NEPALIAUJAMAI SKAMBANTIS BIRŠTONAS
Liepos 28-ąją prasidėjęs jau tradicinis festivalis „Birštono vasaros muzika“ kaskart suburia ne tik gausius klasikinės muzikos gerbėjus, bet ir įvairių kartų muzikos atlikėjus. 50-ąjį kūrybinį sezoną šiais metais mininti Judita Leitaitė ir jauni, ambicingas paraiškas pateikę dar nepakankamai žinomi mūsų scenos meistrai... Išskirtinis festivalio bruožas – kiekvieną vakarą vykstantys koncertai, įtraukiantys klausytojus į savotišką ritualą, leidžiantį patirti terapinį akademinės muzikos poveikį. Lietuvos muzikų sąjungos archyvuose saugomi brangūs laiškai, kuriuose, dėkodami už patirtas akimirkas, sveikatos problemų turintys žmonės žada gydymąsi Birštone planuoti festivalio dienomis.
„Kiekvienas „Birštono vasaros muzikos“ koncertas unikalus, vertas klausytojų dėmesio, – šių metų festivalio esmę atskleidė jo sumanytoja Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. – Tradiciškai stengėmės sudominti ne vardais, bet muzikos atlikimo kokybe – kad po koncerto klausytojai prisimintų tuos vardus ir kitą kartą ateitų jau žinodami, ko tikėtis iš atlikėjų. Štai mūsų sąjungos Muzikos svetainėje vykusiame nakties koncertų-maratonų festivalyje „Nessun dorma“ („Niekas nemiega“) girdėjome, ko gero, šiuo metu ryškiausio jaunosios kartos pianisto Pauliaus Anderssono rečitalį. Publika ilgai nenorėjo paleisti fortepijono virtuozo ir paliko svetainę jau gerai įsidėmėjusi Pauliaus pavardę. Birštone Paulius koncertavo su žmona Julija, smuikininke. Pernai susituokę puikūs muzikai toliau kiekvienas tęsia ne tik savarankišką scenos karjerą, bet ir grodami duetu, žinomu kaip „Duo Andersson“, jau skina tarptautinių konkursų laurus. Tačiau panašiai galėčiau pristatyti kiekvieną „Birštono vasaros muzikos“ koncertą – visi atlikėjai verti komplimentų.“
***
Gražiausių operų arijų ir duetų Birštono kurhauze klausėmės liepos 28-ąją, festivalio atidarymo koncerte „Aistros operoje“, kur jas atliko klaipėdiečiai dainininkai Viktorija Stanelė ir Igoris Bakanas. Igoris savo unikaliu bosu sužavėjo Klaipėdos publiką dar 2006 metais – tąsyk antro kurso Klaipėdos universiteto studentas veržte įsiveržė į P. Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ pastatymą. Jis taip atlikdavo brandaus balso (!) reikalaujančią Gremino ariją, kad beveik kiekvieną kartą tekdavo ją kartoti. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo paruošti ir kiti vaidmenys bei laimėti tarptautiniai konkursai. Baigęs studijas, Igoris stažavosi Austrijoje, Vienos operos teatre, ir Šveicarijoje, dainavo spektakliuose. Užsienyje sutiko Viktoriją, pasisekimo sulaukusią taip pat labai anksti, dar studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metais. Klaipėdos muzikiniame teatre ji debiutavo Violetos ir Džildos vaidmenimis G. Verdi operose „Traviata“ ir „Rigoletas“. Čia buvo parengti dar keli vaidmenys, taip pat ir pirmą kartą Lietuvoje pastatytoje C. Monteverdi operoje „Popėjos karūnavimas“. 2010 metais viešėdama Klaipėdoje Viktoriją išgirdo Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, primadonos komplimentai paskatino Viktoriją vykti tobulintis į užsienį. Jos keliai taip pat driekėsi į Austriją (Vienos operos teatrą) ir Šveicariją. Užsienyje susitikę abu unikalių balsų savininkai toliau kartu žengia ir gyvenime, ir scenoje.
Koncerte „Aistros operoje“ klaipėdiečiams talkino puiki pianistė Inga Maknavičienė.
