Kai vienoje scenoje susitiks kelios muzikų kartos

Händelis ir Wagneris, Bizet ir Saint-Saënsas, Beethovenas ir Morricone, Kutavičius ir Žigaitis, Coltrane’as ir Milesas Davisas. Operos solistai, dainuojantys garsiausiose pasaulio scenose, ir muzikos mokyklų auklėtiniai, dar tik žengiantys jų link. Spalio 1-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančios Didžiosios muzikų šventės programoje sąmoningai greta atsidurs skirtingos epochos, žanrai ir muzikų kartos.

Tokios šventės programą galima sudaryti paprastai – sukviesti gerus atlikėjus ir kiekvienam skirti po gražų numerį. Tačiau Didžiojo muzikų parado, šiandien tapusio Didžiąja muzikų švente, prasmė nuo pat pradžių buvo kiek kitokia. Svarbu ne tik, kas dainuos ar gros, bet ir kas su kuo muzikuos vienoje scenoje.

Iš Alytaus – į pasaulio scenas ir vėl į Alytų

Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“ į Nacionalinės filharmonijos sceną atsiveš ne vien savo programą. Jauniems orkestro muzikantams teks muzikuoti su dviem „Auksinio disko“ laureatais – savo vadovu, dirigentu ir puikiu birbynininku Vytautu Kiminiumi, ir mecosopranu Justina Gringyte.

Justina Gringytė – alytiškė. Jos profesinis kelias iš Lietuvos nuvedė į tarptautines operos scenas, o spalio 1-ąją ji dainuos su Alytaus muzikos mokyklos moksleiviais. Skambės viena gražiausių, tarytum specialiai jai sukurta Camille’io Saint-Saënso Dalilos arija iš operos „Samsonas ir Dalila“ ir Georges’o Bizet Karmen habanera.

Galima ilgai kalbėti apie mokytojo ir mokinio ryšį, profesinės patirties perdavimą, kartų tęstinumą. Bet kartais užtenka vieno reginio: Nacionalinės filharmonijos scenoje – pasaulio operos teatruose dainuojanti alytiškė ir Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras.

O prieš šį pasirodymą su „Svajone“ muzikuos Vytautas Kiminius – Ennio Morricone’s „Gabrieliaus obojaus“ melodiją šįkart perims birbynė. Pats orkestras savo galimybes parodys temperamentingame Arturo Márquezo „Dansone Nr. 2“.

Alytiškių klausysis ir ką tik 90-metį paminėjęs Juozas Domarkas. „O kaipgi kitaip, – sako maestro. – Juk „Svajonė“ tarsi mano kūdikis: visi šiam orkestrui vadovavę dirigentai – mano studentai. Stebiu ir džiaugiuosi orkestro veikla – jie nuostabūs!“

Kai penkiolika violončelių papasakoja daugiau negu viena biografija

Pirmojoje šventės dalyje panaši kartų jungtis bus patikėta violončelėms.

Dešimt Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos violončelių ansamblio „TOP“ jaunųjų muzikantų, rengiami Astos Krištaponienės ir Vytenio Pociaus, atliks Manto Šidlausko „Stiklo planetą“. Didžioji ansamblio dalis – aktyvūs Davido Geringo meistriškumo pamokų dalyviai.

O jaunimo muzikavimą tęs penkios profesionalių muzikų violončelės, prabilsiančios Giuseppe Verdi „Traviatos“ melodijomis. Ramutė Kalnėnaitė, Kasparas Šerpytis, Marius Sakavičius, Julius Jonušas ir Kristina Zubrickaitė atliks Vasily Stepanovo „Verdianą“. Ir čia prasideda dar viena šios programos istorija.

Prieš kelerius metus Davidas Geringas pamatė Medijų operos teatre sukurtą „TRAVIATĄ 95“. Sujaudintas spektaklio, priminusio daugybę „Traviatos“ atlikėjų, maestro sumanė Verdi muziką atlikti penkiais violončelių balsais. Bičiulis talkino įgyvendinant šią idėją – ir gimė „Verdiana“.

Lietuvos muzikų sąjungos Garbės narys Davidas Geringas nuolat sugrįžta pas jaunus Lietuvos muzikus – veda meistriškumo kursus, lankosi muzikos ir meno mokyklose, susitinka su regionų kultūros žmonėmis. Jam svarbu ne vien pačiam muzikuoti, bet ir perduoti profesinę patirtį.

Todėl penkiolika violončelių šioje šventėje nėra tiesiog du vienas po kito einantys programos numeriai. Vienoje programos atkarpoje susitinka tie, kurie dar mokosi, tie, kurie jau pasirinko profesionalo kelią, ir meistro pagarba mūsų valstybingumo simboliui „Traviatai“, virtusiai nauju kūriniu.

Nuo Händelio iki džiazo

Vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė pradės vakarą Jeano Langlais muzika. „Ąžuoliukas“ ir „Musica humana“ grįš prie Antonio Vivaldi „Gloria“. Daumantas Kirilauskas – prie paskutinės Beethoveno fortepijoninės sonatos, atlikdamas jos pirmąją dalį.

Lietuviškoji programos linija drieksis nuo Rimvydo Žigaičio „Ryto melodijos“ iki Broniaus Kutavičiaus „Ten ir atgal“, o artėjant šventės kulminacijai „Adoramus“ atliks savo vadovo Imanto Jono Šimkaus rekompozicijas pagal Juozo Naujalio ir Maironio „Už Raseinių, ant Dubysos“ bei „Lietuva brangi“.

Pirmosios dalies pabaigoje klasikinės programos ribos apskritai ištirps: Veronika ChiChi, Dmitrijus Golovanovas, Janas Maksimovičius ir Vytis Nivinskas nuo autorinio „Vėjo“ pereis prie Johno Coltrane’o ir Mileso Daviso.

Keturi džiazo muzikai – keturi skirtingų metų „Auksinio disko“ laureatai.

Opera tą vakarą irgi nestokos netikėtumų. Klaipėdietė Rita Petrauskaitė su Audrone Juozauskaite primins kamerinį dainininko ir pianisto santykį. Justina Gringytė dainuos su moksleivių simfoniniu orkestru. O Kristian Benedikt ir Viktorija Miškūnaitė – su profesionaliu Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestru „Garsas“. Wagnerio Lohengrinas, Puccini Miuzetė, Kálmáno Silva – ir šalia Rossini uvertiūra.

Po dešimties metų – jau kitoje vietoje

Kartų kaita kartais pastebima tik vartant ankstesnių metų švenčių nuotraukas.

2016 metais, kai Didysis muzikų paradas paskutinį kartą vyko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, dvidešimt vienerių Imantas Jonas Šimkus dainavo Vaclovo Augustino vadovaujamoje „Jaunoje muzikoje“. Šis choras Didžiajame muzikų parade dalyvavo nuo pirmosios šventės 1997 metais, o Händelio „Aleliuja“ tapo iškilmingų renginio finalų tradicija.

Šį kartą Imantas Šimkus ateina kaip Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ vadovas ir kompozitorius. „Adoramus“ – 2024 metų „Auksinio disko“ laureatas – kartu su „Garsu“ atliks tą patį Händelio „Aleliuja“.

Gal kaip tik tokios detalės geriausiai paaiškina, kodėl Didžiojoje muzikų šventėje taip svarbu vienoje scenoje matyti ir meistrus, ir dar tik augančius muzikus.

Niekas nežino, kur po dešimties ar dvidešimties metų stovės šiandieninis „Svajonės“, „TOP“ ar „Ąžuoliuko“ jaunasis atlikėjas.

Bet kelias į scenos aukštumas visada prasideda nuo pirmųjų pasirodymų didžiojoje scenoje.

Šių metų spalio 1-ąją ta scena bus Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

***

Šventės metu už viso gyvenimo nuopelnus bus pagerbta kanklininkė ir pedagogė profesorė Lina Naikelienė, 2026 metų „Auksinio disko“ laureatais tapo vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, operos solistė Viktorija Miškūnaitė, džiazo dainininkė Veronika ChiChi ir Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, vadovaujamas Martyno Bražo.

Didžioji muzikų šventė šiemet sutampa ir su dviem sukaktimis – Lietuvos muzikų sąjungos 90-mečiu bei žurnalo „Muzikos barai“ 95-mečiu.