Klaipėdos festivalio, dedikuoto Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, programos baigiamuoju akordu tapo muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“, publikai leidusi pasimėgauti didikų iškilmėms sukurtos muzikos, ugnies ir šokio derme.
Dabar, kai kūrybiniai projektai susipainiojo su meniniais rezultatais, o menininkais tampama vien juo pasivadinus, kai svarbu nustebinti nieko nepasakant, išskysta visos erdvę nusakančios gairės ir belieka tik atsakymai į klausimus, kurių jau niekas nebekelia.
Liepos 28-ąją prasidėjęs jau tradicinis festivalis „Birštono vasaros muzika“ kaskart suburia ne tik gausius klasikinės muzikos gerbėjus, bet ir įvairių kartų muzikos atlikėjus. 50-ąjį kūrybinį sezoną šiais metais mininti Judita Leitaitė ir jauni, ambicingas paraiškas pateikę dar nepakankamai žinomi mūsų scenos meistrai... Išskirtinis festivalio bruožas – kiekvieną vakarą vykstantys koncertai, įtraukiantys klausytojus į savotišką ritualą, leidžiantį patirti terapinį akademinės muzikos poveikį. Lietuvos muzikų sąjungos archyvuose saugomi brangūs laiškai, kuriuose, dėkodami už patirtas akimirkas, sveikatos problemų turintys žmonės žada gydymąsi Birštone planuoti festivalio dienomis.
IV tarptautinį Klaipėdos festivalį, iki pat rugpjūčio 14-osios kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, pradėjo pasaulinė vienaveiksmių šiuolaikinių baletų diptiko premjera „Reverb‘as“, kurią sukūrė choreografai Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija).
Šeštadienį, liepos 13 d. Pradžios koncertu Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje pradėtas šių metų festivalis, kurio pagrindinė tema - „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“.
TAPATYBĖ ir SAVIGARBA – dvi nenusakomos, bet neįveikiamos jėgos. Jos gyvos be įvaizdžio ir vaizdinio. Regis, patyrėme didžiausią iš visų LIETUVOS DAINŲ ŠVENČIŲ. 35073
Nerasi nieko sveikeliau už tobulavinimo kursus muzikiniam jaunimui, nei tobulavinimo kursai su itin rimta profesionalų-pedagogų - David Pokorny (Čekija), Igor Polesitsky (Ukraina-JAV-Italija), Eilis Cranitch (Airija-Italija), Elizabeth Wilson (Anglija-ltalija), Ramutė Kalnėnaitė, Ilona Klusaitė, Jonė Barbora Kiznė (Lietuva) - priežiūra, patara ir praktikumais. Tokie jau įprasti Lietuvoje ir turi didelę paklausą, prestižą ir prasmę. Tokie vyko ir Kaune – juos, supratingai valstybės, rėmėjų ir sąmoningų piliečių remiamus organizavo Juozo Naujalio muzikos gimnazijos nerimstantieji.
Sakyti, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje pastatytas Angelin‘o Preljocaj‘o kultinis baletas „Le Parc“- „Parkas“ yra labai prancūziškas ir gražus, tai nepasakyti nieko. Šilku slystanti rafinuota fejerija – choreografinės, muzikinės, estetinės ir filosofinės minties kvintesencija, neįtikėtinas Galantiškojo amžiaus ir šiuolaikinės plastikos kokteilis. Birželio 15 -21 dienomis į LNOBT‘ą plūstanti publika greičiausiai išgyveno pilną satisfakciją, patirdama stiprų estetinį atmosferinio teatro poveikį, o gal ir vasarvydžio nakties sapno būseną. 8565
Tarp gausybės 2024-ųjų metų vasaros koncertų šių eilučių autorei ypač įsimintinas buvo Giedriaus Kuprevičiaus muzikos vakaras, užbaigęs 10-ąjį tarptautinį festivalį „Šv. Jurgio meno sezonas“. Birželio 28 d. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje daugiau nei 700 klausytojų turėjo išskirtinę prabangą nemokamai klausytis šiemet 80-ties metų sulaukusio vieno žinomiausių lietuvių kompozitorių G. Kuprevičiaus kūrinių, interpretuojamų aukščiausio meistriškumo Lietuvos muzikų.
Birželio 26-ąją prasidėjo jau tradiciniu tapęs ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų (toliau – Valdovų rūmai) organizuojamas festivalis „LNOBT Open“, kiekvienos vasaros pradžioje vykstantis po atviru dangumi Valdovų rūmų kieme. Šįsyk atidarymo vakarą klausėmės Henry Purcell‘o operos „Didonė ir Enėjas“. 6669
Kartais verta pasklaidyti archyvus. APIE TAI RAŠĖME: Orfėjas Lietuvoje: mitas ar realybė? MB 2008 Nr. 1–2 (360–361).
XXIX Pažaislio festivalio kelias liepos 26-ąją vingiavo į vienuolyno šventorių, kur senųjų liepų ir baroko architektūros apsuptyje išgirdome vieną paskutiniųjų prancūzų lyriko Jules’o Massenet’o (1842- 1912) operą „Teresė“. Massenet sukūrė 25 lyrines muzikines dramas, dvi iš jų „Manon“ ir „Verteris“ neblogai žinomos Lietuvos žiūrovams, buvo pastatytos Vilniaus ir Kauno teatruose, tuo tarpu „Teresė“ pirmąsyk skambėjo Lietuvoje, girdėjome jos koncertinį atlikimą, retą ir pasaulio teatrų scenose bei koncertų salėse.
Šiame straipsnyje pakalbėsime apie kompozitorių, kurio figūra pasaulinės muzikos istorijos kontekste yra nevienareikšmiška. Jis vadintas genijumi, antruoju Mozartu, bet Trečiojo reicho laikais jo muzika buvo draudžiama, biustai ir atminimo lentos naikinamos. Po mirties jis kaltintas konservatyvumu ir aklu tradicijų laikymusi, per daug prabangiu bankininko sūnaus gyvenimu, kliuvo jo žydiška kilmė ir net tai, kad buvo tikintis liuteronas. Tačiau be jo įsivaizduoti Europos kultūrinį kraštovaizdį beveik neįmanoma. Su jo vardu susijęs pirmasis po Bacho mirties „Pasijos pagal Matą“ atlikimas, jis 12 metų vadovavo „Gewandhaus“ orkestrui,įkūrė pirmą Vokietijoje (Leipcige) konservatoriją, kuri tapo daugelio konservatorijų ir muzikos mokyklų Rytų Europos šalyse prototipu. Taigi, kalbėsime apie Jakobą Ludwigą Felixą Mendelssohną-Bartholdy arba tiesiog Felixą Mendelssohną (1809–1847). 10151
Birželio 19-ąją ir 21-ąją Vilniaus festivalio organizatoriai pakvietė į du paskutinius įsimintinus koncertus. 8248
Iš esmės visų Vilniaus festivalio koncertų bruožas yra išskirtinai ryškūs ir meistriški atlikėjai, tikri savo profesijos Guru. Tačiau du koncertus reflektuočiau kaip išskirtinius ne tik meistryste, bet tam tikra vidine elegancija ir šilta emocija bei aistra, ir tokį derinį laikyčiau ne tik išskirtinumu, bet beveik karališka privilegija. 6648