LIAUDIES MUZIKA KAIP SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES METODAS (su nuotraukų galeija)
Aktyvus socialinis dalyvavimas viešajame gyvenime ir kultūros procesuose svarbus kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tautybės, išsilavinimo ar žinių lygio, nes savigarba ir kitų vertinimas visada buvo svarbūs žmonių gyvenimo veiksniai. Vis dėlto, kai daugiausia dėmesio skiriame vaikų ir jaunimo švietimui ir įtraukčiai, dažnai pamirštame apie senjorus, kurie jau baigia savo darbinį ir socialinį gyvenimą.
Socialinė įtrauktis ne visada yra ne tik socialinių darbuotojų, bet ir vietos bendruomenės bei suaugusiųjų švietėjų, organizuojančių kultūrinę veiklą vietos bendruomenėje, reikalas. Jei suaugusiųjų švietėjas nėra studijavęs socialinio darbo specifikos, jam reikia žinių ir praktinių įgūdžių, kad galėtų dirbti su senjorais 60+. Socialinė įtrauktis pasitelkiant vietos bendruomenės kultūrines tradicijas ir žmonių šeimos tradicijas nėra daug ir išsamiai ištirta, tačiau jos gali būti labai svarbios tiek socialinės įtraukties kontekste, tiek tyrinėjant ir perduodant kartų tradicijas
Socialinis darbas, kaip profesija, istoriškai susiformavo daugiau nei prieš 130 metų, tačiau vis dar yra spragų tarp socialinio darbo teorijų ir jų praktinio taikymo darbo vietoje. Teorijų atsiradimas „beveik visada susijęs su konkrečios šalies socialine ir politine situacija, pokyčiais visuomenėje, socialiniais procesais, socialinių problemų raida, viešojo administravimo pokyčiais ir pan.“[1] Pedagogas Vita Roga - Vailza mano, kad teorijos ir metodai, kuriuos galima taikyti tiriant socialinę aplinką ir žmonių integracijos procesą, yra praktinio gyvenimo rezultatas, daugybės įvairių patirčių rezultatas, būdas perduoti ir papildyti sukauptas žinias.[2]
Muzika yra universalus žmogiškasis reiškinys, turintis skirtingas prasmes ir funkcijas, nes pagrindinė muzikos prasmė slypi ne daiktuose (pvz., muzikos kūrinyje), o veiksmuose, t. y. tame, ką daro žmonės. Tyrinėti muziką - tai tyrinėti muzikinės praktikos reikšmių kūrimo daugialypiškumą. Žmogus išraiška per muziką yra ne vienpusė, nuo muzikanto iki klausytojo, bet dinamiškas procesas, apimantis kontekstą ir kultūrą, taip sukuriant, palaikant ir keičiant reikšmes[3].
Taigi, ieškant būdų, kaip dirbti su senjorais, kad jie galėtų gyventi aktyvų socialinį gyvenimą, trijose Baltijos šalyse buvo rasta vienijanti kultūrinė tradicija - dainavimo ir muzikavimo šeimose patirtis, kuri buvo perduodama iš kartos į kartą, transformuojama ir skirtingais laikotarpiais beveik prarasta.
Projekto idėja
Siekiant suteikti suaugusiųjų švietėjams žinių apie socialinę įtrauktį, ištirti ir rasti įvairių būdų, kaip aktyviai įtraukti senjorus į socialinę ir kultūrinę veiklą, ir sukurti tarptautinį suaugusiųjų švietimo organizacijų tinklą, projektas „Tradiciniai menai kaip priemonė, stiprinanti suaugusiųjų švietėjų socialinės įtraukties kompetencijas“ (Nordplus Adult mobility, Nr. NPAD-2023/1034) jungia tris Baltijos šalių organizacijas - Alytaus muzikos mokyklą (Lietuva), Etninės muzikos asociaciją (Latvija) ir Saardės švietimo fondą (Estija). Projekto tikslinė grupė - liaudies muzikantai arba „namų“ muzikantai, kurie išmoko groti kokiu nors instrumentu savamoksliškai arba dainuoja liaudies muziką šeimos ar bendruomenės nedidelėse grupėse, tačiau nėra profesionalūs muzikantai. Projekto tikslas - ugdyti naujas socialiai įtraukias suaugusiųjų švietėjų kompetencijas, kurios padėtų besimokantiems suaugusiesiems tobulinti meninį tarpasmeninį bendravimą per muzikinę veiklą; išplėsti organizacijos programas naujais įtraukios muzikos / meno kūrimo metodais; praturtinti suaugusiųjų švietimą tarpkultūriniu turiniu, pagrįstu tradiciniais menais.
