Stygų puota ir palinkėjimas

Nerasi nieko sveikeliau už tobulavinimo kursus muzikiniam jaunimui, nei tobulavinimo kursai su itin rimta profesionalų-pedagogų - David Pokorny (Čekija), Igor Polesitsky (Ukraina-JAV-Italija), Eilis Cranitch (Airija-Italija), Elizabeth Wilson (Anglija-ltalija), Ramutė Kalnėnaitė, Ilona Klusaitė, Jonė Barbora Kiznė (Lietuva) - priežiūra, patara ir praktikumais. Tokie jau įprasti Lietuvoje ir turi didelę paklausą, prestižą ir prasmę. Tokie vyko ir Kaune – juos, supratingai valstybės, rėmėjų ir sąmoningų piliečių remiamus organizavo Juozo Naujalio muzikos gimnazijos nerimstantieji.

Buvau pakviestas į smuikininkės, pedagogės Ilonos Klusaitės & Co įveiklintų IV Tarptautinių J. Naujalio kamerinės muzikos kursų (06.29 – 07.02) Kaune rezultatus išskleidusio galinio koncerto klausą. Nustebau, nuščiuvau, apsidžiaugiau – turės mūsų muzikinės scenos ir solistų, ir ansamblių, ir artistų kameriniams, simfoniniams orkestrams, o gal ir laureatų didinguose muzikos sporto varžybose šiapus ir anapus jūrų-marių: auga talentingų muzikų karta. 30 dalyvių po muzikinės ir orų kaitros varginimų pagaliau pasiekė finišą ir parodė viską, ką sugebą – ir daugiau, ir mažiau, bet vis pirmyn, drąsyn, tolyn orientuotus viltingus gebėjimus.

Ir čia, niekaip neabejodamas didžia viso projekto sėkme leiskite man išsakyti vieną ne tik šį, bet ir kitus panašius edukacinius sūkurius liesiančią mintį – kokiame amžiuje gyvena juose įsukta jaunuomenė?

Ogi geriausiu atveju – XX amžiaus pradžioje. Net ir iš dabar gyvenančių autorių renkami gana tradicinio, arti klasikos ar romantikos stilių gulintys kūriniai. Suprantu, tokia jau ta mūsų nepajudinama nuostata – tik klasikinė ir romantinė muzika yra tikra, teisinga ir galinti tobulai išauklėti visus visų būsimų kartų atlikėjus.

Tačiau prisiminkime – taip vadinamų klasikų laikais visi grojo išimtinai tuo metu sukurtą muziką, panašiai nutiko baroko epochoje, o, kaip byloja dokumentai, ir antikos laikais niekas nesirėmė akmens amžiaus čiabuvių muzikiniais pasiekimais, nors jie irgi verti pagarbos ir dėmesio. Praeityse muzikos atlikėjų kartos gyveno su ta muzika, kuri tuo metu ir gimdavo, o ankstesnių epochų garsynas būdavo tik papildas.

Dabar mes į šiuolaikinę muziką žvelgiame kaip į naštą, geriausiu atveju, į šiuolaikinės muzikus dirbtuves, festivalius, konkursus ir projektus nugrūstas partitūras. Pagalvojau – dar metai kiti, ir dalis tų, vakar VDU Didžiojoje auloje koncertavusių jaunuolių įsilies į simfoninius orkestrus, taps ansamblių dalimis, solistais. Ar nesunoko laikas vis populiariasnėjančiuosiuose kursuose žengti svarbų sekantį žingsnį ir supažindinti jaunuomenę su modernia, dabar kompozitorių kuriama muzika, su naujomis išraiškos priemonėmis, natomis be taktų brūkšnių, aleatorika, dodekafonija, sonoristika, netgi avangardu, tradicinių instrumentų mix‘ais su elektronika, vaizdo ir garso sintezėmis ir t. t...

Ir tuomet atrandu patį nemaloniausią skaitytojui sakinį šiame šiaip tikrai optimizmo neslepiančiame rašinėlyje – visa tai – ne muzikinio jaunimo, o mokytojų radikaliai pakitusio laikmečio suvokimo bėda, ir pasakysiu jums, gana rimta. Sutikite, mes ištisus dešimtmečius ruošiame jaunuosius muzikantus gyvenimui atgal. Gal jau laikas, jautriai harmonizuojant praeitį su dabartimi, pamažėl keisti kryptį?

... Kai po metų vėl kas kvies į finalinį kursų dalyvių koncertą, tikiuosi, kad prieš einant gausiu to renginio programą. Tuomet ir apsispręsiu, nes „Kregždutes“ aš jau girdėjau.

P. S. foto fiksavau esminius momentus – vadovės ir globėjo, pedagogų ir moksleivių, orkestro muzikavimo ir muzikinių nuotykių ateityje laukiančių smuikų vaizdus. Būta puikios Stygų puotos. Dėkui.

Susiję nariai

Ramutė Kalnėnaitė

Violončelininkė, tarptautinių konkursų laureatė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė

Antanas Giedrius Kuprevičius

Kompozitorius, profesorius, akademikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas