Klaipėdoje liejosi lūpinės armonikėlės trelės
Lietingą šeštadienio vakarą koncerte „Vasaros nakties muzika“ skambėjo retai girdimas simfoninio orkestro ir lūpinės armonikėlės tandemas.
Lietingą šeštadienio vakarą koncerte „Vasaros nakties muzika“ skambėjo retai girdimas simfoninio orkestro ir lūpinės armonikėlės tandemas.
Baleto pasirodymų išsiilgę žiūrovai Žvejų rūmuose kėlė audringus ovacijų bangas: festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Klaipėdon bendram gala koncertui pakviestų Ukrainos T. Ševčenkos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjų pasirodymas abejingų nepaliko.
Esame įpratę Vladimiro Konstantinovo vadovaujamą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą girdėti teatruose ir koncertų salėse. Tačiau praėjusio penktadienio vakarą jis pirmą kartą pasirodė uostamiesčio muzikiniame klube „Jazzpilis“: čia vyko festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertas „Atsarginio kelio muzika“.
Ketvirtadienio vakarą Valdovų kieme vykęs „Solo Ansamblio” pasirodymas atvėrė kitą festivalio „Midsummer“ pusę. Muzikinis potyris „ILIUZIJA“ po atvirumi dangumi nebuvo vien tik koncertas – tai psichodelinių šviesų, liūdnos diskotekos, svaigių dūmų, tirštos tamsos ir užmerktų akių kelionė Vilniaus širdyje.
Elegantiškas miesto festivalis „Midsummer Vilnius“ šiemet atidarytas Manto Jankavičiaus pasirodymu ir legendinės britų grupės „Queen“ grupės dainomis. Gerai žinomi praėjusio šimtmečio roko himnai prikelti gyvenimui naujai ir buvo akompanuojami į sceną atgabentų vargonų. „Atėjome ne šiaip koncertėlio Palangos estradoje pasiklausyti, o pačių queenų!” – jau vakaro pradžioje teigė Mantas. Bet ar tikrai gavome tai, ko susirinkome?
LNOBT baleto trupės spektaklis „Procesas“, birželį parodytas tarptautiniame festivalyje „Dance Brno 2019“, palankiai įvertintas šokio žinovų. Garsi Čekijos šokio pedagogė ir kritikė Ivana Kloubkova operos ir baleto naujienų tinklalapyje „Operaplus.cz“ publikavo Martyno Rimeikio spektaklio recenziją.
Pasitinkant vasarą Vilniuje ir Kaune nuskambėjo XIII jaunųjų kompozitorių chorinių kūrinių konkurso „Vox Juventutis“ finaliniai koncertai. Šis projektas žavi puikiai surasta forma: kompaktiška, keliaujančia ne į plotį, bet į gylį ir aukštį. Jis dovanoja nuostabias patirtis ne tik kūrėjams, atlikėjams ir klausytojams, bet turi ir išliekamąją vertę. Konkurse nuskambėję kūriniai gyvena tolimesnį savo gyvenimą tiek Lietuvos, tiek užsienio chorų repertuaruose.
Birželio 11 d. „Vilniaus festivalis“ tęsėsi Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Gausiai susirinkusiems ir entuziastingai orkestrą sutikusiems klausytojams buvo pasiūlyta paklausyti Vidmanto Bartulio ir Algirdo Martinaičio, Alfredo Schnittkes ir Giya Kanchelio muzikos. Koncerte dalyvavo išeiviai iš Rusijos: Odesos P. Stoliarskio mokyklos auklėtinis Pavelas Vernikovas, Maskvos konservatorijoje studijavęs pas S. Snitkovskį. Gavo gerą smuikavimo mokyklą. Jo žmona Svetlana Makarova taip pat Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos auklėtinė. Fortepijonu, Dainiaus Sverdiolo pateikiamu puikiu instrumentu skambino italė Gloria Campaner.
2019-uosius Lenkijos Senatas yra paskelbęs Stanislavo Moniuškos metais, tad kompozitoriaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti skirta daug meno ir mokslo renginių. Palaikydama šią idėją Lenkų muzikos leidykla (Polskie Wydawnictwo Muzyczne) nusprendė išleisti knygą „Moniuška. Kompendiumas“ („Moniuszko. Kompendium“), skirtą kompozitoriaus gyvenimui ir darbams apžvelgti. Tai įvairių autorių 16 tekstų rinkinys, apimantis šiuos aspektus: 1) kompozitoriaus biografiją; 2) jo operinę kūrybą; 3) kitų žanrų muziką; 4) šiandieną ir reikšmę. Šiame pranešime pristatomi knygos tikslai, apimtis ir rezultatai.
The creative personality of Stanislaw Moniuszko, an outstanding composer, conductor, musical and public figure, is perceived today, during the celebration of his 200th birthday, as a symbol uniting the cultural space of Belarus, Lithuania and Poland. Moniuszko's life can be divided into three, approximately equal periods, each being an important milestone not only in the composer's biography, but also in the history of the musical art of these three countries.
Kūrybinga Stanislavo Moniuškos – talentingo kompozitoriaus, dirigento, muzikinės visuomenės veikėjo – asmenybė jo 200-ųjų gimimo metinių minėjimo dienomis suvokiama kaip simbolis, vienijantis Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos kultūrinę erdvę.
The year 2019 was established by the Polish parliament as the Moniuszko’s year and many artistic and scientific events are being organized in order to celebrate the 200th anniversary of the composer’s birth. In accordance with this idea, the Polish Musical Edition has decided to publish Moniuszko: Compendium, a book devoted to life and work of the composer. Being a collected volume of 16 texts of various authors, Moniuszko: Compendium, edited by Ryszard Daniel Golianek, covers every aspect of the subject: 1) the composer’s biography; 2) his operatic output; 3) other genres of his music; 4) his significance and position. The article describes aims, scope, and results of this book, still being in print.
Stanislovas Moniuška (Stanisław Moniuszko) – ryškus tautiškosios srovės Europos romantizmo muzikoje atstovas. Jo kūryba ir kita muzikinė veikla yra svarbus XIX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo reiškinys, užimantis ypatingą vietą Lietuvos muzikos istorijoje. Reikšminga Lietuvai ir pačiam kompozitoriui buvo jo veikla Vilniuje 1840–1858 m.
Stanisław Moniuszko is a distinguished representative of the national trend of the European Romanticism in music. His works and all further music activities are a phenomenon of paramount importance to the musical environment of Lithuania in the 19th century taking an exceptional part in the history of the Lithuanian music. Especially significant, both for Lithuania and the composer himself, was Moniuszko’s work in Vilnius.
Daugumoje prieinamų tyrimų nuodugnesnis pasakojimas apie Moniuškos meninius pasiekimus prasideda nuo operos „Halka“ premjeros Varšuvoje 1858 m. sausio 1 dieną. Tačiau kompozitorius jau ir anksčiau labai intensyviai dirbo muzikinio teatro srityje. Sunku pasakyti, kodėl pats Moniuška, gavęs darbą Varšuvoje, nebuvo suinteresuotas nei viešai pristatyti, nei skelbti, nei bent sukomplektuoti ar archyvuoti savo svarbiausių sceninių kūrinių.