Naujienos

Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 20 kūrėjų

Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 20 kūrėjų

2023-12-17, MB inf.

Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kurią sudro pirmininkė Rūta Kačkutė, Rasa Antanavičiūtė, Gražina Arlickaitė, Eligijus Butkus, Tomas Grunskis, Antanas Jonynas, Laimantas Jonušys,Valentinas Klimašauskas, Linas Paulauskis, Daiva Šabasevičienė, Daina Urbanavičienė ir Gabrielė Žaidytė, paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2023 metų premijas, sąrašą.

Įteikti LR Kultūros ministerijos apdovanojimai

Įteikti LR Kultūros ministerijos apdovanojimai

2023-12-13, Mb.info

Aukščiausius Kultūros ministerijos apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – pelnė: pianistas, vargonininkas, muzikologas prof. Leonidas Melnikas už ilgametę meninę, mokslinę ir pedagoginę veiklą puoselėjant Lietuvos muzikinę kultūrą, Lietuvos žydų muzikinį paveldą, sklaidą užsienyje; dirigentas, pedagogas Remigijus Vilys už svarų indėlį puoselėjant pučiamųjų instrumentų muzikos kultūrą ir tradicijas Lietuvoje, jų garsinimą svetur

Paskelbti 2023 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

Paskelbti 2023 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

2023-12-11, Mb.inf.; LRKM.inf.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas paskelbė 2023 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.

Keturiolika muzikų tarp šešiasdešimties kūrėjų

Keturiolika muzikų tarp šešiasdešimties kūrėjų

2023-12-10, Mb.info

Keturiolika muzikų tarp šešiasdešimties kūrėjų pretenduoja būti įvertinti Vyriausybės kultūros ir meno premijomis: Artūras Anusauskas, „Baltijos gitarų kvartetas“, Robertas Beinaris, Daiva Kšanienė, Styginių kvartetas „Chordos“ (Robertas Bliškevičius, Ieva Sipaitytė, Vaida Paukštienė, Arnas Kmieliauskas), Renata Marcinkutė-Lesieur, Darius Mažintas, Lina Naikelienė, Dainius Pavilionis, Juta Pranulytė, Rokas Radzevičius, Rūta Lipinaitytė (Savickienė), Gintautas Venislovas, Antanas Laimutis Vilkončius

Medijų rėmimo fondo direktorius R. Iržikevičius žada daugiausia dėmesio skirti kultūriniams leidiniams

Medijų rėmimo fondo direktorius R. Iržikevičius žada daugiausia dėmesio skirti kultūriniams leidiniams

2023-12-01, Monika Bertašiūtė-Čiužienė. 15min

„Labai tikiuosi, kad mes būsime šviežio, truputį šalto oro į mūsų medijų pasaulį įpučiantis langas“, – teigė naujojo Medijų rėmimo fondo (MRF) direktorius Ruslanas Iržikevičius. 

Medijų rėmimo fondo direktoriaus konkursą laimėjo Ruslanas Iržikevičius

Medijų rėmimo fondo direktoriaus konkursą laimėjo Ruslanas Iržikevičius

2023-10-25, LRKM ir MB info

Šiandien Seimo kultūros komitete Kultūros ministras paskelbė kiek padidės naujojo Medijų fondo finansavimas lyginant su senuoju - tik 1,95 mln. eur. Kai buvo naikinamas senasis SRTRF - buvo žadama, kad naujame Medijų fonde bus 10 milijonų. Taigi "padidėjimas" daugiau nei tris kartus mažesnis nei žadėta.

In memoriam Algimantas Vincentas Raudonikis 1934 01 30 –2023 10 20

In memoriam Algimantas Vincentas Raudonikis 1934 01 30 –2023 10 20

2023-10-21, Rita ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ

Atsisveikinimas vyks trečiadienį, spalio 25 d., 9–14 val. Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius). Urna išnešama 14 val., laidotuvės – Vilniaus Antakalnio kapinėse. Reiškiame nuoširdžią užuojautą jo artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kam jis buvo brangus.

Devynios idėjos, kurios padidintų muzikos konkursų objektyvumą

Devynios idėjos, kurios padidintų muzikos konkursų objektyvumą

2023-09-29, Dr. Vidas Pinkevičius

Šį straipsnį parašiau dar 2011 metais, po VI-ojo tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso, bet kadangi tuomet jo niekas nenorėjo spausdinti, 2015 metais jį publikavau savo tinklaraštyje. Ką tik nuskambėjus paskutiniems IX tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso akordams matau, kad šios idėjos yra aktualios ir šiandien, todėl su naujais papildymais perspausdinu jį dar kartą.

Nacionalinio kultūros centro vadovas S.Liausa: „Į trinkeles jau investavome, dabar laikas atsigręžti į žmones“

Nacionalinio kultūros centro vadovas S.Liausa: „Į trinkeles jau investavome, dabar laikas atsigręžti į žmones“

2023-09-13, Gediminas Kajėnas, 15min

„Vienintelė sėkmės istorija mūsų šalies regionų infrastruktūroje – tai sporto arenos: reikėjo krepšiniui ir buvo padaryta. O jei taip regionuose būtų investuota ir į koncertų sales, iškart būtų sukurti nauji kultūros židiniai, aplink kuriuos vyktų kultūrinis gyvenimas, investicijos ir iniciatyvos“, – teigia naujai kadencijai išrinktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatė rekonstruotą Vilniaus kongresų rūmų salę

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatė rekonstruotą Vilniaus kongresų rūmų salę

2023-09-12, Ieva Bačiulytė

Rugsėjo 12 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras surengė išskirtinį naujai rekonstruotos Vilniaus kongresų rūmų salės pristatymą. Planuojama, kad 2024 m. duris atversianti pagal naujausius standartus įrengta ir išskirtine simfoninei muzikai pritaikyta akustika pasižyminti koncertų salė taps viena patraukliausių koncertinių erdvių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigus pastato rekonstrukcijai ji vadinsis LVSO koncertų sale. (3637)

Nacionalinio kultūros centro vadovas – apie tai, kur mus seniai pralenkė ir latviai, ir estai bei nesovietinę Dainų šventę

Nacionalinio kultūros centro vadovas – apie tai, kur mus seniai pralenkė ir latviai, ir estai bei nesovietinę Dainų šventę

2023-09-07, Gediminas Kajėnas, 15 min

„Aš atėjau ne į vadovo profesiją, bet į kultūros sritį, kuri ir yra mano gyvenimas“, – teigia naujajai penkerių metų kadencijai išrinktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, šiai įstaigai vadovaujantis jau septyniolika metų.

„LIETUVĄ KURDAMAS, DIEVAS JOSIOS PUSIAU NEDALINO...“

„LIETUVĄ KURDAMAS, DIEVAS JOSIOS PUSIAU NEDALINO...“

2023-07-08, Danutė PETRAUSKAITĖ

Klaipėdos kraštas, ilgus šimtmečius priklausęs Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. – Vokietijos imperijai, 1923 m. atiteko Lietuvai. Didžioji Lietuva susijungė su Mažąja Lietuva, tiesa, tik ta jos dalimi, kuri driekėsi šiapus Nemuno. Pastarojoje, kaip ir Užnemunės teritorijoje – Karaliaučiaus krašte gyvenę etniniai lietuvininkai daug kuo buvo panašūs į savo brolius ir seses iš buvusių Maskolijos žemių, bet išsiskyrė iš jų savo konfesine tapatybe, papročiais, drabužiais, dainomis ir šokiais. Tai lėmė geopolitiniai veiksniai, Rusijos ir Rytų Prūsijos ekonominiai interesai, taip pat kultūriniai šių valstybių skirtumai. (16007)

Klaipėdos muzikinio teatro kelias 1820–1939 m.

Klaipėdos muzikinio teatro kelias 1820–1939 m.

2023-07-08, Daiva KŠANIENĖ

Klaipėdos miesto muzikinis teatras per daugiau kaip du šimtus gyvavimo metų nuėjo sudėtingą, vingiuotą, nepaprastai įdomų kelią. Klaipėdos opera, tiek vokiškoji (1820–1944), tiek lietuviškoji (1922–2023), ne kartą keitusi pavadinimus, repertuarines nuostatas, patyrusi ir didelių sėkmių, ir nuosmukių, nuolat jausdama finansinių nepriteklių, vis dėlto išliko iki šių dienų ir dabar gyvena klestėjimo laikotarpį. Klaipėdos operai teko skaudžiai pajusti ir krašto istorinius, politinius virsmus, drastišką santvarkų, ideologijų kaitą, išgyventi sociokultūrines traumas, miesto bei jo gyventojų tapatybės kitimo lakotarpius ir pan. (27351)

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklai – 75

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklai – 75

2023-07-08, Miglė MOSĖNIENĖ

Jau 75 metus Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojai dirba kilnų, reikalingą ir gražų muzikos ugdymo, jos sklaidos darbą. Akivaizdu, kad prie mokyklos kūrimo ištakų su meile ir uždegančia energija dirbę žmonės paklojo tvirtus pamatus ilgam ir prasmingam jos gyvavimui. Su pagarba prisimename žymų Lietuvos kompozitorių, dirigentą ir pedagogą Juozą Karosą, kurio iniciatyva 1948 m. buvo įkurta 1-oji septynmetė muzikos mokykla (1990 m. jai suteiktas J. Karoso vardas). Pasiaukojamai ir išmintingai pirmojo mokyklos vadovo J. Karoso pradėtą darbą tęsė violončelininkas Juozas Klimas, vėliau – choro dirigentas Povilas Visockis. (6917)

Nuotaikingas trijų Domarkų benefisas

Nuotaikingas trijų Domarkų benefisas

2023-07-08, Remigijus VITKAUSKAS

Saulėtą balandžio 25-osios popietę Vilniuje, Gedimino prospekte, buvo galima sutikti ne vieną klasikinės muzikos mylėtoją, pavasariškai žaliuojančia gatve traukiantį link Lietuvos mokslų akademijos. Ten vyko unikalus renginys – kūrybinis susitikimas su broliais Juozu, Stanislovu ir Eligijumi Domarkais. Visi trys broliai - šiais metais 75-mininčios Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos absolventai.