„Cantate Palangai“: Palmeri „Misatango“ septynių chorų balsais

Spalio 4-osios vakarą Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje surengta chorinės muzikos šventė „Cantate Palangai“. Šių metų programai pasirinktas argentiniečių kompozitoriaus Martíno Palmeri „Misa a Buenos Aires“ („Misatango“) – kūrinys, kuriame katalikų mišių tekstas skamba tango ritmais.

Jau pats kūrinio pasirinkimas neįprastas bažnyčios erdvei. Palmeri tradicinį lotynišką mišių tekstą – Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus, Benedictus ir Agnus Dei – jungia su argentinietiškojo tango muzikine kalba. Todėl svarbia „Misatango“ partitūros dalimi tampa ne tik choras, bet ir tango charakterį ypač ryškiai perteikiantis akordeonas.

Palangoje kūriniui suburtos gausios atlikėjų pajėgos. Jungtiniam chorui ir instrumentalistams dirigavo Vytautas Miškinis, soprano partiją atliko Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė, akordeonu grojo Tadas Motiečius, klavišiniais – Rimvydas Mitkus. Kartu muzikavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“, kurio meno vadovas – Robertas Beinaris.

Jungtinį chorą sudarė kolektyvai iš skirtingų Lietuvos miestų: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vadovas Povilas Vanžodis), VDU Švietimo akademijos mišraus choro „Ave vita“ vokalinė kamerinė grupė (vadovas Kastytis Barisas), jaunimo mišrus choras „Dorado“ (vadovas Augustas Kvedaravičius), Jurbarko krašto projektinis choras (vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė), Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“ (vadovas Tomas Ambrozaitis), Kretingos kultūros centro kamerinis choras „Kristalė“ (vadovė Kristina Rimienė) ir šventės šeimininkas – Palangos kultūros centro kamerinis choras, vadovaujamas Edmundo Jucevičiaus.

Taigi „Cantate Palangai“ šįkart buvo įdomi pirmiausia pačiu sumanymu: vienam kūriniui suburti septynis skirtingus chorus ir profesionalius instrumentalistus, o Palmeri partitūrą atlikti erdvėje, kurioje lotyniškas mišių tekstas grįžta į savo natūralią sakralinę aplinką, nors muzikinė jo kalba atkeliavusi iš Buenos Airių tango tradicijos.

„Cantate Palangai“ – ne vieno vakaro sumanymas

„Cantate Palangai“ nėra vienkartinis renginys. Chorų šventė gimė 2019 metais Palangos kultūros centro kamerinio choro iniciatyva, o jos sumanymas nuo pradžių buvo gana konkretus – kasmet sutelkti atlikėjus vienam stambios formos chorinės muzikos kūriniui. Pirmojoje šventėje maždaug 200 dainininkų jungtinis choras su Lietuvos kariuomenės orkestru, diriguojamas Tomo Ambrozaičio, atliko Johno Rutterio „Magnificat“. Palangos Kultūros Centras

2020-aisiais renginį sustabdė pandemija, tačiau 2021 metais „Cantate Palangai“ sugrįžo su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika – skambėjo kantata „De profundis“, simfoninė poema „Miške“, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos ir kiti kūriniai. 2022-aisiais daugiau kaip šimto dainininkų jungtinis choras, solistai Lina Dambrauskaitė ir Tadas Girininkas bei Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, diriguojami Artūro Dambrausko, atliko Donato Zakaro „Magnificat“. Palanga

2023 metais pasirinktas Karlo Jenkinso „Symphonic Adiemus“, 2024-aisiais – Lino Rimšos oratorija „Mončys“, kuri vėliau buvo pristatyta ir Prancūzijoje bei Briuselyje, o 2025 metais – Vytauto Miškinio „Light Mass“. Taigi 2026-ųjų Martíno Palmeri „Misa a Buenos Aires“ natūraliai pratęsė jau septynerius metus formuojamą principą – vienam vakarui suburti dideles atlikėjų pajėgas ir pristatyti stambios formos chorinį kūrinį. Palangos Kultūros Centras

Kodėl „Misatango“ taip išpopuliarėjo?

Argentiniečių kompozitorius Martínas Palmeri „Misa a Buenos Aires“ sukūrė 1996 metais. Kūrinys dažniausiai vadinamas tiesiog „Misatango“ – jau pats neoficialus pavadinimas tiksliai nusako jo muzikinę prigimtį.

Palmeri neperrašo Mišių teksto ir nekeičia tradicinės jų sandaros. Lotyniški Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus, Benedictus ir Agnus Dei išlieka, tačiau muzikinė kalba ateina iš visai kitos aplinkos – Argentinos tango ir ypač Ástoro Piazzollos išplėtoto tango nuevo. Tai girdėti ne tik ritmikoje ir harmonijoje, bet ir pačioje atlikėjų sudėtyje: chorą bei solistą papildo styginiai, fortepijonas ir tango muzikai būdingas bandonijos arba akordeono tembras. Palangos Kultūros Centras

Ir ši jungtis atsirado ne kaip teorinis kompozitoriaus eksperimentas. Pats Palmeri yra pasakojęs, kad karjeros pradžioje Buenos Airėse vienu metu vadovavo chorui ir grojo bei dirigavo tango orkestrui. Jo choristai mėgo tango ir lankydavosi orkestro koncertuose. Kompozitorius iš pradžių bandė chorui pritaikyti tradicinius tango, tačiau rezultatas jo netenkino. Tada kilo mintis ne aranžuoti jau egzistuojančius kūrinius, o parašyti originalią muziką chorui ir tango orkestrui. Taip dvi paties Palmeri muzikinio gyvenimo sritys atsidūrė vienoje partitūroje. Carus Verlag

Čia, matyt, ir slypi viena „Misatango“ populiarumo priežasčių. Kūrinys nereikalauja iš choro atsisakyti jam pažįstamos europinės sakralinės muzikos tradicijos, tačiau kartu suteikia visai kitą ritminę energiją ir tembrinę spalvą. Klausytojui atpažįstama Mišių forma nuolat susiduria su tango impulsu, o chorui tenka užduotis, gerokai besiskirianti nuo įprasto romantinio ar šiuolaikinio sakralinio repertuaro.

Svarbi ir praktinė aplinkybė: tai stambios formos kūrinys, kurį galima atlikti labai skirtingomis pajėgomis. Palangoje jį dainavo septynių chorinių kolektyvų junginys, o gruodį Vilniuje išgirsime gerokai kompaktiškesnę atlikėjų sudėtį. Palangos Kultūros Centras

„Misatango“ premjera įvyko 1996 m. rugpjūčio 17 d. Buenos Airių „Avenida“ teatre. Vėliau kūrinys išplito tarptautiniame chorų repertuare; pats Palmeri jį vadina vienu populiariausių savo kūrinių, o leidykla „Carus“ pažymi, kad jį atlieka chorai įvairiose pasaulio šalyse. Filharmonija

Ypatingo tarptautinio dėmesio „Misatango“ sulaukė 2013 metais, kai buvo atliktas Romoje per Tarptautinio sakralinės muzikos ir meno festivalio atidarymą, skirtą pagerbti popiežių Pranciškų – pirmąjį popiežių iš Argentinos. Vėliau kūrinys skambėjo ir tokiose koncertų erdvėse kaip Niujorko „Carnegie Hall“ bei Vienos „Konzerthaus“. Palangos Kultūros Centras

Taigi „Misatango“ sėkmę būtų per paprasta aiškinti vien efektingu tango ritmu. Palmeri rado formulę, kurioje nė vienas iš dviejų pasaulių neprivalo apsimesti kitu: lotyniškas Mišių tekstas išlaiko savo struktūrą ir sakralinę prasmę, o tango nėra vien dekoratyvus prieskonis – tai kompozitoriaus gimtosios muzikinės kultūros kalba.

Iš Palangos – į Vilnių

Palangos klausytojams spalio 4-osios koncertas nebus vienintelė proga Lietuvoje šiemet išgirsti „Misatango“.

Gruodžio 20 dieną 12 val. kūrinys skambės Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje, tradiciniame koncerte „Kalėdos su „Ąžuoliuku““. Diriguos Vytautas Miškinis, dainuos berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, muzikuos ansamblis „Musica humana“, sopranas Vismantė Benkunskienė, akordeonininkas Tadas Motiečius ir pianistas Rimvydas Mitkus. Greta Palmeri „Mišių Buenos Airėse“ programoje numatytos tradicinės kalėdinės giesmės. Filharmonija

Bus įdomu išgirsti tą patį kūrinį visai kitu masteliu. Palangoje po bažnyčios skliautais jį atliko septynių chorinių kolektyvų junginys, o Filharmonijoje pagrindinė chorinė jėga bus „Ąžuoliukas“.

Tai jau suteikia progą ne tik dar kartą išgirsti Palmeri kūrinį, bet ir palyginti, kaip ta pati partitūra keičiasi priklausomai nuo atlikėjų sudėties, erdvės ir akustikos.

Radvilės Kucevičiūtės nuotrauka