Rugpjūčio 1-ąją vokalinis duetas „Canto sentito“ – Simona Liamo ir Nora Petročenko – klausytojus nukėlė į puikiausių operų ir operečių puslapius. Vakaras paliko nuostabius įspūdžius, nes skambėjusios muzikos autoriai žinomi ne tik dėl savo nepakartojamos muzikos, bet ir dėl gebėjimo perteikti giliausias žmogiškas emocijas bei sielos virpesius per balso grožį. Jau ne vienus metus drauge dainuojančių Simonos ir Noros balsai kuria nepaprastą atmosferą, kuri paliečia širdį ir sielą, jų meistriškumas ir emocinis paveikumas atskleidžia operos magiją ir grožį. Išgirdome ir itin retai atliekamų žanro pavyzdžių, ir populiarių arijų bei duetų, o tas nuostabus stilistinis universalumas it laiko mašina mus skraidino per muzikos epochas. Koncerte skambėjo C. Monteverdi, H. Purcello, G. Rossini, W. A. Mozarto, G. F. Händelio, G. Verdi, G. Mahlerio, R. Strausso, V. Bellini ir J. Offenbacho kūriniai. Dainininkėms talkino pianistė Birutė Asevičiūtė.
Unikalaus balso dainininkę, tarptautinių konkursų laureatę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentę Juditą Leitaitę klausytojai pažįsta kaip aktyviai koncertuojančią kamerinės muzikos atlikėją. Rugpjūčio 2-ąją solistės rečitalyje publika klausėsi įtaigiai atliekamų lietuvių ir užsienio autorių kūrinių. Dainininkei akompanavo pianistas Jurijus Suchanovas. Juditos Leitaitės muzikinė veikla pelnė ne tik žiūrovų pagarbą ir meilę – už nuopelnus Lietuvos kultūrai solistė yra apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, 2005 m. jai paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. J. Leitaitė yra Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimo „Auksinis diskas“ laureatė.
***
Jau penkerius metus kartu grojančiam jaunosios kartos duetui – smuikininkei Julijai Andersson ir pianistui Pauliui Anderssonui – 2024-ieji yra labai sėkmingi, jie šiemet laimėjo Grand Prix Varšuvoje vykusiame konkurse „International Masters Competition“. Smuiko ir fortepijono dueto žanras – išties turtingas ir leidžiantis atlikti labai įvairią muziką. Liepos 29-osios koncerte skambėjo romantizmo titano vokiečio Johanneso Brahmso, prancūzų impresionisto Claude´o Debussy ir romantizmo atstovo Césaro Franco sonatos. Įžymioji Franco Sonata smuikui ir fortepijonui – kamerinės muzikos perlas, ji laikoma viena gražiausių kada nors šiai sudėčiai parašytų kūrinių.
Liepos 31-ąją unikalią programą „Rezonuojantys horizontai: gamta ir žmogus“ klausytojams pristatė repertuaro įvairove ir kūrybine drąsa išsiskiriantis jaunosios kartos pianistas Viktoras Orestas Vagusevičius. Pasak paties pianisto, šia programa jis siekia patyrinėti gamtos, žmogaus emocijų ir muzikinės raiškos sąsajas per kruopščiai atrinktus klasikinius ir šiuolaikinius fortepijoninius kūrinius. Koncerte skambėjo Tristano Murail´aus, Ludwigo van Beethoveno, Johno Cage´o, Roberto Schumanno kūryba.
Viktoras Orestas Vagusevičius yra koncertavęs prestižinėse koncertų salėse (Belgrado filharmonijos, Vienos „Konzerthaus“, Skijaus (Italija) „Teatro Civico“ ir kt.), kaip solistas skambino su Vienos muzikos ir scenos menų universiteto, VDU Muzikos akademijos, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos kameriniais orkestrais. 2020 m. debiutavo garsiame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Wien Modern“. Jaunasis atlikėjas kaupė žinias ir patirtį įvairiuose meistriškumo kursuose, privačiose žinomų pasaulio pianistų ir kompozitorių pamokose.
Viktoras Orestas sako, kad muziką jis stengiasi matyti kaip vientisą procesą, nesilaikydamas griežtų taisyklių ar ribų, nes, jo įsitikinimu, visa muzika kalba apie panašius dalykus, liudija panašius išgyvenimus.
Rugpjūčio 3-iąją Kurhauzo salėje pasirodė trio „Harmonija“ – fleitininkai Francesco Bruno (Italija) ir Viktorija Marija Zabrodaitė bei pianistė Nijolė Baranauskaitė. Kartu nuo 2021-ųjų grojantys muzikai jau sukaupė solidžią koncertų Italijoje ir Lietuvoje patirtį. Trio programoje skambėjo išskirtinio virtuoziškumo reikalaujantys opusai fleitai bei gerai pažįstamų kūrinių transkripcijos, tad publika turėjo progą pajusti užburiantį fleitos tembro grožį.
Rugpjūčio 4-ąją „Birštono vasaros muzikos“ festivalio baigiamajame koncerte susitiko įvairios muzikų kartos – jame dalyvavo visi Birštono vasaros menų akademijos pedagogai ir jaunieji atlikėjai.
