Sukako 40 metų, kai netekome Eduardo Balsio

Keturiasdešimt metų praėjo nuo tos lemtingos lapkričio trečiosios, kai netekome iškilaus lietuvių kompozitoriaus ir pedagogo Eduardo Balsio (1919 - 1984).
Kūrėjas gyveno politine ir kultūrine prasmėmis sudėtingame Lietuvos istorijos tarpsnyje, kuomet „tautai patekus į nelaisvės namus, kūrėjams reikėjo būti kartu su ja ir kurti galbūt laužant save ir prisitaikant prie privalomo mąstysenos būdo“ ( literatūrologas Vytautas Kubilius).
Ir tokiomis sąlygomis gyvendamas Eduardas Balsys daug nuveikė, tiesdamas naujus kelius lietuvių muzikai: 25 metus vadovavo Kompozicijos katedrai Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA), dirbo atsakingą darbą Kompozitorių sąjungoje.
Praėjusio amžiaus 7-as dešmtmetis – Eduardo Balsio kelias į brandą, pažymėtas novatoriška muzikine kalba, reikšmingais, ryškiais kūriniais. Kiekvienas jų – II koncertas smuikui, baletas „Eglė žalčių karalienė“, „Dramatinės freskos“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“, vėliau opera „Kelionė į Tilžę“ – ne tik kompozitoriaus kūrybos viršūnės, bet ir ryškiausi mūsų muzikos pasiekimai, dar ir šiandien nepraradę savo vertės bei įtaigos. O juk tuo pat metu profesorius 30 metų dėstė kompoziciją ir instrumentuotę, ir šiandien vardijamas tarp iškiliausių pedagogų.
„Nelengva būti sąžiningu pedagogu, nes daug savų idėjų reikia atiduoti kitiems. Sunku dirbti su abejingais studentais, tačiau susitikimai su tokiais, kurie daug kuo domisi, yra kūrybingi, įdomūs, netgi naudingi (...). Į savo specialybę negalima žiūrėti siaurai – reikia sekti ir literatūros naujienas, ir teatrą, kiną, dailę, publicistiką“.
Kas gi dabar nepasirašytų po šiais Eduardo Balsio žodžiais?
Vienas svarbiausių Eduardo Balsio pedagoginių darbo principų – išsaugoti kiekvieno studento individualybę, kuris su kaupu pasitvirtino. Profesoriaus išugdyti kompozitoriai ir teoretikai: Anatolijus Šenderovas, Giedrius Kuprevičius, Julius Andrejevas, Algirdas Ambrazas, Algirdas Martinaitis, Vidmantas Bartulis, Faustas Latėnas, Konstancija Brundzaitė, Kristina Vasiliauskaitė, Audronė Žigaitytė, Dalia Kairaitytė buvo, o ir yra tas lietuvių muzikos branduolys, kuris tiesia jungties tiltus tarp praeities ir dabarties.