ESĖ APIE PRASMĖS PRASMĘ
Esu nežinau kokios epochos žmogus, nes prasmės reikšmė man itin opi. Dabar, kai kūrybiniai projektai susipainiojo su meniniais rezultatais, o menininkais tampama vien juo pasivadinus, kai svarbu nustebinti nieko nepasakant, išskysta visos erdvę nusakančios gairės ir belieka tik atsakymai į klausimus, kurių jau niekas nebekelia. Taip ir stoviu prieš savo paties pastatytą sieną, kurios vardas Prasmė. Nesiruošiu jos nei griauti, nei peršokti ar dar aukštesne statyti. Ji man yra labiau kaktomuša su tikrove, visuomene ir savo „dienos sapnais“, kuriuos vis bandau paversti natų krūva. Prasmė man svarbi kiekviename, netgi mažiausiame opuse. Be jos – atviros ar užslėptos „nebeužsidegu“ – niekas kitas taip neįkvepia, tik prasmė. Tai, vardan ko tą darai – man svarbiausia. Todėl, ketindamas čia vieną-kitą-trečią savo darbą priminti, pasistengsiu tąją Prasmės prasmę išskleisti vienu-dviem-trim žodžiais. Nieko tame nauja, gerbiamieji, bet dažnai nauja yra tai, kas vis retesnė.
... Artėja visus visaip sujudinsiąs M.K.Čiurlionio jubiliejus. Gims daugybė projektų, instaliacijų, asambliažų ir koliažų, spekuliacijų ir asimiliacijų, improvizacijų ir kompiliacijų – viskas po parankiu tokiam siautuliui visą kūrybinį broką pateisinančiu „MKČ“ ženklu. Jau ir aš gavau keletą ant bulvaro ribos tupinčių pasiūlymų. Bet atsisakau, nes esu jau tiek daug laiko skyręs čiurlioniškai temai, kad būtų nekorektiška užkalbėti to kalbėjimo eilėje laukiančius. Tad savo Prasmės išsklaidų paradą pradėsiu kukliai – kelių minučių „projektu“, pavadintu dar kukliau, bet su prasminga prasme: „PRASMĖ“. Mintis labai paprasta – viskas vyksta ratu, bet kaskart kiek kitaip. Juk viskas tėra istorija ir ją lydinti ideologija, be kurių neįmanoma jokia kūryba. Ir, galiausiai, visa ši neišardoma trijulė – istorija-ideologija-kūryba tėra tik nesibaigiančių mūsų interpretacijų šaltinis. Žinoma, jei jame rasis bent lašelis Prasmės.
***
PRASMĖS // 2
Įjunkusį prasmių prasmėse mane užklupo ž i n i a – su visam Tenyn išėjo Algimantas Mikuta (1943-2024). Bet visam Čionyn prisėdo Poetas. Bendravome ne-dažnai, ne-daug, bet imliai. Mano didelis vokalinis-instrumentinis ciklas sopranui tenorui ir elektroninės muzikos grupei „Argo“ GIESMĖS ALGORITMAI gimė 1978 metais kaip poreikis vienam Žodžiu, kitam Nata viešai išsakant didį mudviejų Nerimą. IV-je dalyje, kurią čia publikuoju iš archyvinio premjeros Kauno muzikiniame teatre įrašo yra daug prasmių. Tačiau nekviesiu jų paieškon. Šiandien didesnė Prasmė tebus mūsų p a t y l ė j i m a s.