Aistringasis Antonio Vivaldi Operos teatre
Spalio 6-ąją į neeilinį baroko muzikos Gala koncertą pakvietė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Neeilinis koncertas todėl, kad Operos teatro scenoje dar neteko girdėti tokio kiekio puikios baroko muzikos ir vien tik Antonio Vivaldi. Džiugina tai, kad iš Teatro orkestro muzikantų atsiradusi grupė entuziastų, besidominančių baroko muzika ir praktikuojančių istoriškai motyvuotą baroko muzikos interpretaciją, toliau žengia šia kryptimi. Priminsiu, kad dar buvusio Teatro meno vadovo Sesto Quatrinio laikais, jo paskatinti ir bendradarbiaujant su Valdovų rūmų muziejumi, 2022-ais grupė teatro orkestrantų susibūrė į „Capella concertante Vilnense“, siekdami labiau gilintis į baroko muzikos interpretaciją. Mintis buvo dar ir ta, kad kiekvienas solidus operos teatras tiesiog privalo turėti barokinį ansamblį, kuris specializuojasi istorinėje interpretacijoje, o Lietuva šiuo požiūriu labai atsilieka. Ansamblio lyderiu pakviestas iš Graikijos kilęs jaunesnės kartos smuikininkas Dimitris Karakantas, šiuo metu reziduojantis Austrijoje. Nuo 2015 m. jis yra Zalcburgo orkestro „Orchester 1756“ meno vadovas, solistas ir koncertmeisteris, o 2018 m. įkūrė jaunimo orkestrą „Nuovo Barocco“. Spalio 6-osios baroko Gala koncertas buvo jau penktoji nuo 2022-ųjų debiuto D. Karakanto su vilniečių baroko ansambliu parengta programa.
Šiai programai ansamblio lyderis pakvietė pirmo ryškumo jaunosios kartos austrų kontratenorą Aloisą Mühlbacherį, kuris savo muzikinį kelią pradėjo nuo garsiojo Švento Florijono berniukų choro būdamas penkerių. 2010 m. A. Mühlbacheris debiutavo Vienos valstybinėje operoje atlikdamas Piemenėlio partiją Richardo Wagnerio operoje „Tanhoizeris“. Dainininkas baigė aktorinio meistriškumo studijas Lince ir studijavo solinį dainavimą pas prof. Utą Schwabe Vienos privačiame muzikos ir meno universitete. Nuo 2023 m. tęsia magistro studijas Londono karališkojoje muzikos akademijoje pas prof. Michaelą Chance'ą.
Šios Programos ašimi tapo Antonio Vivaldi Vėlinių psalmė Nisi Dominus, kurią su orkestru gali atlikti tiek moteriškas kontraltas, tiek vyriškas kontratenoras. A. Mühlbacheris parodė tobulą, instrumentui prilygstančią vokalinę techniką virtuoziniuose epizoduose ir tuo pačiu lygų, daug atspalvių turintį balso tembrą. Be minėtos psalmės dainininkas su ansambliu pirmoje koncerto dalyje dar atliko Motetą Ascende læta, o antroje koncerto dalyje atlikėjai mus nukėlė jau į A. Vivaldi operų pasaulį, girdėjome keturias arijas iš operų „Andromeda Liberata“, „Giustino“, „Farnace“, „Argippo“.
Vokaliniuose kūriniuose A. Mühlbacheris tapo savotiška atsvara tiesiog vulkaniškai D. Karakanto griežimo manierai. Dimitris Karakantas visų pirma kelią nuostabą savo temperamentu, tačiau tuo pačiu byloja apie gilų barokinės interpretacijos išmanymą, o toks derinys A. Vivaldi interpretaciją paverčia gyvu, improvizaciniu, aistringu ir skoningu procesu, o ne nuobodulį keliančiu „muziejiniu eksponatu“. Savo charizma ir energetika Dimitris Karakantas kiekviename kūrinyje uždegdavo visą orkestrą ir ypač instrumentiniuose opusuose, kurie visi puikiai nuskambėjo. Apskritai, soliniai koncertai styginiams instrumentams sudaro bene ryškiausią A. Vivaldi kūrybinio palikimo dalį. Ansamblis atliko labai efektingą Koncertą d-moll dviem smuikams, violončelei ir styginiams (RV 565), kur galingai atsiskleidė visi trys soliniai instrumentai. Solo su orkestru taip pat griežę Bernardas Petrauskas (smuikas) ir Roma Jaraminaitė (violončelė)), pasirodė kaip patikimi ir ansamblio vadovo virtuoziškumo verti partneriai. Dar pirmoje koncerto dalyje klausėmės labai virtuoziško koncerto smuikui ir orkestrui D-dur „Per Pisendel“ (skirtas autoriaus draugui, žymiam vokiečių smuikininkui ir kompozitoriui Johannui Georgui Pisendeliui). Antroje koncerto dalyje girdėjome ne mažiau virtuozišką Koncertą e-moll (RV 278).
Visa ansamblio parengta programa paliko labai solidų įspūdį, visi interpretaciniai elementai (artikuliacija, dinamika, tempai, etc.) buvo labai apgalvoti, tiksliai realizuoti, nieko atsitiktinio, tuo pačiu buvo galima aiškiai pajusti visų ansamblio narių atsidavimą siela ir kūnu atliekamai muzikai.
Dar vienas džiuginantis faktas, kad netipinis koncertas Operos teatro scenoje sutraukė itin gausų klausytojų būrį. Pasak Teatro Generalinio direktoriaus pavaduotojo Audriaus Kundroto, panašu į tai, kad pagal parduotų bilietų skaičių, Teatrui šis koncertas atnešė net gi pelno. Tai liudija, kad Lietuvoje baroko muzika turi savo klausytoją, o klausytojai tokių koncertų laukia.
Martyno Aleksos nutrauka
Susiję nuotraukų galerijos
2024-10-06, LNOBT, Gala barock
0000-00-00