Žinoma lietuvių choro dirigentė, pedagogė ir kompozitorė Tamara Blažienė-Gaitanži nuolat turėjo svajonę surengti savo harmonizuotų ir išplėtotų lietuvių liaudies dainų koncertą. Šią jos idėją pavyko įgyvendinti jaukioje Muzikos svetainėje.
Projektas „Klasika visiems“ visiems pakvietė į išskirtinį muzikinį įvykį – Karlo Jenkinso chorinę siuitą „Ginkluotas žmogus. Mišios už taiką“ („The Armed Man: A Mass for Peace“). Šis įspūdingas šiuolaikinės muzikos kūrinys, skambėjo Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje lapkričio 23 d., šeštadienį.
Daugiau kaip prieš 400 metų įkurta Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia (tiesa, dabartinį pavidalą įgavusi XVIII a. dėka žymaus architekto Jono Kristupo Glaubico) jau bemaž du dešimtmečius tarnauja sostinės kultūros reikmėms kaip koncertų salė. SŽ5334
2024 m. lapkričio 11 d. Kauno menininkų namuose sausakimšoje salėje vyko VDU Muzikos akademijos profesorės Audronės Eitmanavičiūtės jubiliejinis vakaras. Vakaro vedėjas – charizmatiškasis Liudas Mikalauskas.
Lapkričio 12 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekos renginių salėje vyko Nacionalinė mokslinė konferencija „Sąskambiai. Liudui Truikiui – 120“. Joje analizuota dailininko, vieno ryškiausių lietuvių scenografų kūryba ir jo unikali asmenybė, pristatyta menininko darbų kolekcija.
Šių metų „Gaida“ klausytojams vėl pažėrė garsų stilių įvairovę – nuo simfoninės iki kamerinės ir elektroninių audiovizualinių projekcijų, ir tai yra stiprioji festivalio pusė, kuria festivalis garsėja nuo pat savo gimimo 1991-aisiais. (13 969)
Spalio 29-osios vakarą publika rinkosi į kone ryškiausią 34 tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ simfoninį koncertą Nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. Vakaras žadėjo ne tik susitikimą su puikiais atlikėjais bet ir trIjų premjerų pristatymus.
Keturiasdešimt metų praėjo nuo tos lemtingos lapkričio trečiosios, kai netekome iškilaus lietuvių kompozitoriaus ir pedagogo Eduardo Balsio (1919 - 1984).
Nors ir liūdna – netektį galima išgyventi: tam padeda laikas ir supratimas, kad tarp gyvųjų ir mirusiųjų - tik trapi riba, santykis su jais nenutūksta ir jiems išėjus. Tik jis pasikeičia. Taip ir atsitiko su Faustu, brangiu kursioku, kuris mus paliko taip netikėtai 2020-ųjų lapkričio 3-iosios vidurnaktyje, o žinia apie jo mirtį pasklido sekantį rytą. Smogė ji stipriai.
Nuoširdžiai žaviuosi ištverme šešių vyrų, pasodintų aukštai ant medinės sienos su maišais ant galvų. Šie pasmerktieji nejudėdami tveria visą pirmąjį veiksmą. Tai – ir pirmasis Verdi tragedijos aktualizavimo pranešimas. Manding, turime terorizmo aukas. Toliau išvysime dar du sušiuolaikinimo simbolius, bet pirma kiek daugiau pravartu pasakyti apie pagrindinį scenografijos elementą – medinę sieną.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro solistų koncertas „Tolimosios žemės ilgesys“ pradėjo naują, didelio publikos susidomėjimo sulaukusį kamerinių koncertų ciklą, kuriame pasirodo teatre reziduojančių muzikos kolektyvų nariai jiems kiek neįprastais kamerinės muzikos atlikėjų amplua. Žiūrovai koncerto klauso sėdėdami scenoje, tad mėgaujasi ne tik muzika, bet ir atidžiai stebi retai taip arti išvystamus muzikantus, susipažįsta su instrumentais ir jų išskirtiniu skambesiu.
Spalio 14 - 21 dienomis Vilniuje plačiai pasklido džiazo dvasia. Šiemet „Vilnius Jazz“ festivalis skambėjo skirtingose erdvėse ir reiškėsi įvairiomis veiklomis: rodė filmus „Skalvijos“ kino teatre, vedė paskaitas MO muziejuje, naktinėjo naujai atsivėrusiame klube „Mello“, muzikavo ir teikė apdovanojimus „Vilniaus Senajame teatre“.
Pažymint Pasaulinę operos dieną į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną sugrįžo 2019 metais Jono Vaitkaus režisuota W. A. Mozarto opera ,,Don Žuanas“. Taip į naujus namus įsikėlęs teatras atkūrinėja pilnavertį repertuarą, pritaikydamas jį naujai scenai, pasiūlydamas žiūrovams ir klasikinę operą, nes tokių repertuare yra vos keletas.
Rugsėjo 27–28 dienomis Klaipėdos jaunimo teatro (KJT) aktorės Vilija Matačiūnaitė ir Adolfina Kunčiūtė buvo išvykusios į gastroles Niujorke su Valentino Masalskio režisuotu KJT muzikiniu spektakliu „Žmogaus balsas“. Iš didelio miesto merginos pasisėmė ne tik daug įspūdžių, bet ir įkvėpimo ateities darbams.
Intriguojantys pastatymai Lietuvos teatruose vis dažniau skatina kultūrinį turizmą. Kartais net nutinka, kad per vieną savaitgalį gali pamatyti kelias premjeras skirtinguose miestuose. Pirmasis Philipo Glasso operos pastatymas Lietuvoje, kartu ir pirma naujajame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre parodyta premjera (spalio 4 d.), taip pat Franciso Poulenco operos-monodramos „Žmogaus balsas“ premjera Panevėžio muzikiniame teatre (spalio 5 ir 6 d.) intrigavo ir kvietė į „Kelionę“ – anonsuose klaipėdiečių įvairiai interpretuotas pavadinimas leidžia improvizuoti ir šiuokart, dalinantis kelionės įspūdžiais. (13090)