Latvijos, Lietuvos ir Estijos senjorų, vyresnių nei 60 metų, gyvenimo patirtis labai panaši, nes jų vaikystė ir jaunystė prabėgo sovietų okupacijos sąlygomis, ir tai turėjo įtakos tiek šeimos tradicijų išsaugojimui, tiek jų persidengimui su sovietinės ideologijos įtaka. Norint įtraukti senjorus į visuomenę per meninę ir muzikinę veiklą, reikia pažinti jų kūrybinę raišką, įgūdžius ir poreikį išreikšti save. Pavyzdžiui, liaudies muzikantui kontaktas su visuomene ir kitais muzikantais yra pagrindinė motyvacija būti aktyviam. Norėdamas pradėti pokalbį su senjoru, pedagogas ar tyrėjas turi būti susipažinęs su kultūrine aplinka, kurioje senjoras buvo aktyvus. Kalbant su muzikantais, reikia žinoti pagrindinius muzikavimo tradicijos komponentus: muzikos instrumentą, grojimo juo įgūdžius ir muzikines situacijas. Norint įtraukti senjorus į visuomenę, svarbiausi ugdytojo įgūdžiai yra gebėjimas laisvai bendrauti senjorų gimtąja kalba arba kita kalba, kurią senjoras moka, atidžiai ir susidomėjęs klausytis, kartu muzikuoti, įtikinti ir padrąsinti ir t. t.
Liaudies muzika ir muzikavimas yra vienijantis kultūrinis reiškinys Baltijos šalyse, nes iki XX a. septintojo dešimtmečio muzikavimas šeimose ir šių įgūdžių perdavimas ateities kartoms buvo svarbus procesas. Naujausiais laikais šeimos perdavimo procesas nutrūko, todėl į jo išsaugojimą būtina įtraukti kultūros darbuotojus, pedagogus ir socialinius darbuotojus, kurie ne tik užtikrina aktyvesnį žmonių gyvenimo būdą per socialinės integracijos procesą, bet ir prisideda prie tradicijos gyvybingumo.
Projekto metu buvo organizuojami susitikimai su trijų Baltijos šalių vyresnio amžiaus dainininkais ir liaudies muzikantais, kurie dalijosi savo gyvenimo ir muzikavimo patirtimi su suaugusiųjų švietėjais. Suaugusiųjų švietėjai dalyvavo mokymuose Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, kuriuose bendravo su vyresnio amžiaus liaudies muzikantais iš vietos bendruomenių, klausėsi paskaitų ir diskutavo apie tai, kaip dirbti su vyresniąja karta, pasakojo apie tai, ką pastebėjo, sužinojo, kaip muzika padeda senjorams dalyvauti visuomenės gyvenime, kokiomis asmeninėmis ir profesinėmis savybėmis turėtų pasižymėti suaugusiųjų švietėjas, dirbantis su senjorais. Projekte dalyvaujančios organizacijos turi skirtingą darbo su vyresnio amžiaus muzikantais ir jų dalyvavimo bendruomenės veikloje patirtį.
Organizacijų darbo patirtis
Etninės muzikos asociacija (Latvija) turi daugiau nei 20 metų darbo su įvairaus amžiaus liaudies muzikantais, tyrimų ir renginių organizavimo patirtį. Liaudies muzikantų festivalis - tai specialiai liaudies muzikantams arba „namų“ muzikantams skirtas renginys. Kasmet renginyje dalyvauja apie 30 pavienių jaunų ir vyresnių muzikantų. Atliekant tyrimus buvo sukurtas liaudies muzikantų identifikavimo ir integravimo į bendruomenę metodas, pagrįstas mokytojo ar kultūros darbuotojo ir vyresnio amžiaus žmogaus bendradarbiavimu. „Per penkerius metus galima išskirti keturis abipusio bendradarbiavimo modelius, skirtus socialinei integracijai : (1) suaugusiųjų švietėjas + senjorų renginių organizatorius, kai bendradarbiaujant nustatomi senjorų muzikantai; (2) senjorų renginių organizatorius + suaugusiųjų švietėjas, kai bendradarbiaujant nustatomi senjorų muzikantai, o muzikantai patys pradeda organizuotis dalyvauti renginyje; (3) vyresnio amžiaus muzikantai + renginio organizatorius, kai muzikantai patys organizuojasi muzikuoti kartu ir kuria muzikantų bendruomenę; (4) per maždaug penkerius metus vyresnio amžiaus muzikantai gali patys organizuoti bendrus renginius arba pradeda burtis į grupes ir aktyviai muzikuoti vietos bendruomenėje. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje išryškėjo dvi populiariojo muzikavimo kryptys: 1) muzikavimas bendruomenės renginiuose, organizuojamuose pavienių asmenų uždaroje kultūrinėje aplinkoje, ir 2) muzikavimas scenoje instituciniuose renginiuose (festivaliuose, koncertuose ir kt.).“[4]
Renginių organizavimas pasitelkiant liaudies muziką yra visuomenės gyvybingumas, suteikiantis kasdieniniame gyvenime neegzistuojančias žmonių bendravimo galimybes, taip sudarant ypatingas sąlygas senjorams norėti išeiti į visuomenę ir aktyviai dalyvauti jos renginiuose.
Alytaus muzikos mokykla (Lietuva) yra neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaiga, pirmoji Lietuvoje į savo mokymo programą įtraukusi sutrikusios raidos vaikus ir suaugusiuosius. Mokykla siūlo muzikos meno ir muzikos terapijos užsiėmimus. Muzikos mokytojų psichologinė ir pedagoginė patirtis apibendrinta įvairiuose vadovėliuose ar metodinėse knygelėse, pavyzdžiui, „Meno pratybos kaip didaktinė priemonė suaugusiųjų švietime“. Įgyvendindama projektą Alytaus muzikos mokykla pradėjo ieškoti liaudies muzikantų, organizuoti tyrimus ir renginius senjorams, kuriuose jie gali parodyti savo grojimo instrumentu įgūdžius, papasakoti savo gyvenimo istorijas ir taip aktyviau dalyvauti vietos bendruomenės socialiniame gyvenime. Dirbdami su vyresnio amžiaus liaudies muzikantais, Alytaus muzikos mokyklos mokytojai šiuo metu vykdo pirmąjį trejų metų suaugusiųjų švietėjų ir renginių organizatorių bendradarbiavimo etapą, kurio tikslas - identifikuoti liaudies muzikantus ir pradėti organizuoti renginius senjorams.
Saardės švietimo fondas (Estija) - tai švietimo fondas, kurio tikslas - plėtoti įvairių kartų žmonių ugdymo procesus vietos bendruomenėje. Fondas aktyviai bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir senjorų organizacijomis.
Liaudies muzika kaip šeimos paveldas
Pedagogas ar tyrėjas informaciją apie liaudies muzikantus ir muzikavimą vietos bendruomenėje gali gauti dviem būdais: iš pačių muzikantų arba iš kitų vietos bendruomenės narių. Tai pačių muzikantų liudijimai ar pasakojimai ir kitų žmonių pasakojimai apie muzikantus. Vietos bendruomenėje muzikantas visada žinomas taip pat, kaip ir mokytojas, gydytojas ar pastorius. Baltijos šalyse įvykusios muzikavimo tradicijos transformacijos, kuri įvyko pasikeitus valstybinėms santvarkoms po Antrojo pasaulinio karo, atveju kaimo kultūrinėje aplinkoje muzikanto pozicija nebebuvo prestižinė, ir tai ypač pasakytina apie muzikantus, kurie iki XX a. šeštojo-šeštojo dešimtmečių aktyviai dalyvavo vietos bendruomenės renginiuose.
