Tarsi preliudas į šviesų Verbų sekmadienį!
Vakar (kovo 22 d.) Kauno valstybinėje filharmonijoje klausytojai turėjo retą galimybę išgirsti iškilaus prancūzų romantiko Camillio Saint - Saenso ir vienu žymiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių laikomo Anatolijaus Šenderovo kūrinius.
Ypač retai atliekama Saint-Saenso oratorija „Tvanas“ ( Le Deluge), skambėjusi antroje koncerto dalyje, patenka į geriausių šio kompozitoriaus kūrinių sąrašą. Oratorijos libreto pagrindas - Šventasis Raštas. Daugybę amžių iš jo įkvėpimo sėmėsi menininkai, sukurdami tūkstančius kūrinių, tačiau XIX a. pabaigoje biblinėmis temomis sukurti kūriniai ne tokie dažni.
Trijų dalių oratorijos „Tvanas“ muzika itin rafinuota, santūri, subtili, pavergianti ypač vaizdinga orkestruote. Čia daugiau veikia žmonės, o ne Dievas (galbūt todėl bažnyčios hierarchų kūrinys buvo sutiktas šaltai, o kompozitorius kaltintas religijos neišmanymu). Tačiau oratorijos melodingumas, ryškios ir vaizdžios temos nepaliko abejingų to meto klausytojų.
Šįsyk lygiai prieš 50 metų sukurtą oratoriją atliko LNSO orkestras, Kauno valstybinis choras ir keturi solistai. Visam muzikiniam veiksmui kryptingai, konceptualiai, itin raiškiai ir įtaigiai dirigavo Robertas Šervenikas.
Marija Artiunova sublizgėjo savo švariu, kantilenišku, neforsuotu, jausmingu sopranu.
Bene sudėtingiausią ir apimtimi didžiausią partiją dainavo Karolis Kašiuba – galime džiaugtis, kad Lietuvoje mūsų akyse bręsta toks gražus ir sodrus tenoras.
Patikimai, stabiliai, tauriai skambėjo Andriaus Apšegos baritonas. Gal kiek ryškesnių spalvų, potėpių pasigedau Gabrielės Kuzmickaitės (mecosopranas) interpretacijoje, kita vertus, jos ir partija ne tokia įdomi kaip anksčiau minėtų solistų.
Choro vaidmuo kūrinyje daugiau foninis, iliustratyvus. Choras pabrėžia, ryškina tai, ko iki galo neišsako solistai. Šiame įtaigiame „fone“ Kauno choristai rodė aukštą susiklausymo ir darnos vienybę. Kartais linkę forsuoti, maestro Roberto Šerveniko kryptingai lavinami, choristai vis mažiau mėgaujasi garsiu dainavimu, jų interpretacijose atsiranda daugiau niuansų, dėmesio įprasmintai frazuotei, skleidžiamo garso minkštumui, o tai ypač svarbu atliekant prancūzų muziką.
Pirmoje koncerto dalyje išgirdome bene žymiausius prieš penkerius metus Anapilin išėjusio kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrinius – šįsyk orkestrinę siuitą „Dezdemona“ bei „Cocerto in Do“, dedikuotą violončelininkui Davidui Geringui.
Specifinė derminė spalva, improvizuota muzikinės medžiagos plėtotė, teatrališkumas, emocionalumas, tvirta ir logiška muzikinė dramaturgija, ryškios kulminacijos – bene svarbiausi A. Šenderovo muzikos bruožai, sėkmingai ryškinti orkestrantų ir puikaus violončelininko Glebo Pyšniako, kuris be jokių abejonių būtų labai geidžiamas muzikas ir žymiausiose pasaulio salėse.
Beje, A. Šenderovo kūrinių interpretacijose raiškiais solo intarpais prabilo ir Rasos Vosyliūtės smuikas.
Įspūdingo koncerto programa kovo 23 dieną bus pakartota Vilniuje, tad sostinės melomanai taip pat sulauks susitikimo su jausmų pripildyta muzika ir kokybiškas jos atlikimas – tarsi preliudas į šviesų Verbų sekmadienį!