34-asis Kaunas JAZZ (1)
Balandžio 26-ąją prasidėjo didysis Kaunas Jazz savaitgalis ir jau daugelį metų jis prasideda nuo varpų skambesio, kaip ir daugelį metų į Kauno kariliono bokštą lipa Giedrius Kuprevičius ir kalbina varpus.
Vos keletą savaičių iki festivalio Maestro spėjo atšvęsti savo 80-ąjį gimtadienį. Kaunui galima tik pavydėti, kad turi tokią neeilinę ir spalvingą asmenybę kaip Maestro Giedrius Kuprevičius. Jo kūrybą ir kūrybines veiklas žino įvairių pomėgių ir kartų kauniečiai (ir ne tik), melomanai, akademinė ir kultūros visuomenė, studentai ar buvę studentai. Nuo legendinio miuziklo autoriaus ar į novatoriškus elektroninės muzikos vandenis nėrusios grupės „ARGO“ iki Kauno vicemero ir Kultūros viceministro pareigų. Kauno kariliono varpai yra vienas iš daugelio Maestro kūrybinių pašaukimu ir galbūt įkvėpimų. Varpai yra daugiau nei karilionas, jie turi tam tikrą magišką ir simbolinę reikšmę. Ar daug rasite pasaulyje džiazo festivalių, kurių pradžią skelbia karilionas ir dar džiazuojantis? Juk varpais skelbia ir laisvę, o džiazas taip pat yra laisvės ir demokratijos simbolis. Kaunas Jazz taip pat gimė mūsų laisvės metais ir nuo tų laikų Giedrius Kuprevičius ir jo prakalbinami varpai yra neatskiriama Kaunas JAZZ dalis, tarsi mums nuolat primenantys, kad mūsų laisvė didžiausias mūsų turtas. Šiųmetčio Kaunas JAZZ pradžiai Maestro Giedrius Kuprevičius specialiai paruošė programą „Bellswing“, nes varpai visada linguoja ir tuo pačiu svinguoja.
Nuo 2022-ųjų Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) tapo pagrindine festivalio scena. Nors iš pradžių šis spendimas kai kam kėlė abejonių (kaip gi dabar be didžiosios VDU salės..?), tačiau tie keleri festivalio metai teatro scenoje įrodė šio sprendimo teisingumą - NKDT erdvės po rekonstrukcijos tapo dar jaukesnės, teatro salės akustika gerai atliepia festivalio poreikius.
Balandžio 26-osios vakarą į teatro sceną pirmieji žengė pianisto ir kompozitoriaus Giedriaus Nako kvintetas, į kurį susibūrė saksofonistas Karolis Šarkus, trimitininkas Dominykas Vyšniauskas, kontrabosininkas Gediminas Stepanavičius ir būgnininkas Augustas Baronas. Mano žiniomis, bene visiems kvinteto nariams tai buvo debiutas pagrindinėje Kaunas JAZZ scenoje. Tiek kvinteto lyderis, tiek ir visi jo nariai yra labai produktyvūs ir darbštūs muzikantai. Dalis jų (Augustas Baronas, Gediminas Stepanavičius ir Karolis Šarkus dalyvavo įvairiuose projektuose vos prieš kelias savaites praūžusiame 22-ąjame Birštono džiazo festivalyje. Pats Giedrius Nakas groja ne tik džiazą, bet ir su įvairiais pop-atlikėjais bei grupėmis. Kaunas JAZZ lauko scenose nesyk grojo su „Saulės kliošu“. Debiutui festivalio pagrindinėje scenoje Giedrius parengė specialią savo originalių kompozicijų programą, kuri paliko labai gerą bendrą įspūdį. Visos kompozicijos gerai ir lengvai klausosi dėl savo minkšto ir spalvingo harmoninio audinio, ritminiai piešiniai visą laiką išlaiko klausytojo dėmesį, visoje programoje kompozicijos gerai dramaturgiškai išdėstytos, išlaiko elegantiškai modernų mainstreamą, visi kvinteto nariai turėjo progų parodyti savo improvizacinius gebėjimus. Bisui dar išgirdome ir Giedriaus vokalą, ir tai – dar viena jo stiprioji pusė. Trumpai tariant – debiutas puikus, šis kvintetas turi daug potencialo.
Giedriaus Nako kvintetas tarsi „apšildė“ vieno iš pagrindinių Festivalio svečių Grammy nominanto amerikiečio Theo Croker‘io kvarteto pasirodymą. Th. Crokeris yra absoliučiai unikali asmenybė džiazo pasaulyje. Jo kūryba viena vertus trina ribas tarp įvairių muzikos žanrų, kita vertus jo valdomas trimitas yra tarsi įvairių istorijų pasakotojas, nuo pradžios iki pabaigos prikaustantis dėmesį. Kitas išskirtinis jo pasirodymo bruožas, tai ypatingai taikliai sulydyti akustiniai ir elektroniniai sąskambiai, ypač savitai ir netikėtai skamba vokalo, kalbiniai samplai, prie kurių prijungiami akustiniai instrumentai. O jei kalbėtume apie kiekvieną kvarteto narį atskirai, tai kiekvienas jų palieka absoliučiai pritrenkiantį įspūdį savo virtuoziškumu ir energetika. Girdint tiesiog vulkanines klavišininko Idris‘o Federick‘o improvizacijas, galvoje skamba tik vienas klausimas – kaip tai įmanoma? Tą patį galima pasakyti ir apie kontrabosisninką Eric‘ą Wheeler‘į ir būgnininką Jeremiah Collier‘ą. Jei šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja šamanai, tai jie buvo prieš jus Nacionaliniame Kauno dramos teatre Th. Corker‘io kvartete. Neįtikėtinas trimitininko muzikalumas atsiskleidė, kai jis bisui pagrojo ir sudainavo vieną iš žinomų standartų - reto grožio Jay Livingston‘o baladę „Never let me go“ ir tai mus tarsi nukėlė jau į tolimąjį postsvinginės eros ano amžiaus 6-7-ąjį dešimtmetį... Nat King Cole ir kiti....
Balandžio 27-ąją, po šeštadienį tradiciškai šurmuliuojančios džiazo gatvės laukė dar vienas išskirtinis koncertas – Grammy laureatės amerikietės dainininkės ir dainų autorės Ledisi su grupe pasirodymas. Šį apdovanojimą 2021-aisiais Ledisi Anibade Young (toks pilnas dainininkės vardas) pelnė už kūrinį „Anything For You“, pripažintą geriausiu tradicinio ritmenbliuzo atlikimu. Per beveik trijų dešimtmečių karjerą Ledisi įrašė 16 albumų, be minėto Grammy, pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą, kaip antai, tris kartus – „Soul Train Music Awards“, nusifilmavo keliuose filmuose, suvaidino pagrindinį žymios gospelų dainininkės Mahalios Jackson vaidmenį Denise‘o Dowse‘o režisuotoje biografinėje muzikinėje dramoje „Remember Me: The Mahalia Jackson Story“, kuri ekranuose pasirodė 2022 metais. Tarp jos scenos partnerių pakaktų paminėti tokias garsenybes kaip Herbie Hancock, Robert Glasper ir Patti Austin. Naujausias dainininkės darbas - albumas „Ledisi Sings Nina“, kuriame ji įrašė džiazo legendos Ninos Simon (1933-2003) repertuaro kūrinius. Šio svarbaus projekto įgyvendinimui Ledisi pasitelkė geriausius orkestrus – Nyderlandų „Metropole Orkest“ ir Naujojo Orleano džiazo orkestrą bei puikias dainininkes Lizz Wright, Lisą Fischer ir Alice Smith. Šio albumo „gastrolinę“ versiją su džiazo trio išgirdome ir Kaunas JAZZ scenoje, kur dainininkę lydėjo išskirtinai puikūs muzikantai - pianistas Brandon Waddles, Chooky Caldwell ir būgnininkas Greg Clark.
Savo pasirodymą Ledisi pradėjo kaip ir prasideda albumas - Anthony Newley‘o ir Leslie Bricusse‘o daina „Feeling Good“, kurią legendinė Nina Simon įrašė 1965 metais. Ninos Simon repertuaras išties buvo labai įvairus, taip šiame albume atsidūrė ir belgų kompozitoriaus Jacques Brel‘o 1959 metais sukurta jausminga baladė „Ne me quitte pas“, pirmiausia išpopuliarėjusi tarp prancūzakalbių atlikėjų. Angliškoji jos versija – „Don‘t leave me“, ir čia Ledisi sukūrė jaudinantį mini-spektaklį. Pasakyti, kad Ledisi turi Dievo dovaną – nuostabų balsą, būtų teisinga, bet per mažai. Taip, jos balso diapazonas – įspūdingas (sunku būtų ir „pamatuoti“), balso jėga ir grožis stulbina, pritrenkia. Tačiau nuostabiausias dalykas, kaip jos balsas „persikūnija“ taip, jog klausa girdi kitą dainininką. Tai labai akivaizdžiai galima pajusti palyginus anksčiau dainininkės išleistus albumus su jos originaliomis dainomis ir Ninos Simon dainų albumą. Tad tikėtina, kad šiomis dienomis YouTube, Spotify ar Amazon platformos patirs didelį senų ir, neabejoju, naujų Ledisi gerbėjų antplūdį.
(Bus daugiau)