,,MINYSKY SPOT“ – KITOKIOS ŽOLINĖS ANT JŪROS KRANTO
Viena netikėčiausių ir egzotiškiausių šios vasaros patirčių buvo... kitokios Žolinės.
Nebažnytinės, o už Būtingės, visai šalia Latvijos sienos, naktį ant jūros kranto. Važiuojant tamsoje dulkančiu keliu prieš ženklą ,,Automobiliams draudžiama“.
Prieš tai pusę dienos laužant galvą ir tikrinant visus renginius, kur gi vyksta festivalis ant jūros kranto. Buvo patikrintas net 2013 metų ,,Sata Outside“ skandalingai pasibaigęs festivalis manant, gal čia jis prisikėlė!
Atvykus patekti į kempingą-stovyklavietę pievoje prie kopų ir rašant postą ,,Facebook“ įrašą vėl ieškoti, kaip gi šitą vietą pavadinti.
O tai yra ,,MiniSky Spot“ – išvertus: mažytė dangaus dėmelė (vietelė).
Man visiška egzotika. Pastačius automobilį tamsoje tarp daugybės kitų, ant kopos jau šviesa ir muzika pulsavo scena-instaliacija, kitaip nepavadinsi. Ji vaizdavo raudonąją musmirę su kitais grybukais ir florescensinėmis medūzų girliandomis.
Jau daug kas pagalvojate – na na.
Nea. Viskas buvo normaliai. Virš jūros lėtai kilo magiška pilnatis, o ant kranto bendravo, šoko, ilsėjosi, koks 150 žmonių. Visi labai ramūs, daug vaikų ir šunų.
Ir toj egzotiškoj nakty, tam renginy, kuris ir vadinosi ,,Žolinė“, skambėjo puikus, gražiais minkštais tonais modeliuotas Viliuškos balsas. Sintezatoriaus patampytas, bet, kaip pati Vilija Matačiūnaitė (tik po poros savaičių sužinojau, kad ta Viliuška ir buvo ji!) sakė, nors labai norisi reivo, bet kol kas tik – popelektronika.
,, Jau pernai buvo šis festivalis, – pasakojo Vilija, – jeigu galima jį vadinti festivaliu. Tai greičiau renginys saviems žmonėms. Pernai dainuoti jame dėl techninių nesklandumų nepavyko. Ir šiemet jau vykau nerimaudama – ar įvyks, ar viskas bus gerai. Bet organizatoriai labai pasistengė – ir pavyko, įgyvendinom!
Čia toks festivalis, kaip ir ne festivalis, aš savo bičiulių – jo rengėjų klausiu: tai čia viešas renginys ar privatus? Sako, kad tik draugams, bet tų draugų jau turime daug! Ir kitiems metams žadamos dar didesnis kitokių Žolinių koncertas. Bet tik draugams, nes nenorima niokoti gamtos, pajūrio, norima, kad renginys liktų išskirtinis, tik mūsų bendruomenei. Kitais metais tikrai vėl ketinu ten būti. Širdy esu reiverė ir tas renginys yra reivo dvasios, o man iki reivo dar reikia pasitempti truputį.
Scena buvo fantastiška – medūza – visas paveikslas švytintis tamsoje, instaliacija fantastiška ant jūros kranto. Ir tai netipinis koncertas – dainuoji, publikos nematai beveik, visi daro, ką nori, o man prieš akis iš jūros kilo toks mėnulis, tokia pilnatis, kad aš tiesiog jai ir dainavau! Ta vieta davė laisvę – ir klausantiems, ir dainuojantiems. Visiems skoniams, visiems žmonėms. Ten buvo nuo vaikų iki 90-mečių užsieniečių.“