Naujienos

Luko Geniušo ažūras: Čaikovskis, Ravelis

Luko Geniušo ažūras: Čaikovskis, Ravelis

2016-12-11, Daiva Tamošaitytė

Gruodžio 10-osios vakarą, Vilniuje gražiai snyguriuojant, į Filharmonijos salę susirinko daug melomanų pasiklausyti Luko Geniušo, kuris su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, skambino P. Čaikovskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23, ir Mauriceˊo Ravelio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 G-dur. Bisui pianistas jau ne pirmą kartą pasirinko Leonido Desiatnikovo pjesę, stilistiškai labai tikusią po Ravelio.

Saulius Prūsaitis – Atlikėjas iš didelės raidės...

Saulius Prūsaitis – Atlikėjas iš didelės raidės...

2016-11-26, Virginija Kligytė

"Vakar (lapkričio 25) buvau Sauliaus Prūsaičio koncerte "Vaikas iš didelės raidės". Nuo pat koncerto pradžios atidžiai klausiausi daininko ir gėrėjausi jo tiksliu intonavimu...Neišgirdau nė karto, kad „nepataikytų į tonaciją“... Kaip gera, kai popso žvaigždė „pataiko“ į tonaciją...", - sakė dvidešimtmetė koncerto klausytoja.

Pop muzika su perukais

Pop muzika su perukais

2016-11-21, Asta Vaitkevičiūtė-Skliutė

Pilnutėlė šv. Kotrynos bažnyčia lapkričio 13-osios vakarą sulaikiusi kvapą klausė naujo, nematyto ir negirdėto Lietuvoje projekto „Pop muzika su perukais“. Kas gali būti įdomaus, kai scenoje stovi tik klavesinas ir griežia styginių kvartetas - eilinė senajai muzikai atlikti būdinga instrumentų sudėtis?

Teskamba laisvės muzika laisvoje Lietuvoje

Teskamba laisvės muzika laisvoje Lietuvoje

2016-11-07, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

"Teskamba laisvės muzika laisvoje Lietuvoje", - tokiu Krašto apsaugos ministro Juozo Olekos palinkėjimu lapkričio 5 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo vakaras, skirtas paminėti Lietuvos Garbės sargybos kuopos orkestrą. Jo vadovai – kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas, dirigentas – kapitonas Dainius Pavilionis.

Violeta Urmana – UNESCO menininkė taikai

Violeta Urmana – UNESCO menininkė taikai

2016-11-06, Daiva Tamošaitytė

Spalio 30 dieną Nacionalinėje filharmonijoje vyko iškilmingas minėjimas ir koncertas, skirtas Lietuvos įstojimo į UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 25–mečiui. Labdaringo koncerto metu surinktos lėšos bus skirtos Afrikos regiono mergaičių lavinimui.

Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės šventė

Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės šventė

2016-11-04, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Spalio 26 d. Nacionalinėje filharmonijoje koncertą surengė šį kartą Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras. Vakaro dedikacija nurodė pagrindinį veikėją: ... per la Grand Viola. Nusilenkimą jo didenybei altui ir instrumento šeimininkei Ūlai Ulijonai Žebriūnaitei.

Muzika iš šiaurės

Muzika iš šiaurės

2016-11-04, Daiva Tamošaitytė

Kartu su pirmosiomis snaigėmis ir šaltuku į Lietuvą atskriejo ir muzikos garsai iš šiaurės. Lapkričio 3 dienos vakarą Nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą viešėjo šiauriausias pasaulyje profesionalus simfoninis orkestras. Šis renginys tęsė Skandinavijos šalių kolektyvų ir Nacionalinės filharmonijos bendradarbiavimą, kurio tikslas, pasak Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje Dago Malmerio Halvorseno, „paskatinti jaunus muzikos partnerius veiklai“. Gražia lietuvių kalba pasakytas ambasadoriaus sveikinimo žodis įliejo žibalo į nuotaikingą ir lūkesčių kupiną laukimo nuotaiką: nors Edvardo Griego ar Jeano Sibelijaus kūryba lietuviams palyginti gerai žinoma, visa kita – ypač atlikėjai ir nežinomi autoriai – žadino smalsumą.

Fortepijonų dueto simfonijos

Fortepijonų dueto simfonijos

2016-10-22, Daiva Tamošaitytė

IV–ąjį M. K. Čiurlionio tarptautinį muzikos festivalį pradėjo duetas: Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas

Vargonų gausmas, suplėšytos partitūros, rojaus obuoliukai ir kitos Modus vivendi būsenos

Vargonų gausmas, suplėšytos partitūros, rojaus obuoliukai ir kitos Modus vivendi būsenos

2016-10-19, Kristina Savickytė-Giedraitienė

Vargonų gausmas, suplėšytos partitūros, rojaus obuoliukai ir kitos Modus vivendi būsenos. Menas kuriamas čia ir dabar, muzikos kalba vienija erdvę ir laiką... Šiais žodžiais galėtume apibūdinti klausytojų, vėlyvą spalio vakarą, po nuostabaus koncerto vis dar lūkuriuojančių vienos įspūdingiausių Helsinkio Tempelaukio bažnyčios prieigose, nuotaiką. Granito uoloje iškalta šventovė (Temppeliaukion kirkko) garsėja ne tik tobula akustika, bet ir tvyrančia sakralia aura... Sugrįžkime tad į koncerto pradžią...

