23 d. Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno, atliko Arthuro Honeggerio „Pacific 231“, Mike Svoboda Pirmąjį koncertą trombonui bei Gustavo Mahlerio Pirmąją simfoniją D-dur.
Informacija apie grupės Snarky Puppy pasirodymą Kaunas Jazz festivalyje sklandė jau prieš pusmetį, sukėlusi melomanų ažiotažą. Snarky Puppy - penkių Grammy laimėtojas.
Prestižinė JAV leidybos kompanija „Naxos“ pristato vieną naujausių savo leidinių – bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija įrašytą Valentino Silvestrovo muzikos kompaktinę plokštelę.
Balandžio 26-ąją prasidėjo didysis Kaunas Jazz savaitgalis ir jau daugelį metų jis prasideda nuo varpų skambesio, kaip ir daugelį metų į Kauno kariliono bokštą lipa Giedrius Kuprevičius ir kalbina varpus.
Aktyvus socialinis dalyvavimas viešajame gyvenime ir kultūros procesuose svarbus kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tautybės, išsilavinimo ar žinių lygio, nes savigarba ir kitų vertinimas visada buvo svarbūs žmonių gyvenimo veiksniai. Vis dėlto, kai daugiausia dėmesio skiriame vaikų ir jaunimo švietimui ir įtraukčiai, dažnai pamirštame apie senjorus, kurie jau baigia savo darbinį ir socialinį gyvenimą.
Balandžio 13 – 18 dienomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įvyko antrasis keliaujantis Baltijos šalių jaunimo simfoninių orkestrų festivalis išaugęs iš lygiai prieš metus – 2023-iųjų balandį Vilniuje Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos organizuoto pirmojo festivalio. Ir šiųmetinis gimė būtent šios mokyklos Jaunimo simfoninio orkestro „Simfukai“ iniciatyva. Šiemet prie festivalio organizatorių prisijungė ir jau 35 metus veikianti Europos orkestrų festivalių asociacija „Eurochestrija“ (Eurochestries international).
Sekmadienis Birštono Jazz jau daugelį metų turi tradicinių aspektų ar žanrų. 13 val. prasidedančiame koncerte kaip taisyklė pasirodo bigbendas. Šių metų festivalyje pasirodė Šiaulių miesto bigbendas, kuris festivalyje visada yra laukiamas svečias ne vien dėl to, kad šiandien tai – vienas pajėgiausių šio stiliaus kolektyvų ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų Baltijos regione. Puikus sekmadienio matinee latviškas akcentas buvo Modal Jazz Ensemble pasirodymas. Festivalį vainikavo trys vienas už kitą įdomesni ir stilistiškai kontrastingi projektai.
Kiekvieną kartą, suabejojusi pati ar dėliodama argumentus kalbantiems apie kultūros, o ypač muzikos leidinių reikalingumą, sklaidau ne tik giminingus spaudinius, bet ir „Muzikos barų“ archyvą. Šiandien, kai iš valdžios tribūnos svarstoma, kad pakaktų naujienų internete ir spausdintiniai leidiniai pernelyg didelė prabanga, su nuostaba skaitau pirmojo „Muzikos barų“ numerio redaktoriaus žodį – regis, specialiai mums parašytą, neprarandantį aktualumo ir šiandien.
Šeštadienis festivalyje jau daugelį metų tradiciškai yra džiazo „hiperdozės“ diena – visada trys koncertai ir šeši pasirodymai. Kiekviename festivalyje dalyvauja mūsų artimiausių kaimyninių šalių - Latvijos ir Estijos atstovai.
Balandžio 7-ąją, Atvelykio dieną, Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo Olivier Messiaeno kūrinys dviems fortepijonams „Amen vizijos“ (1943), kurias kompozitorius parašė įkandin garsiojo „Kvarteto laiko pabaigai“ ir jame tarsi tęsia tas pačias žmogaus būtį ir lemtį nupasakojančias idėjas per Jėzaus Kristaus paslapties prizmę. Tai vienintelis kūrinys, parašytas tokiai sudėčiai; kūrinį atliko pats kompozitorius ir jo žmona Yvonne Loriod daugelyje Europos šalių ir yra jai dedikuotas.
Birštone visada nutinka daug gerų dalykų. Ir tai priklauso ne tik nuo oro, ar Birštone trykštančio mineralinio vandens, ne tik nuo to, kad kurortas su kiekvienais metais tampa vis jaukesniu. Bet kuriuo atveju, seniausias Lietuvos džiazo festivalis yra vienas tų nuostabių dalykų (reiškinių), kas geriausio galėjo nutikti Birštonui. Tačiau šis festivalis Lietuvai svarbus ne tik tuo, kad jis – seniausias, jis tapo tarsi džiazo muzikantų skaistykla, čia savo kūrybinius kelius pradėjo jau kelios džiazmenų kartos.
Kovo 17-ąją, po kelerius metus trukusių rekonstrukcijos darbų, duris atvėrusi buvusi Kongresų rūmų koncertų salė, pakeitusi ir savo pavadinimą pagal Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamą Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, tebelieka melomanų ir visos muzikų bendruomenės dėmesio centre, nes įvyko tai, kas turėjo įvykti mažiausiai prieš du dešimtmečius, kad vienas geriausių Lietuvos orkestrų pagaliau įsikurtų jo vertuose namuose. Tad natūralu, jog mintys ir plunksna iki Brahmso dar krypstą į pačios salės reikalus.
Vakar (kovo 22 d.) Kauno valstybinėje filharmonijoje klausytojai turėjo retą galimybę išgirsti iškilaus prancūzų romantiko Camillio Saint - Saenso ir vienu žymiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių laikomo Anatolijaus Šenderovo kūrinius.
Kovo 16, 17 d. koncertuose po rekonstrukcijos atsivėrusioje Valstybinio simfoninio orkestro (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) koncertų salėje skambėjo Gustavo Mahlerio Aštuntoji simfonija Es-dur. Impresario Emilio Gutmano pavadintoje simfonijoje „tūkstančiui atlikėjų“ dalyvavo ne tik praplėstas orkestras, bet ir papildomas pūtikų ansamblis, LNOBT choras (vad. Česlovas Radžiūnas), Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas), Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, solistai: Ksenija Bachrutdinova-Kravčuk, Kamilė Bontė, Austėja Zinkevičiūtė, Justina Gringytė, Ieva Prudnikovaitė, Karolis Kašiuba, Raimundas Juzuitis, Tadas Girininkas. Dirigavo Gintaras Rinkevičius.