Trio KASKADOS. Žingsniai per epochas

Trio Kaskados (Rusnė Mataitytė, smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė) ir Albina Šikšniūtė (fortepijonas) kovo 22 dieną Nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje muzikavo po devynerių metų pertraukos. Trio susikūrė 1997 metais, 2002 metais laimėjo I premiją tarptautiniame J. Brahmso kamerinių ansamblių konkurse Austrijoje, yra nuolatinis įvairių festivalių Lietuvoje dalyvis. KASKADOS gastroliuoja pasaulyje, įrašinėja CD, jų koncertus įamžino LRT ir Lenkijos televizija, LRT radijas, „Euroradijas“. Taip pat kaip solistai ansamblio dalyviai aktyviai koncertuoja su įvairiais orkestrais.

Vienas svarbiausių KASKADŲ veiklos barų – lietuviškos muzikos propagavimas. Ansambliui parašę kūrinių yra Bronius Kutavičius, Osvaldas Balakauskas, Feliksas Bajoras, Anatolijus Šenderovas, Jurgis Juozapaitis, Vidmantas Bartulis, Algirdas Martinaitis, Ramūnas Motiekaitis, Loreta Narvilaitė, Raminta Šerkšnytė, Zita Bružaitė ir kiti kompozitoriai. Prie lietuviškos muzikos sklaidos ansamblis prisideda kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.

Šiame koncerte KASKADOS, aktyviai dalyvaujančios „LENsemble“ veikloje, atliko dar vieną premjerą, užsakytą Lietuvos kompozitorių sąjungos – Vykinto Baltako „Re(a)line II“ (2026). Ilgametis bendradarbiavimas užtikrino vieningą ir ryškią, efektingą opuso interpretaciją. „Jau daug metų bendradarbiaujam su Vykintu Baltaku ir jo sukurtu LAT. Esame atlikę ir įrašę daug lietuvių kompozitorių ir paties Vykinto kūrinių, taip pat daug įdomios ir vertingos užsienio kompozitorių muzikos, – sakė Rusnė Mataitytė. – Žavi neišsenkanti Vykinto kūrybinė energija, kuri pasireiškia ne tik naujų opusų atsiradimu, bet ir be galo išradingu šiuolaikinės muzikos populiarinimu Lietuvoje. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų repertuaras pasipildė puikiu kūriniu, dedikuotu KASKADŲ trio.“

Pirmas KASKADŲ interpretuotas kūrinys – tai Ludwigo van Beethoveno Fortepijoninis trio op. 1 Nr 3, c-moll, o pabaigai atliktas Bedřicho Smetanos Trio op. 15, g-moll, JB 164. Klasika ir romantika sudaro ansamblio repertuaro pagrindą, todėl buvo galima gėrėtis nepriekaištingai įvaldytu ir perteiktu stilingumu. Mataitytė, Kulikauskas ir Šikšniūtė – lygiaverčiai partneriai. Užtikrintas visų dalyvių profesionalumas – tai meistriškumas, neatsiejamas nuo stiliaus išmanymo ir muzikalumo.

Dar pažymėtinas labai geras garsumas, ypač nuolat susiduriant su nesuvaldomomis akustikos problemomis didžiosiose koncertų salėse: viskas gerai skambėjo, užpildė salę pilnu, kokybės ir savybių nepraradusiu garsu.

Beethovene žavėjo pasakiški Šikšniūtės „perliukai“ ir apskritai jos pianizmo kokybė. Smetanos kūrinys labai ilgas ir sudėtingas, todėl dažniausiai atliekamas po pertraukos. KASKADOS programą atliko kaip vienos dalies koncertą, todėl sulig paskutiniais taktais jau buvo justi, kad ištvermė turi ribas. Nepaisant to, liaudiškų elementų, rapsodiškų temų, variacijų prisotintą pasakojimą muzikantai perteikė sodriai ir dainingai: pasigėrėtinai buvo išjausta violončelės partija, spindėjo smuiko architektūra. Bisui išgirdome Roberto Schumanno Duetą iš ciklo „Fantasiestücke“.

Tiesiog neįsivaizduojama, kad šis ansamblis pagrotų ką nors nekokybiškai, kažkas nepasisektų. Savo esme jis nėra „inovatyvus“; kad ir ką pasirinktų atlikti, trio neieško nebūtų efektų ar šalutinių gal ir įdomių eksperimentinių idėjų ar išraiškos priemonių, bet yra etaloninis visom prasmėm – ar kalbėtume apie techninį pasirengimą, ar atlikimo kultūrą, ar išbaigtumą, balansą, tolygumą, trijų instrumentų sintezę ir organišką atliekamo repertuaro nuovoką. Tai liečia ir šiuolaikinę muziką, kurios perteikimas yra tiek naujas, kiek reikalauja partitūra; esant fundamentaliam instrumentiniam įvaldymui, išorinių triukų (tarp jų kintantys ir aprangos kodas, ir laikysena) demonstruoti tiesiog nereikia, nes jie, judesiai, kyla iš vidinės valios ir dėl to yra dar paveikesni. Nesakyčiau, kad atliekama muzika yra „nuasmeninta“: manau, kad kaip tik patyrusių, daug žinių įėmusių asmenybių dėka nemirtingas muzikos turinys tarsi tampa jų dalimi, todėl griežiama ir skambinama ramiai, leidžiant muzikai kalbėti „objektyviai“.

Kitais metais trisdešimties metų jubiliejų švęsiantis trio, pasak jo narių, norėtų sugrįžti prie didingų Johanneso Brahmso opusų ir pagroti juos, remdamiesi ne tik sukaupta profesine patirtimi, bet ir emocine branda, kuri suteiktų naujų spalvų jaunystėje ne kartą atliktiems kūriniams.

 KASKADOS – nacionalinis elitinis, aukščiausio lygmens kamerinis kolektyvas. Rimtas, profesionalus įdirbis labiausiai girdimas tame, kad ansamblio nariai per trisdešimt metų yra sukūrę vieningą atlikimo stilių ir griežia visi kaip vienas. „Žingsniai per epochas“, išgirsti po ilgos pertraukos šioje salėje, buvo solidūs, meniški ir gilūs.

Iš tikrųjų šiam trio jau seniai nereikia reklamos ar skatinančių žodžių, bet norisi pasidžiaugti, kad kolektyvas priklauso savęs rėksmingai nepardavinėjančiam, kilniam ir santūriam lietuviškos savimonės muzikiniam pasauliui, kuris egzistuoja savaime kaip unikali savastis, ir užima jame garbingą vietą.

Susiję nariai

Daiva Tamošaitytė

Pianistė, muzikologė