DON ŽUANAS iš viešbučio

Didžiausioje teatro scenoje Lietuvoje iškilo viešbutis, kuriame sprendžiasi operos „Don Žuanas“ personažų likimai. Čia vakarais susitinka klasikinė Wolfgango A. Mozarto muzika ir šiuolaikinė režisieriaus Johno Fulljameso interpretacija. Siūlome susipažinti su pirmaisiais įspūdžiais.

***

Kodėl „Don Žuanas“ viešbutyje? Scenografas Dick Bird papasakojo ne tik apie šios idėjos prasmę, bet ir apie spektaklio perkėlimo į LNOBT sceną procesą. Nemirtingos W. A. Mozarto operos šiuolaikinis pastatymas tapo bendradarbiavimo su Graikijos nacionaline opera, Danijos karališkąja opera ir Geteborgo opera vaisiumi.

***

Galiu pasakyti kas buvo LNOBT „Don Žuano“ premjeroje.
Pornografijos - buvo, sekso ant juodos šilkinės patalynės - buvo, homoseksualaus sekso - buvo, grupinio sekso - buvo, smaugimo kaklaraiščiu sekso metu - buvo, skraidančių triusikų - buvo, kiaulės skerdienų - buvo, krematoriumas - buvo.
Ko nebuvo? - Mozarto muzikos, estetikos ir grožio.
Sudominau? - Tik prieš tokią premjerą gerai bare pasiruoškite! Kitaip – niekaip...

***

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristatė Wolfgango A. Mozarto operos „Don Žuanas“ premjerą. BRAVO! Akis ir siela džiūgavo…

***

Andrius Vaišnys: Apie sekmadienio „Don Žuaną“

Didžioji klasikinė opera tuo ir unikali, jog jos siužetas gali būti šiuolaikinamas perkeliant vyksmą į modernius laikus – tai jau tampa įprasta teatruose, savaip išplečiant kūrinio idėją, pabrėžiant universalius dalykus, kurie kur kas įtaigiau pagaunami nei būtų „paliekami“ anuose amžiuose.

Taigi Mozarto DON GIOVANNI mūsų nacionalinėje operoje atsiduria viešbutyje. N
Nieko neįprasta. Tačiau toks pasirinkimas subuitino šį kūrinį, skirtą pasakoti apie nevaldomą aistrą ir neišvengiamą atlygį – mirtį. Nepaisant, jog režisierius Johnas Fulljamesas paaiškina šią idėją kaip gyvenimo ciklo atspindėjimą: ryt paklodės kambariuose bus vėl švarios.

Na, tebūnie.

Tragikomiška, kad Komandoras paduriamas viešbučio koridoriuje, bet paslepiamas kambaryje; tuo tarpu meilužių sąrašas tikrinamas popieriuje, o ne brauzinamas iphone – šioks toks technologinis atsilikimas.

Kita vertus, be juoko – kad ir kokia būtų buvus interpretacija, kai dinamiškas siužetas režisieriui teikia daug inspiracijų, juk svarbiausia – kaip skamba balsai ir orkestras, kaip muziką perteikia artistai.

Šauni vaiskių jaunatviškų balsų sudėtis; ypač raiškus Leporelas – Raimondas Juzuitis: skambus, tobula vaidyba, ir nejučiomis jis, emocingai tarnaujantis Don Žuanui – Steponui Zoniui, visai nuosekliai virsta pagrindiniu pasakotoju, o ne tik liudininku. Puikiai jiedu dera 2 veiksme, kai, nublankus viešbučio alegorijai, svarbiausi yra visų herojų įgeidis, ironija bei intriga. Abu trykšta beribe energija. Ten pat S. Zonio arija patiko labiau ir skambėjo stipriau palyginti su dainavimu 1 veiksmo fontanėlyje (beje, nežinia, kodėl tie fontanėliai taip populiarėja LNOBT skirtingose operose, kur solistai verčiami pasitaškyti).

Apskritai 2 veiksmas gražus ir sėkmingas solistų judesiu ir darna – tai atspindi Ksenijos Bachritdinovos, Gabrielės Bukinės, Monikos Pleškytės, Tomo Pavilionio, Raimundo Juzuičio, Jorio Rubinovo sekstetas ir kiekvieno jų solinės partijos.

2 veiksme scenografija atrodo geriau, nes ji išplečia operos idėjos rėmus: vaizdinė juoda plokštuma netrukdo (skirtingai nei šio teatro „Don Karle“), gerai sugalvota. O kad jau kartais dainuojamas tekstas prašauna su režisūriniu ir scenografiniu sprendimu (akivaizdžiausias atvejis – Komandoras, pakabintas tarp skerdienų, įvardijamas marmurine kolona), ne solistų trūkumas. Daugoka pistoletų, ypač turint minty, jei jau kartą herojus - Mazetas porą jų praranda,... bet vėl išsitraukia. Finalas vizualiai kiek operetiškas, gal groteskiškas – lyg režisierius svarstė: ar kelionė į pragarą turi atrodyti grėsmingai, ar sarkastiškai? Orkestras, diriguojamas Valentino Egelio, suteikia gyvai pajusti Mozarto genijų nuo pirmųjų šios jo superinės operos taktų; manding tai vyktų dar efektingiau, jei uvertiūros klausytis netrikdytų irgi šiems laikams būdingas nuogo užpakalio elementas – nors ir jauno. Gal net leidus orkestrui pradžioje tas 6 minutes pabūti aukščiau duobės.

Vertingas, daug darbo pareikalavęs pastatymas. Ačiū.

***

Skaidrė Baranskaja: Premjera „Don Giovanni“

Tarkim, Don Žuanas pats sudėtingiausias ir ryškiausias charakteris XVIII a. operoje. Šis nuotykių ieškotojas- valingas, seksualus, aistringas, ciniškas, švelnus, niekšingas ir visumoje prieštaringas individas.Hedonistinė filosofija tiesiog persmelkia personažą, bet jis vis tiek išlieka daugiaplanis, netgi šiek tiek šekspyriškas, jeigu norite. Reikia įvertinti, kad šio visų laikų didžiausio hedonisto ir seksualinės laisvės šauklio įvaizdis (net seksualinės revoliucijos bangoje mille et tre buvo too much ) jaudino visų laikų didžių kūrėjų protus. Moljeras, Puškinas, Baironas, Hofmanas ir Co… Beje, K. W. Gluckas ir baletą šia tema sukūrė. Įdomu būtų…, bet be Mozarto beveik neįsivaizduojama... 

Paveikslas būdavo kuriamas taip pat skirtingas - nuo ištvirkėlio iki romantinio herojaus. Chmm, kiekviena epocha siekia Doną Žuaną įsprausti į to meto moralės rėmus. Jį kala prie kryžiaus, baisisi, žavisi ir tyliai geidžia.

Galbūt šis naujas LNOBT Don Žuanas ir yra mūsų laiko atspindys? Ekonominės klasės viešbutukas, kažkoks susišiaušęs nekoordinuotai judantis pilkas veikėjas, tipo Don Žuanas (riebus minusas choreografei Maxine Braham), - tarnas Leporelas vitališkesnis už savo gintare sustingusį patroną. Akivaizdu, režisierius John Fulljmes bijo net Apšvietos minties ir idėjos šešėlio.

BDSM tema kažkoks lyg ir vedantis aspektas, bet viskas taip smulku…

Geri lietuvių operos artistų balsai pirmame veiksme skęsta viešbutuko scenografijos ertmėse, dėkui dievui antrame - atsiranda palankesnis, pstmodernus kontekstas.

Sceną valdo siužeto moterys - Dona Ana ( Kseniya Bakhritdinova ), Dona Elvyra ( Gabrielė Bukinė), Cerlina (Monika Pleškytė). Tikras malonumas!

Vėliau seka chaotiški įvykiai mėsos šaldytuve (kapinėse? ), viešbutuko kambaryje atsiveria pragarai ir laba diena, su kiauliena - Donas, kaip kiškis iš kepurės vėl čia su mumis.

Moralas - neatsikratysit manęs taip lengvai Jėga!

O kaip Akmeninis svečias, t.y. Komandoras? O niekaip. Čia jums ne Puškinas!

