„Dingusios natos“: kada pamatysime dar?

„Žiauriai gerai!“ – taip po Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų Teatro salėje įvykusios Ramūno Kaubrio režisuoto muzikinio spektaklio vaikams „Dingusios natos“ premjeros jį įvertino mažieji žiūrovai. Paklaustos, ar norėtų spektaklį pamatyti dar kartą, jaunosios žiūrovės atsakė nedvejodamos: „Eisime, o kada?!“

Spalio 4-ąją pirmą kartą žiūrovams parodyta muzikinė pasaka pagal Juditos Vaičiūnaitės pjesę, kuriai muziką sukūrė Jonas Baltokas. Maždaug valandą trunkančioje istorijoje netrūksta paslapties, dainų, žaidimo ir net detektyvo elementų. Iš fortepijono pabėgusios natos Do ir Re virsta Donata ir Renata, o jų pėdsakais leidžiasi įvairūs personažai. Tuo pat metu fortepijonui iškyla visai reali grėsmė – jį grasina sugraužti Žiurkė.

Paslaptinga muzikinė istorija

„Šią pjesę savo kūrybinėje bibliotekoje turėjau gal 15–20 metų. Kai atsirado galimybė kurti spektaklį vaikams, pagalvojau, kad dabar pats laikas ją ištraukti. Džiaugiuosi, kad ši veikla finansuojama gavus Klaipėdos miesto savivaldybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams“, – pasakoja režisierius Ramūnas Kaubrys.

Juditos Vaičiūnaitės kūrinys jį patraukė žaismingumu ir vaikams svarbiomis temomis – draugyste, empatija, baime, gebėjimu būti savimi ir suprasti kitą. Tačiau spektaklio nenorėta paversti pamoka.

„Norėjau vaikams parodyti gražią, gerą istoriją, kurioje yra paslapties, nuotykių, muzikos ir netikėtų dalykų. O tai, ką iš jos pasiimti, tegul kiekvienas atranda pats“, – sako R. Kaubrys.

Režisierius nekeitė pjesės esmės ir nebandė jos dirbtinai „atnaujinti“. Scenografė Kristina Voytsekhovskaya sceną kūrė tarsi neužbaigtą vaikų spalvinimo knygą, palikdama vietos ir žiūrovų vaizduotei. Spektaklio vaizduose dera iliustracijų, spalvinimo knygelių estetika ir miesto motyvai.

Kostiumus sukūrė Laura Ruškytė, choreografiją – Taurūnas Baužas. R. Kaubrys spektakliui subūrė naują, daugiausia Klaipėdos krašto kūrėjų komandą.

„Vaikų spektaklyje labai svarbus gyvumas, atvirumas, energija, gebėjimas klausytis vienas kito ir, žinoma, klausytis vaikų“, – sako režisierius.

Muzika čia – ne fonas. Jonas Baltokas sukūrė spektaklio muziką, dainose daugiausia skamba Juditos Vaičiūnaitės tekstai, vienos dainos žodžius parašė pats kompozitorius. Kūrėjams rūpėjo pažadinti vaikų smalsumą muzikai, natoms ir instrumentams.

„Jeigu po spektaklio vaikas pasakys: „Aš noriu išmokti groti“, man tai būtų labai didelis įvertinimas. Tačiau nenorėjome daryti muzikinės pamokėlės. Muzika turi tiesiog sudominti“, – sako R. Kaubrys.

Donatą vaidina Greta Matuzaitė-Archipova, Renatą – Živilė Chankevič, Žiurkę – Vilija Gruodytė, Katiną – Rokas Žuolis, Šikšnosparnį – Ramūnas Zebleckis-Šeputis. Muzikantu tapo pats kompozitorius Jonas Baltokas. Spektaklyje taip pat vaidina Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivis Joris Klimašauskas.

Berniuko vaidmuo patikėtas Renaldui Radavičiui – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos fortepijono klasės ir Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniui. Scenoje jis ne tik vaidina, bet ir skambina fortepijonu.

„Grojančio berniuko ieškojome gana ilgai. Abu spektaklyje vaidinantys vaikai – Renaldas ir Joris – turėjo didžiulį iššūkį scenoje vaidinti tarp suaugusiųjų aktorių. Tačiau abu su juo, regis, puikiai susitvarkė ir organiškai įsiliejo į spektaklio komandą. Man buvo labai įdomu stebėti, kaip vaikai auga kūrybinio proceso metu“, – pasakoja režisierius.

Ką pasakė publika

Spektaklis nepalieka vaikų ir jų tėvų vien stebėtojais – tam tikrose vietose jie kviečiami dainuoti, atsakyti aktoriams, reaguoti į scenos veiksmą. Premjera parodė, kad kvietimo ilgai kartoti nereikia.

Žiūrovė Vilija Šuklytė pastebėjo, kad į veiksmą įsitraukė net tėvai: „Smagus, mielas ir labai geraširdiškas spektaklis. Nustebino, kad tėvai įsijungė į veiksmą pamiršę savo amžių (juokiasi). Žavūs kostiumai – apgalvoti iki smulkmenų ir puikiai išpildyti.“

Gitana Gugevičiūtė išskyrė spektaklio vizualumą ir aktorių kuriamus personažus: „Spektaklis kupinas ryškių spalvų, žaismingų formų, aktorinių etiudų ir dainelių. Dėmesį patraukė Vilijos Gruodytės kuriamos Žiurkės bei Ramūno Zebleckio-Šepučio Šikšnosparnio duetas. O Berniukas – scenos žmogus, su daugiau nei jis pats pasakančiomis rankomis.“

Aštuonerių metų dukrą į premjerą atsivedusi Eglė Vilkienė taip pat išskyrė jaunąjį atlikėją: „Nuotaikinga, muzikali, įtraukianti istorija. Lyg vyšnaitė ant torto – berniukas, grojantis rojaliu!“

Bene tiksliausiai spektaklio poveikį patikrino patys vaikai. Virginija Kochanskytė po premjeros užfiksavo jų verdiktą – „žiauriai gerai!“. Paklaustos, ar eitų dar kartą, jaunoji „Svajonės“ teatro aktorė Elžbieta su sesute Elisa nedvejodamos atsakė: „Eisime, o kada?!“

O muzika, regis, iš teatro išėjo kartu su publika. V. Kochanskytė prisipažino:

„Dainavome ne tik drauge su artistais, bet ir visą kelią namo.“

Ramūnas Kaubrys nenori vaikui aiškinti, ką šis privalo galvoti ar jausti. Pasak režisieriaus, ekranų pasaulyje augančiam vaikui tebėra reikalinga gyva istorija, paslaptis, nuotykis ir stebuklas.

„Norėčiau, kad po spektaklio vaikas kažką išsineštų – gal jausmą, gal mintį, gal klausimą, o gal tiesiog norą dar kartą pažvelgti į pasaulį smalsiomis akimis“, – sako režisierius.

Premjeros mažieji žiūrovai, atrodo, atsakymą jau turi: „O kada pamatysime dar?“

„Dingusios natos“. Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka