęs pirmasis tarptautinis muzikos festivalis INIZIO (liet. „Startas“) tapo reikšmingu kultūriniu įvykiu Lietuvos muzikos padangėje. Festivalis sukvietė klausytojus į tris skirtingo pobūdžio koncertus, kuriuose dominavo ne tik jaunosios kartos aukšto lygio atlikėjai, bet ir pripažinti tarptautiniai scenos meistrai. 3248
Rugsėjo 1-ąją iškilmingu koncertu „Ateities balsai“ Panevėžio muzikinis teatras garsiai pradėjo jubiliejinį 30-ąjį sezoną. Šią sukaktį teatras švęsti kvies visus metus. Žiūrovų laukia dvi premjeros ir nemažai kitų renginių, apie juos informuos inovatyvi internetinė svetainė. Pristatomas Panevėžio muzikinio teatro ištakas ir istoriją įprasminantis projektas „Teatro DNR“, bus tęsiamas sėkmingas renginių ciklas „Garsai gimtajam miestui“, plėtojamas bendradarbiavimas su Panevėžio kultūros, švietimo ir sveikatos įstaigomis.
Šių metų nakties koncertų-maratonų festivalio koncertuose mūsų fortepijonas stebino džiazo muzikos ritmais Egidijaus Buožio, ar Povilo Jaramino ir Richardo Banio improvizacijose, neįtikėtiną dinamikos niuansų amplitudę demonstravo, skambinant Pauliui Anderssonui, o penktadienio vakarą paskutinėse ciklo „Serenadose“ prie jo naujoje erdvėje sugrįš Darius Mažintas ir linksmuoliai pianistai Romualdas Lukošius ir Rimantas Jurkonis. Skambės Dariaus atliekami F. Chopino ir M. K. Čiurlionio kūriniai, o išdaigininkais dažnai vadinamas duetas skambins savo fantazijas „Alla Rossini“, „Rondo“, „Barkarolė“, „Nuo Griego iki Tico-Tico“.
Viena netikėčiausių ir egzotiškiausių šios vasaros patirčių buvo... kitokios Žolinės. Nebažnytinės, o už Būtingės, visai šalia Latvijos sienos, naktį ant jūros kranto. Važiuojant tamsoje dulkančiu keliu prieš ženklą ,,Automobiliams draudžiama“. Prieš tai pusę dienos laužant galvą ir tikrinant visus renginius, kur gi vyksta festivalis ant jūros kranto. Buvo patikrintas net 2013 metų ,,Sata Outside“ skandalingai pasibaigęs festivalis manant, gal čia jis prisikėlė!
Klaipėdos festivalio, dedikuoto Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, programos baigiamuoju akordu tapo muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“, publikai leidusi pasimėgauti didikų iškilmėms sukurtos muzikos, ugnies ir šokio derme.
Dabar, kai kūrybiniai projektai susipainiojo su meniniais rezultatais, o menininkais tampama vien juo pasivadinus, kai svarbu nustebinti nieko nepasakant, išskysta visos erdvę nusakančios gairės ir belieka tik atsakymai į klausimus, kurių jau niekas nebekelia.