Klaipėdos jaunimo teatro aktorės patirties sėmėsi Niujorke
Rugsėjo 27–28 dienomis Klaipėdos jaunimo teatro (KJT) aktorės Vilija Matačiūnaitė ir Adolfina Kunčiūtė buvo išvykusios į gastroles Niujorke su Valentino Masalskio režisuotu KJT muzikiniu spektakliu „Žmogaus balsas“. Iš didelio miesto merginos pasisėmė ne tik daug įspūdžių, bet ir įkvėpimo ateities darbams.
Spektaklis „Žmogaus balsas“ pastatytas pagal prancūzų kompozitoriaus Francio Poulenco mono operą „La voix humaine“. Tai devynių paveikslų mozaika, atspindinti vidinę moters kelionę per tragiškas gyvenimo patirtis ir jos išgyvenimus. „Mano kuriamas moters personažas – itin koncentruotas ir emociškai paveikus. Čia ji per trumpą spektaklio laiką patiria labai daug – visas akistatas su savo ydomis, nuodėmėmis, skausmu, ego, iliuzijomis. Pripažįsta, kur suklydo, kur apgavo pati save, ji svarsto, kaip atitaisyti padarytų klaidų žalą. Šis pasakojimas – tai metaforinis sąmonės ir pasąmonės susitikimas“, – pasakoja pagrindinio vaidmens atlikėja V. Matačiūnaitė.
Vieta, kurioje Niujorke buvo pristatytas KJT spektaklis – išskirtinė. SLA galerijos erdvė priklauso Susivienijimui Lietuvių Amerikoje – nuo 1886 m. veikiančiai lietuvių organizacijai. 1910 m. SLA įsigijo keturių aukštų pastatą Manhatene – nuo 2015 m. pirmajame jo aukšte įkurta kultūros renginiams pritaikyta erdvė, kur ir įvyko „Žmogaus balso“ premjera. Šio spektaklio pagrindinė scenografija susideda iš baltų medinių įvairaus dydžio stačiakampių kubų, kurie, akivaizdu, aktorėms į lagaminus netilpo. „Susikrovėme marlių, tvirtinimų, „Makroflex“ putų purkšti kėdėms – buvome pasiruošusios Niujorke tapti staliais ir dailidėmis. Tačiau SLA meno erdvė turi gana daug baltų pjedestalų, kas buvo tobulas variantas mums. Kai kuriuos perdažėme, tačiau iš esmės pavyko atkurti beveik identišką spektaklio scenografiją“, – dalijasi prisiminimais A. Kunčiūtė.
Kadangi „Žmogaus balsas“ buvo rodomas SLA meno erdvėje – lietuvių bendruomenės sukurtoje vietoje – didžioji dalis publikos buvo Niujorke gyvenantys lietuviai. „Po pasirodymų dar ilgai likome su jais bendrauti ir sukūrėme labai daug gražių ryšių. Visą laiką buvome apsuptos ten gyvenančių lietuvių, kurie mus šiltai priėmė“, – džiaugiasi A. Kunčiūtė. Anot V. Matačiūnaitės, visi atėję žiūrovai palaikė, dalijosi gražiais komentarais: „Tai nelietuviškas produktas, kurį galima rodyti visų pasaulio kampelių žmonėms. Sulaukėme pasiūlymų paieškoti galimybių ir būdų šį spektaklį atvežti dar kartą ir parodyti jau didesnei auditorijai.“
Abi aktorės jau seniai svajojo apie šias gastroles – dar studijų metais kalbėdavo, kad nuveš „Žmogaus balsą“ į Niujorką. O dėl šios svajonės išsipildymo merginos yra dėkingos spektaklio kompozitorei Nijolei Sinkevičiūtei, kuri viską suorganizavo ir pavertė realybe. „Labai labai džiaugiuosi, kad turime šalia tokį žmogų, kuris ne tik su Valentinu sukūrė šį spektaklį, bet ir yra orientuotas į jo rodymą, sklaidą ir tai, kad spektaklis gyvuotų toliau“, – sakė A. Kunčiūtė. Panaudojusi specifinius aktorinio dainavimo, štrichuoto akompanavimo bei sceninės ritmikos metodus, N. Sinkevičiūtė rūpinosi šio spektaklio muzikinės medžiagos aranžuote. Ji nuo pat pradžių žinojo, kad kūrinio libretas nebus verčiamas į lietuvių kalbą – viską V. Matačiūnaitei teks vaidinti ir dainuoti originalo kalba, prancūziškai. O muzikos atlikimu spektaklyje rūpinosi pianistė, aktorė A. Kunčiūtė.