„Europos saulėlydis“ muzikoje

„Europos saulėlydis“ muzikoje

2016-10-01, Daiva Tamošaitytė

Tarptautinei muzikos dienai skirtame Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte spalio 1 dieną vyravo spalvingos ir šventiškos nuotaikos: dirigento Modesto Barkausko griežtam, tiksliam mostui paklusęs kolektyvas perteikė jo artistišką Antonino Dvořáko koncertinės uvertiūros „Karnavalas“ op. 92/B. 169 bei Arturo Márquezo Šokio Nr. 2 interpretaciją. Meksikiečių kompozitoriaus danzón stiliaus kontrastingas, uždegantis kūrinys tapomų vaizdų monumentalumu susišaukė su čekų nacionalinės muzikos korifėjaus kūrinio idėja, kurios centre – liaudies pasilinksminimas, folkloro motyvai. Įdomi, naujoves siūlanti programa liudijo augantį orkestro meistriškumą ir profesinį pajėgumą.

Aistros jėga

Aistros jėga

2016-09-25, Daiva Tamošaitytė

Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas) naująjį koncertinį sezoną pradėjo XX a. kompozitorių – Geraldo Finzi (1901-1956), Igorio Stravinskio (1882-1971), Andrzejaus Panufniko (1914-1991) ir Bélos Bartóko (1881-1945) kūryba. Nors koncertas pavadintas „romansu styginiams“, ir jame skambėjo gražios romantinės arba tiesiog melodingos muzikos (mielas paklausyti G. Finzi „Romansas styginiams“ Es-dur, op. 11), vyravo stilius, kuris praūžus I pasauliniam karui sudaužė į šipulius praėjusios epochos rožines svajas ir viltis: gimė ekspresionizmas, dadaizmas, buvo pradėti kurti siaubo filmai, suklestėjo natūralistinė industrija bei psichoanalizės skatinamos keistos, neįprastos meno ir gyvenimo formos.

,,Vaidilos klasikos” sezono atidarymas: Petro Geniušo muzika atvėrė duris į amžinybę

,,Vaidilos klasikos” sezono atidarymas: Petro Geniušo muzika atvėrė duris į amžinybę

2016-09-23, Jolita Jankuvienė

„Muzika nuplauna nuo sielos kasdieninio gyvenimo dulkes“ – apie muziką yra sakęs danų rašytojas Peter Hoeg. Trečiadienio vakarą „Vaidilos“ teatre vykusio naujo klasikinės muzikos projekto „Vaidilos klasika“ atidarymo koncerte maestro Petro Geniušo ypatingai jautriai ir subtiliai atliekama fortepijoninė muzika ne vieną klausytoją nukėlė į kitą dimensiją, kurioje ištirpo visi rūpesčiai, įtampa ir netgi laiko bei erdvės suvokimas…

Maestro Juozas Domarkas: „Susitiksime po dešimties metų“

Maestro Juozas Domarkas: „Susitiksime po dešimties metų“

2016-09-18, Daiva Tamošaitytė

Nacionalinė filharmonija naująjį, 76-tą koncertų sezoną pradėjo iškilmingu renginiu, skirtu dirigentui Juozui Domarkui. 80-metį švenčiantis maestro – nepailstantis pasaulio simfoninės muzikos ir daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų interpretuotojas bei įkvėpėjas, žymus pedagogas (LMTA dirigavimo katedros įkūrėjas ir ilgametis profesorius), Plungės festivalio ir daugelio kitų nacionalinės ir tarptautinės reikšmės projektų autorius – už nuopelnus muzikinei kultūrai buvo daug sykių apdovanotas aukščiausiais Lietuvos ir užsienio apdovanojimais, premijomis bei ordinais. Tarp jų – Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2014 metais, švenčiant J. Domarko vadovavimo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui 50-metį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo jį ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.

„Jazz Island“ kompaktinė plokštelė

„Jazz Island“ kompaktinė plokštelė

2016-09-17, Daiva Tamošaitytė

Plokštelėje įrašyta dvidešimt dainų. Lietuvių liaudies dainos „Aplink žilvytėlį, dobile“, „Sėdžiu po langeliu“, „O kab saulukė tekėjo“, „Kas numynė tūs takelius“ aranžuotos profesionaliai, neperkraunant audinio. Jos „teka“ gana natūraliai, laisvai, tiksliai perteikiama nuotaika. Šios dainos gali būti skoningos šiuolaikinės prieigos prie lietuvių liaudies dainų pavyzdys, maloni išimtis iš daugelio kitų, kartais net ir kompozitorių profesionalų dirbtinai sukonstruotų sudėtingesnių, tačiau gerokai nuo liaudies dainos dvasios nutolusių kompozicijų.

Zitos Bružaitės kompaktinėje plokštelėje – kantorija „Lumen fidei“

Zitos Bružaitės kompaktinėje plokštelėje – kantorija „Lumen fidei“

2016-09-17, Daiva Tamošaitytė

„Lumen fidei“ („Tikėjimo šviesa“) sujungia oratoriją ir kantatą į kantoriją, susidedančią iš septynių dalių: I intrada, „Ave generosa“, II intrada, „O beata infantia“, III intrada, „O rubor sanguinis“ ir „Spiritus sanctus vivificants vita“.