Šiandien, XXI a. pradžioje, vyresnieji muzikantai - tai karta, gimusi 1940-aisiais ir 1950-aisiais. Dauguma jų muzikuoti išmoko atmintinai arba iš klausos. šios kartos muzikantai neturėjo daug galimybių koncertuoti scenoje kultūros centre, mokykloje ar kitoje įstaigoje, todėl šie „namų“ muzikantai menkai vertina savo muzikalumą ir svarbą vietos bendruomenės kultūriniame gyvenime. Projektas suteikė galimybę atpažinti šiuos žmones ir per liaudies muziką sugrąžinti juos į aktyvų visuomeninį gyvenimą ir muzikavimą. Suaugusiųjų švietėjai kiekvienoje šalyje nustatė ir apklausė apie 6 senjorus, kurie buvo pakviesti per vietos bendruomenę. Iš gyvenimo ir patirties pasakojimų galima daryti išvadą, kad kaimo kultūrinėje aplinkoje iki XX a. septintojo dešimtmečio išsiskyrė dvi dainavimo ir muzikavimo tradicijos. Giedojimo (tiek buitinio, tiek religinio) tradiciją ir jos funkcionavimą vietos bendruomenėje daugiausia užtikrino moterys, o muzikavimo tradiciją - vyrai. Vaikai pradeda mokytis groti muzikos instrumentu maždaug nuo 6-10 metų. Liaudies muzikantai mano, kad palyginti vėlai pradedama groti instrumentu, jei išmokstama groti vėliau nei 14 metų.
Evi Litvinova (gimė 1944 m., gyvena Kilingi-Nemme, Estijoje)
Muzikos supratimas ateina iš šeimos. Jos tėvas grojo mandolina, estų ermonika ir burnos ermonika. Muzikantų šeimoje buvo ir iš tėvo, ir iš mamos pusės. Mano tėvas grojo kartu su kitais savo šeimos muzikantais. Šiuo metu E. Litvinova dainuoja Kilingi-Nemme (Pärnu apskritis, Estija) vyresniųjų vokaliniame ansamblyje. Jaunystėje, XX a. trečiajame dešimtmetyje, E.Litvinova buvo Latvijos nacionalinio choro narė. Septintajame dešimtmetyje ji pati išmoko groti akordeonu, vėliau - fortepijonu. Ji niekada negrojo instrumentu viešoje scenoje, tik namuose savo malonumui arba per šeimos susibūrimus. Šeima turi dainą, kuri perduodama iš kartos į kartą. Paklausta, kodėl dalyvauja vokaliniame ansamblyje, atsako, kad dainavimas padeda įvairiose gyvenimo situacijose ir nuima liūdesį. Ji viena namuose groja akordeonu, kai jai būna liūdna ar slegia.
Avo Sinilaid (gimė 1945 m., gyvena Kilingi-Nemme, Estijoje)
Muzikos supratimas ateina iš šeimos. Mano mamos sesuo grojo akordeonu. Mano mama nusipirko akordeoną apie 1970-uosius, nes norėjo groti šiuo instrumentu. Sinilaidas pats išmoko groti valtorna ir akordeonu būdamas 17 metų. Jis niekada negrojo scenoje, bet yra grojęs vienose vestuvėse. Jis tiki, kad jei gali groti muzikos instrumentu taip, kad kiti norėtų klausytis, vadinasi, esi geras muzikantas.
