Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus gegužės - birželio mėnesiais rengia susitikimų ir paskaitų ciklą, skirtą pokalbiams apie 1960-1990 metų muziką Lietuvoje, kurie atskleis, kaip džiazas, hipiai, bigbytas, rokas, pankrokas prisidėjo kovoje už Lietuvos laisvę.
Europos teatro kūrėjas vengrų režisierius Árpádas Schillingas šį birželį renka studentų kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakultete. „Tai pirmas kartas Lietuvos ir LMTA istorijoje, kai režisierių kursui vadovaus svečias iš užsienio, europinio lygio teatro kūrėjas“, – sako LMTA Klaipėdos fakulteto profesorius, aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis. Á. Schillingas vadovaus teatro ir renginių režisūros kursui, prie studijų vykdymo prisidės Klaipėdos jaunimo teatras.
Kovo 26 d. įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ bei Padėkos premija. Tarptautinės teatro dienos išvakarėse geriausi 2022 metų scenos menininkai apdovanoti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Kviečiame dalyvauti II Lietuvos liturginės muzikos kompozicijų konkurse 2023! Atsižvelgdami į poreikį praplėsti lietuviškos muzikos, tinkamos atlikti liturgijoje, spektrą, kviečiame lietuvių kūrėjus iki 2023 m. gegužės 31 dienos teikti kintamųjų Šv. Mišių dalių kompozicijas, skirtas atlikti chorui a cappella lietuvių kalba. Kompozicijų laukiama adresu: lmkonkursas@gmail.com Prašome apie savo ketinimą dalyvauti Lietuvos Liturginės muzikos konkurse pranešti lmkonkursas@gmail.com iki balandžio 30 dienos (imtinai). Ekspertų komisijos atrinktos kompozicijos skambės finaliniame konkurso koncerte Vilniuje. Po konkurso bus išleistas natų rinkinys, paruošti jo įrašai su Vilniaus sakralinės muzikos choru „Adoramus“, rengiami natų leidinio pristatymo koncertai. Daugiau informacijos konkurso nuostatuose.
Vis dėlto dabartinė teatro valdžia supranta, kad naujomis italų parengtomis traviatomis beigi rigoletais net artimiausių kaimynų nenustebinsi, nes, be pretenzijų į „prabangą“, kuria masinama, o tikriau - kvailinama atsitiktinė teatro publika, juose nėra jokių originalesnių režisūrinių sprendimų.
Vaidybos operoje problema, nors buvo aktuali visais laikais, tačiau ryškiausiai atsiskleidė tada, kai operos spektakliai atsidūrė režisierių dispozicijoje. Pateikdami šiuolaikines spektaklių - operos kaip teatro meno - koncepcijas, netikėtas personažų interpretacijas ir dekonstruodami klasikinius siužetus, režisieriai operos dainininkams vis dažniau kelia sudėtingas vaidybines užduotis.
2022 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos chorų sąjunga (LCHS) vykdė išskirtinį projektą „Da pacem“, kuriame garsinant ukrainiečių choro muziką Lietuvoje vyko mokymai choro dirigentams, skambėjo naujos ukrainiečių liaudies dainų aranžuotės, įvyko koncertų ciklas įvairiose Lietuvos vietose. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
„Pakelkime taurę linksmybių“ – šį vakarą vėl skambės nuo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenos. Prieš metus sugrįžęs klasikinis Giuseppe's Verdi „Traviatos“ pastatymas – šimtametė tradicija, palaikiusi lietuvių dvasią net sunkiausiais laikais. „Ne tiek daug tradicijų esame išsaugoję, tad norėjome per Kalėdas ir Naujuosius į teatrą grąžinti ypatingos šventės jausmą“, – sako LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
2022 metus galime pagrįstai vadinti sėkmingais ir kūrybingais. Po priverstinės ramybės pandemijos mėnesiais, kai Muzikos svetainėje vyko tik repeticijos ir įrašai, šiais metais po truputį įsibėgėjo ir įvairūs renginiai.
Šių metų birželio–rugsėjo mėnesiais Lietuvos muzikų sąjungos Muzikos svetainėje vyko dviejų playback teatro trupių iš Ukrainos – „Sargybiniai“ ir „Gyvasis veidrodis“ – pasirodymai. Angliškas terminas playback lietuviškai galėtų būti verčiamas kaip atkartojimas, atkūrimas, tačiau tokiu principu grindžiamas teatras apima daugiau prasmių.
Lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje už kūrybinius pasiekimus apdovanoti dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kinematografininkų, literatūros vertėjų, muzikų, rašytojų, žurnalistų atstovai. Jau antrą kartą vykusią apdovanojimų ceremoniją surengė Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vienijanti ilgametes kūrybines ir bendruomenines tradicijas puoselėjančias, Lietuvoje bei užsienyje aktyvia kūrybine veikla užsiimančias, valstybės pripažintas meno kūrėjų asociacijas.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, siekdamas ugdyti ir vienyti šalies operos bendruomenę bei sužinoti aktualius rinkos poreikius, surengė pirmąjį operos profesionalų forumą „Ekosistemos iššūkiai ir sprendimai. Talentų kelias į meistrystę ir pripažinimą“.
Profesionaliojo Lietuvos meno atstovai pasaulinėje kūrėjų lygoje pajėgūs konkuruoti aukščiausios prabos turinio kokybe. Tokie pasiekimai – savotiškas fenomenas, įvertinant mūsų kultūrininkams tenkantį biudžetą. Pasak Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus Jono Sakalausko, naujausios tendencijos liudija pozityvius ženklus: kad kultūrai valstybės dotacijų toli gražu nepakanka, klausimų nebekyla ne tik mecenatystės tradicijas puoselėjančiam verslui, bet ir gausėjantiems privatiems rėmėjams.
Koncerto „Muzika mažoms ausytėms 3” programa, skirta vaikų iki 3-ejų metų amžiaus pirmajai pažinčiai su baleto menu, šiuo metu intensyviai gastroliuoja po Lietuvą. Jau įvyko pasirodymai Kaišiadoryse ir Druskininkuose, o paskutinėmis lapkričio dienomis LNOBT artistai viešės Prienų, Varėnos ir Zarasų kultūros centruose.
Kas yra kultūros žurnalistika ir kuo ji skiriasi (o gal ne) nuo kitų žiniasklaidos barų? Kaip plačiai suprantamas kultūros laukas Lietuvoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje? Ar iš tiesų kultūros žurnalistikai tenka podukros vieta žiniasklaidoje? Kaip kultūros žurnalistų darbo principai keitėsi pastaraisiais metais – prasidėjus pandemijai, o vėliau karui Ukrainoje? Kiek ir kaip kultūrinio reiškinio atspindėjimas žiniasklaidoje turėtų būti kontekstualizuojamas, susiejama su politinėmis bei socialinėmis aktualijomis?