X Birštono vasaros menų akademijos tema – dainavimas, fleitos ir fortepijonas
Rytmečio valandomis su Menų akademijos dalyviais šiais metais savo meistryste dalinosi dainininkė Judita Leitaitė ir fleitų trio „Harmonija“ nariai. Kursų programoje daug dėmesio skirta ansambliniam muzikavimui, improvizacijoms.
Nuo pirmųjų Birštono vasaros menų akademijos veiklos dienų užsimezgė gražus bendradarbiavimas su „Eglės“ sanatorija – ir Menų akademijos rengėjams, ir sanatorijos vadovams rūpėjo judėjimo negalią turintys asmenys, kuriems vakarais mieste skambančių koncertų erdves pasiekti pernelyg sunku. Taip prie nuostabios Žaliosios sienos prasidėjo ciklas „Serenados „Eglės“ sanatorijoje“, kurio koncertai ilgainiui pradėti rengti visus metus.
„Serenadų“ koncertuose pasirodo jaunieji atlikėjai kartu su akademijos pedagogais. Šiais metais girdėjome Juditos Leitaitės ir jos parengtų dainininkų, Viktorijos Marijos Zabrodaitės, Francesco Bruno ir jų parengtų fleitininkų muzikavimą, taip pat pianistus, meistriškumo siekusius su Nijole Baranauskaite, vadovavusia fortepijono koncertmeisterio meistriškumo kursams.
Tradiciškai vakarus „Eglės“ sanatorijoje globojo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos pedagogė Raimonda Sližienė – ji sudarė jų programas ir pasakojo apie skambančią muziką bei jos atlikėjus.
Dešimtoji Birštono vasaros menų akademija žiūrovams dovanojo gražių muzikinių įspūdžių, naujų pažinčių su jaunais, talentingais atlikėjais, o meistriškumo kursų dalyviams suteikė vertingų žinių ir įgūdžių. Ypač įsimintina ji buvo Birštono gimnazijos abiturientei Agnei Baliūnaitei. Ji kartu su kita birštoniške Elze Bisikirskaite puikiai pasirodė visuose renginiuose, o paskutinio „Serenadų“ koncerto pabaigoje, nutilus klausytojų aplodismentams, prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pasveikino Agnę įstojus į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Pažadą globoti jaunąją kurorto dainininkę profesorė pakartojo ir Birštono vasaros menų akademijos dalyvių baigiamajame koncerte.
Birštono meno mokykloje fortepijono ir dainavimo specialybes baigusi Agnė už kelią į muziką dėkinga ir savo mokytojoms, ir Birštono vasaros menų akademijai (joje prieš šešetą metų pasirodžiusi mergaitė koncerte grojo fortepijonu). Akademijai nuo pat veiklos pradžios buvo keliamas tikslas sudaryti sąlygas joje mokytis kurorto moksleiviams. Ir jie mokėsi. Ne vien Agnė. Dabar ši visur spėjanti – ir Birštono chore dainuojanti, ir bibliotekos, muziejaus ar „Caritas“ renginį muzikos garsais papuošti neatsisakanti, ir grožinei knygai laiko randanti – mergina išeina į profesionalios dainininkės kelią. Ji jau žino, kad muzika – ne vien šventė ir ne vien tai, ką mato ir girdi koncertų klausytojai. Pasirinkimas reikalauja daug darbo, atkaklumo, jėgų. Bet kaip svarbu padrąsinimas, ypač kelio pradžioje. Birštono vasaros menų akademija drąsina Agnę ir tarsi išlydi ją į tą kelią.
Bet kad ir kur Agnė nukeliautų, kad ir kur dainuotų, visada išliks jos ryšys su Birštonu – čia visada bus daugiausia jos pasirinkimu tikinčių ir ja besidžiaugiančių, jos laukiančių, linkinčių stiprybės ir jos kelio pradžią menančių žmonių.
„Už galimybę kurti ir mokytis Birštone esame dėkingi jau dešimtą vasarą mums dėmesį skiriančiai Birštono merei Nijolei Dirginčienei ir Birštono žmonėms, daugiau ar mažiau susijusiais su mūsų veiklų procesu. Nuoširdžiai dėkojame Savivaldybės administracijai, Kultūros centrui, Meno mokyklai, Turizmo informacijos centrui, „Eglės“, „Tulpės“ ir „Versmės“ sanatorijoms bei jų vadovams ir nekantraujame susitikti kitais metais – XI Birštono vasaros menų akademijoje“, – atsisveikindama paskutiniame renginyje kalbėjo Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.