Jaan Tāhepōld (gimė 1949 m., gyvena Kilingi-Nemme, Estijoje)
Tėvas grojo valtorna, brolis - valtorna ir akordeonu. Pats išmoko groti valtorna ir burnos armonika iš klausos būdamas 10 metų. Jis groja per šeimos šventes, gimtadienius arba kai vaikai ir anūkai nori, kad senelis grotų. Jis mano, kad būti muzikantu yra gražu. Jei žmogus turi noro išmokti groti kokiu nors instrumentu, vadinasi, jis jau yra geras muzikantas.
Antanas Ratkevičius (gimė 1938 m., gyvena Alitos rajone, Lietuvoje)
Tėvas ir motina buvo geri dainininkai ir dainų kūrėjai. Pirmą kartą groti lūpine armonikėle išmoko būdamas 17 metų. 1956 m., sovietmečiu, išvyko į Kazachstaną užsidirbti pinigų ir nusipirko chromo tipo kornetą. Repertuarą daugiausia sudaro rusų liaudies dainos, nes groti Kazachstane pradėjo dar būdamas jaunas, tačiau grįžęs į Lietuvą išmoko ir lietuviškų melodijų. Šiuo metu jis groja su įvairiais senjorų ansambliais.
Algis Kudarauskas (gimė 1952 m., gyvena Alitos rajone, Lietuvoje)
Pirmą kartą apie liaudies muziką susidūrė būdamas 4 metų, kai su tėvais dalyvavo vestuvėse ir stebėjo grojančius muzikantus. Grįžęs namo, iš lentos ir vinių pabandė pasidaryti savo ermoniką. Vaikystėje tėvas jam atnešė seną smuiką iš kaimyno muzikanto, smuikininko Broniaus Marintavičiaus. Smuiką pagamino instrumentų meistras Juzas Zubrickas. Šeimoje buvo du dėdės, mamos broliai buvo muzikantai, o mama gerai dainavo. Kudarauskas buvo savamokslis, maždaug 16 metų amžiaus. Nuo 1977 m. iki 1985 m. vadovavo kaimo muzikantų grupei, kurios instrumentarijų sudarė akordeonas, valtorna, smuikas ir didieji būgnai (būgnas). Kudarausjis yra grojęs daugelyje vestuvių su 2-3 muzikantais, taip pat namų vakarėliuose.
Iluta Buša (gimė 1955 m., gyvena Selu savivaldybėje, Valmieros regione)
Aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime kilęs iš jos šeimos. Jaunystėje Iluta Buša dirbo kultūros vadove, dabar dainuoja folkloro ansamblyje, kuris suteikia galimybę pasireikšti bendruomenei. Ji gerai susipažinusi su regiono kulinariniu paveldu, kurį ruošia ir savo šeimai, ir vietos bendruomenės organizuojamiems renginiams.
Laima Luste (gimė 1956 m., gyvena Ipiķu savivaldybėje, Valmieros regione)
Luste jaunystėje aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, tačiau dėl sunkių šeimyninių aplinkybių jos dalyvavimas visuomeniniame gyvenime nutrūko. Šiuo metu L. Luste dainuoja folkloro ansamblyje, kuris suteikia galimybę atsiskleisti ir įsitraukti į visuomenę. L. Luste yra gerai susipažinusi su regiono kulinariniu paveldu, kurį ruošia tiek savo šeimai, tiek vietos bendruomenės organizuojamiems renginiams.
Projekto rezultatai
Projekto rezultatai - suaugusiųjų švietėjų gauta medžiaga apie liaudies muzikantus, liaudies meistrus, šokėjus ir jų tradicijas šeimose, taip pat sukurti modeliai, skirti suaugusiųjų švietėjams, dirbantiems su įvairaus amžiaus grupėmis. Dokumentuojami ir aprašomi kvalifikacijos kursų pristatymai, taip pat trumpi vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti senjorų muzikiniai pasirodymai kultūros renginiuose Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Projekto metu sukurti trys veiklos modeliai, leidžiantys suaugusiųjų švietėjams vykdyti įtraukiantį darbą su senjorais, vyresniais nei 60 metų, remiantis tradicine kultūra, įskaitant liaudies muziką.
