„Čia ir dabar“: dviejų pianistų improvizacijos
Ketvirtajame Eugenijaus Šalčio rengiamo koncertų ciklo „Čia ir dabar“ vakare susitiko du Lietuvos džiazo pianistai, kompozitoriai ir improvizuotojai – Dainius Pulauskas ir Artūras Anusauskas. Šįkart klausytojai galėjo stebėti ne iš anksto užbaigto kūrinio interpretaciją, o patį muzikos atsiradimą.
Viskas prasidėjo nuo vieno garso – sol diez, arba la bemol. Prie jo jungėsi kiti garsai, ritminiai impulsai, harmonijos, melodijų fragmentai. Iš menkiausios užuominos galėjo rastis nauja tema, pakeisti kryptį arba išnykti, užleisdama vietą kitai.
Dviejų pianistų muzikinė prigimtis skirtinga. Dainiaus Pulausko improvizacijose svarbi tembrų įvairovė, ritminis impulsas, harmonijos ir garso architektūra. Artūro Anusausko muzikavime ryškėjo melodinis pojūtis, polifoninis mąstymas, harmoninis tikslumas ir subtiliai valdoma frazė. Tačiau improvizuojant svarbiausia buvo ne šiuos skirtumus demonstruoti, o išgirsti, ką pasiūlė partneris, ir akimirksniu į tai atsakyti.
Įsiminė trilių epizodai. Trilis čia nebuvo ornamentas – iš jo virpėjimo augo naujas ritminis ar harmoninis judėjimas. Kartais pakakdavo mažo garsinio impulso, kad muzika pasuktų visai kita kryptimi.
Nuolat kito ir harmonija. Akordai jungėsi, skaidėsi, vieni iš kitų augino naujas harmonines sekas. Kartais pokytis būdavo staigus, kartais naują harmoninę kryptį galėjai suvokti tik po kelių akimirkų. Ne mažiau svarbios buvo pauzės – laikas išgirsti, kas jau nuskambėjo, prieš pasirenkant kitą garsą.
Antroje koncerto dalyje pagal klausytojų pageidavimus skambėjo trys kompozicijos: Dainiaus Pulausko „Pirmoji meilė“, Artūro Anusausko „Tango“ ir abiejų pianistų atliekama „Konkurencija dėl vienos moters“.
„Pirmojoje meilėje“ vyravo lyrika, ilgesio ir šviesios nostalgijos nuotaika. Pulauskas neskubino melodijos, leido jai laisvai plėtotis ir keitė jos emocinius atspalvius.
Anusausko „Tango“ – ryškesnis ritminis pulsas, akcentai, žaismė ir temperamentas. Atpažįstama tango ritmika netapo neliečiama schema: pianistas keitė melodines linijas, ritminius akcentus ir harmoniją.
„Konkurencija dėl vienos moters“ jau pačiu pavadinimu provokavo dviejų pianistų muzikinę dvikovą. Vieno pasiūlytą frazę perimdavo kitas, motyvai buvo tęsiami, keičiami, provokuojami. Varžymasis liko žaismingas – svarbiau buvo ne nugalėti partnerį, o iš jo pasiūlymo išgauti dar vieną muzikinį posūkį.
Vėliau ypač įsiminė po lyriškos Pulausko kulminacijos pasirodžiusios „lokomotyvinės“ harmoninės slinktys. Akordai jungėsi į nenutrūkstamą seką, ritmas vis atkakliau stūmė muziką pirmyn. Šįkart autorės užrašyta „lokomotyvo“ metafora atrodo visai tiksli – muzika iš tiesų įgavo beveik fizinį judėjimo impulsą.
Pulausko ir Anusausko meistriškumas reiškėsi ne vien techniniu virtuoziškumu. Improvizuojant reikia akimirksniu girdėti harmonijos kryptį, prisiminti tai, kas jau nuskambėjo, numatyti galimą tęsinį ir kartu būti pasirengusiam jo atsisakyti, jeigu partneris pasiūlys įdomesnį. Technika čia reikalinga tam, kad mintis galėtų atsirasti be delsimo.
Vakaras tapo muzikiniu sveikinimu Sauliui Šiaučiuliui, švenčiančiam 75-metį. Jo kūrybinis kelias yra Lietuvos džiazo istorijos dalis, todėl dedikacija šiame improvizacijų vakare buvo prasminga.
Nuo pirmojo sol diez – la bemol iki trilių, lyrinių frazių, tango ritmo ir „lokomotyvinių“ harmoninių slinkčių muzika visą vakarą keitėsi čia pat. Gal todėl ciklo pavadinimas šįkart skambėjo ypač tiksliai.
„Čia ir dabar“ – ne išgirsti tai, kas jau galutinai sukurta, o girdėti, kaip muzika randasi.
***
Abstract
The fourth concert in Eugenijus Šaltis’s “Here and Now” series brought together two prominent Lithuanian jazz pianists, composers and improvisers – Dainius Pulauskas and Artūras Anusauskas. Beginning with a single note, G-sharp or A-flat, the musicians developed an improvised musical narrative shaped by harmonic transformations, rhythmic impulses, trills, pauses and spontaneous responses to one another.
The second part of the concert featured Pulauskas’s First Love, Anusauskas’s Tango and the jointly performed Competition for One Woman, allowing the pianists’ contrasting musical personalities to emerge within a shared improvisational process. The evening also became a musical tribute to Lithuanian jazz pianist Saulius Šiaučiulis on his 75th anniversary.