Rugpjūčio 12 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda tesi duotą žodį – atverti Prezidentūros duris diskusijoms ir sudaryti galimybę įvairioms nuomonėms būti išsakytoms bei išgirstoms prie apskritojo stalo.
Aiškėja preliminarūs laimėtojai Nacionalinės koncertų salės architektūrinių idėjų tarptautiniame konkurse – tarptautinė ekspertų komisija, kuriai vadovavo Ole Gustavsen, pagal konkurso vertinimo kriterijus sudarė darbų įvertinimo sąrašą, kurio viršuje rikiuojasi geriausios idėjos.
Penktadienį, rugpjūčio 9 d., Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą tema ,,Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Lenkai“. Roberto Jucaičio pieštas ženklas skirtas lenkų kompozitoriui, vienam ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų Stanislovui Moniuškai, kuris 1840-1858 m. gyveno ir kūrė Vilniuje. Šiais metais švenčiamos ir S. Moniuškos 200 gimimo metinės.
Šiais metais švenčiamos 150-osios lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio gimimo metinės. Tarp šiai sukakčiai dedikuotų renginių ypač išsiskiria VII Juozo Naujalio vargonininkų konkursas, gegužės 1-4 d. organizuojamas Kaune ir Vilniuje. Juozas Naujalis visa gyvenimą buvo vargonininkas ir su šia veikla glaudžiai susijusios kitos jo veiklos sritys – muzikos komponavimo, choro dirigavimo, pedagoginė.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija susijusios tarsi dvi obuolio pusės: vieni ruošia, kiti įdarbina būsimus garsiausius šalies muzikos ir šokio profesionalus. „Profesionalių muzikos atlikėjų poreikis Klaipėdoje ypač didelis. Atnaujindami studijų programas, visada bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, stengdamiesi maksimaliai patenkinti jų lūkesčius“, - teigia LMTA studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė. Ar turite duomenų, kiek buvusių jūsų studentų vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui?
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pačius jauniausius uostamiesčio gyventojus su mamytėmis, tėveliais ar seneliais kviečia į atnaujintos programos koncertus „Mažylis Mocartas“.
LNOBT Operos meno vadovas S. Quatrini paaiškino, kodėl teatro vyriausiuoju dirigentu pasirinko Ričardą Šumilą ir išdėstė artimiausius savo paties kūrybinius planus tiek Vilniuje, tiek kitose pasaulio šalyse.
Kiekvieną pavasarį konservatorijų, muzikos mokyklų ir gimnazijų mokytojams ir abiturientams vienu iš išbandymų tampa mokyklinis Muzikologijos brandos egzaminas. Besiruošiantiems muzikos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose jis yra svarbi stojamojo balo dalis.
Nerašyta taisyklė skelbia, kad reikia stengtis kiek įmanoma geranoriškai žiūrėti į kitų darbus. Juk esame įpratę kritikuoti viską, o ypač kai tik kas nors prasižioja apie kultūros politiką ir bando siūlyti jos kaitos vizijas. Todėl stengiuosi pažiūrėti geranoriškai į „Kultūrą 2030“. Įvertinti L. Ruokytės-Jonsson ir jos komandos pastangas matyti kultūros ateitį. Bet geranoriškumas dingsta vos pabandžius įsigilinti, kaip tas matymas artikuliuojamas.
Kalbą apie Kauno I muzikos mokyklos 70-metį noriu kreipti į ypatingesnius, prasmingesnius šios kelionės akcentus. Kelionė, kuri jau vadinama istorija ir kuria nedažnas kolektyvas gali didžiuotis. Juolab, kad mokyklos jubiliejus sutapo su ilgamečio jos direktoriaus Jono Kazlausko atsisveikinimu - direktoriaus pareigas perima Mindaugas Labanauskas
Pamąstymai metų sandūroje ir palinkėjimai valdžios moterims bei vyrams.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įsigaliojo atnaujinta organizacinė struktūra. Pagrindiniai pokyčiai orientuoti į teatro vadovų grandies stiprinimą, aiškesnį pareigų ir atsakomybių pasidalijimą, vieningą kontrolę ir pavaldumą.
Gruodžio 23 d. popietę LNOBT Raudonojoje fojė vykusio monografijos „Karalių kuria aplinka“ pristatymo metu jos pagrindiniam herojui – operos solistui Vaclovui Daunorui buvo suteiktas LNOBT emerito garbės vardas.
Spalio 6 d. Panevėžio „Cido“ arenoje vyko IV tarptautinis maršinių orkestrų, šokėjų ir būgnų grupių festivalis-konkursas. Renginio atidarymui buvo pasirinkta Šimtmečio dainų šventės koncerto „Vario audra“ programos V dalis „Tiltas į šviesą“, turinti sąsajų su Aukštaitijos regiono istorija ir kultūra.
1920 m. gruodžio 31 d. gimė Lietuvos profesionalioji opera. Valstybės operos teatro gimimą liudijanti G. Verdi "Traviatos" premjera tapo gimtadienio simboliu, Lietuvos operos talismanu ir kiekvienais metais guordžio 31 dieną buvo rodoma Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o vienu metu - drauge ir Kauno bei Klaipėdos muzikiniuose teatruose.