Pirmoji sąlyga - gerbti kiekvieną besimokantįjį, o tai reiškia:
- pažinti besimokančiojo įgūdžius ir poreikius;
- žinoti, kaip klausytis ir veikti kartu;
- sukurti saugią aplinką;
- suprasti ir susieti senjorų asmeninę istoriją su jų vaidmeniu visuomenėje;
- perteikti vyresniojo talentą tinkamiausiu būdu, kad apie jį sužinotų vietos bendruomenė.
Antroji sąlyga yra kūrybiškumas, t. y.:
- tyrinėti kultūros paveldą;
- susieti spektaklį su besimokančiojo asmenybe;
- suprasti besimokančiojo kūno kalbą ir nuotaiką;
- galvoti apie savo emocinę būseną dirbant su senjorais;
Trečioji sąlyga - bendradarbiavimas ir motyvacija, t. y:
- nuolatinis savęs tobulinimas ir mokymasis;
- lankytis kultūriniuose renginiuose ir palaikyti asmeninius ryšius su senjorais;
- pritaikyti turinį prie senjorų poreikių;
- iš anksto informuoti senjorus apie renginius.
Projektas užtikrino tarpkultūrinį bendradarbiavimą, pagerino senjorų ir pedagogų užsienio kalbų įgūdžius, taip pat naujų socialinės įtraukties įgūdžių mokymąsi per tradicinę muziką (muzikavimą ir šeimyninį dainavimą), mokslinius tyrimus ir įvairių veiklų senjorams organizavimą.
Informacijos šaltiniai ir literatūra
Dukaļska I. (2013-2023) Liaudies muzikantas Latgalos kultūrinėje aplinkoje tradicijos egzistavimo, transformacijos ir atnaujinimo kontekste. Daktaro disertacijos rankraštis. (nepublikuotas šaltinis).
Roga-Vailza, V., Ozola, I., & Apine, E. (Eds.). (2021). Socialinis darbas su atveju. Teorija praktikoje. Ryga: Latvijos Respublikos gerovės ministerija. https://www.lm.gov.lv/lv/media/16355/download
Interviu su Evi Litvinovu, 2023 m. rugsėjis, Kilingi-Nemme, Estija (neskelbtas šaltinis).
Interviu su Avo Sinilaidu , 2023 m. rugsėjis, Kilingi-Nemme, Estija (neskelbtas šaltinis).
Interviu su Jaan Tāhepōld, 2023 m. rugsėjis, Kilingi-Nemme, Estija (neskelbtas šaltinis).
Interviu su Antanu Ratkevičiumi, 2024 m. balandis, Alitos muzikos mokykla, Lietuva (neskelbtas šaltinis).
Interviu su Algiu Kudarausku, 2024 m. balandis, Alitas muzikos mokykla, Lietuva (neskelbtas šaltinis).
Interviu su Iluta Busa, 2023 m. rugpjūtis, Barkava, Madonos rajonas, Larvija (neskelbtas šaltinis).
Interviu su Laima Lusti, 2023 m. rugpjūtis, Barkava, Madonos regionas, Latvija (neskelbtas šaltinis).
Titon J. T. (2009). Worlds of Music: An Introduction to the Music of the World's Peoples.
New York: Schirmer Books.
[1] Roga-Vailza, V., Ozola, I., & Apine, E. (Red.). (2021). Sociālais darbs ar gadījumu. Teorija praksē. Rīga: Latvijas Republikas Labklājības ministrija. https://www.lm.gov.lv/lv/media/16355/download
[2] Ten pat – 30-31 lp.
[3] Titon J. T. (2009). Worlds of Music: An Introduction to the Music of the World's Peoples. New York: Schirmer Books.
[4] Dukaļska I. (2013-2023) Liaudies muzikantas Latgalos kultūrinėje aplinkoje tradicijos egzistavimo, transformacijos ir atnaujinimo kontekste. Daktaro disertacijos rankraštis.