***

Valdas Puteikis: „Don Žuanas“ ·

Britų operos režisierius Johnas Fulljamesas kartu su savo tėvynainiu scenografu Dicku Birdu bei muzikos meno vadovu dirigentu vokiečiu Valentinu Engeliu (Valentin Egel), subūrę puikią atlikėjų komandą, vakar pirmuoju premjeriniu (iš viso bus šeši premjeriniai) spektakliu - Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Don Žuanas“, viena iš dešimties dažniausiai statomų pasaulio operų (pirmoje vietoje Georges'o Bizet "Karmen"), - nepriekaištingai įrodė, kaip organiškai galima susieti XVIII amžių su nūdiena, kad Mozartas šio spektaklio režisieriaus koduojamomis metaforomis mums skambėtų ir kalbėtų aktualiai. Ir labai išmintingai. Detaliau apie tai aptarsiu recenzijoje, kuri pasirodys LNOBT žurnale "Bravissimo", o dabar tik pridursiu, kad baritono Stepono Zonio (Steponas Zonys) (antroje, jau šio vakaro, sudėtyje šį vaidmenį atliks Modestas Sedlevičius) įkūnijamas pagrindinis personažas - Don Žuanas - savo įvaizdžiu, scenine laikysena, manipuliacijomis, skrupulų neturinčiais siekiais užkariauti moteris, tarsi užkariautų pasaulį, priminė tą savimi patenkintą šių dienų macho tipą, reprodukcinio amžiaus vyrą, koks šiandien yra, pavyzdžiui, keturiasdešimtmetis JAV viceprezidentas Jamesas Davidas Vance'as.

Šiam kartui tiek. Kad ir ką berašyčiau, vis tiek neprireklamuosiu - bilietai jau seniai iššluoti.  Bet dar yra laisvų vietų teatre ateinančio sezono lapkričio mėn. 14-15 ir 19-21 dienomis imtinai.

***

Iš LNOBT prane6imo: Neatpažįstamai pasikeitęs „Don Žuanas“ sukvietė į operos puotą

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre svečius į muzikinę puotą sukvietė demoniškasis „Don Žuanas“, rašoma teatro pranešime žiniasklaidai.

Wolfgango A. Mozarto opera, patenkanti į dažniausiai pasaulyje statomų operų dešimtuką, sugrįžo į didžiausio šalies teatro repertuarą neatpažįstamai pakeitusi savo veidą.

Vietoj didikų rūmų – viešbučio apartamentai, vietoj valstiečių – išsipustę pokylio svečiai, vietoj akmeninės statulos – lavonas šaldytuve. Tačiau niekas negalėtų paneigti, kad tokia Wolfgango A. Mozarto „Don Žuano“ versija, kokią lietuviams pristatė žymus anglų režisierius Johnas Fulljamesas, dabartiniam žiūrovui itin gerai atpažįstama ir lengvai perskaitoma.

„Viešbučiuose po gyventojo išvykimo nelieka absoliučiai jokių jo buvimo ženklų. Tai galima suprasti ir kaip laike apribotos mūsų žemiškosios egzistencijos metaforą. Kone kiekvienas „Don Žuano“ personažas kalba apie mirtį: kažkas ketina nusižudyti, kažkas ruošiasi žmogžudystei, kažkas iš tiesų nužudo kitą žmogų. Tad kūrinys, iš pirmo žvilgsnio atrodantis kaip komedija, iš tikrųjų yra gilus pasakojimas apie mirtį“, – pabrėžė pastatymo režisierius.

Scenografiją su viešbučio fojė interjeru, plieniniais liftais ir šviečiančiais langais pastatymui sukūrė Dickas Birdas, kostiumų dailininkė – Annemarie Woods, šviesų dailininkė – Fabiana Piccioli, choreografė – Maxine Braham.

Premjerinius spektaklius diriguoja pastatymo muzikos vadovas Valentinas Egelis. Penktadienio vakarą scenoje dainavo operos solistai Steponas Zonys (Don Žuanas), Raimundas Juzuitis (Leporelas), Kseniya Bakhritdinova (Dona Ana), Tomas Pavilionis (Don Otavio), Gabrielė Bukinė (Dona Elvyra), Monika Pleškytė (Cerlina), Joris Rubinovas (Mazetas), Liudas Norvaišas (Komandoras).

Kitoje solistų sudėtyje šeštadienio vakarą pasirodys Modestas Sedlevičius (Don Žuanas), Tadas Girininkas (Leporelas), Ona Kolobovaitė (Dona Ana), Krystian Adam (Don Otavio), Kamilė Bonté (Dona Elvyra), Lina Dambrauskaitė (Cerlina), R. Juzuitis (Mazetas), L. Norvaišas (Komandoras).

„Don Žuanas“ LNOBT scenoje bus rodomas dar savaitę – iki kovo 14 d. Šiuo metu jau galima įsigyti bilietus ir lapkričio 14–21 dienomis numatytiems „Don Žuano“ spektakliams.

Kovo 7-ąją Vilniuje savo sceninį kelią pradėjęs „Don Žuanas“ yra bendras Graikijos nacionalinės operos, Danijos karališkosios operos, Geteborgo operos ir LNOBT pastatymas.