Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventė „Viena šeima – viena tauta“
2025 metų birželio 27-29 dienomis Klivlende (JAV, Ohio valstija) vyko XI Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventė „Viena šeima – viena tauta“. Šis renginys subūrė net 65 chorus, apie 1500 Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Lietuvos dainininkų, per 2000 tūkstančius klausytojų. Visą savaitę Klivlende tvyrojo lietuviška dvasia: svarbiausi miesto simboliai buvo apšviesti mūsų trispalvės spalvomis, virš rotušės oriai plevėsavo Lietuvos vėliava. Tai renginiams teikė nepakartojamą žavesį, dvasinę energiją, bendrystę. Su didžiuliu emociniu pakilimu buvo švenčiama lietuvybė. „Kiekvienas choristas, kiekvienas lietuvis laukia šios šventės kaip didžiausio įvykio ir dainuoja su gilesne emocija, ir jaučia, kad per dainą prisiliečia prie pačios Lietuvos žemės“, – teigė Sietlo lietuvių choro vadovė Asta Vaičekonienė (Interviu, 2025 06 29, Klivlendas).
Šiaurė Amerikos lietuvių dainų ir tautinių šokių šventės - tai labiausiai vienijantys tautą renginiai, jie padeda išsaugoti kalbą, tautinį muzikinį paveldą, papročius ir kt. Jie turi ilgametes gyvavimo tradicijas. Dar 1916 m. Stasys Šimkus surengė kelių chorų jungtinius koncertus, kuriuos būtų galima laikyti užsienio lietuvių dainų švenčių pirmtakais. Tokios dainų šventės įvyko 1916 m. Newarke, 1917 Madisone, 1916 Čikagoje (Antano Pociaus iniciatyva dalyvavo 12 chorų, 500 dainininkų). 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje buvo surengta Juozo Žilevičiaus vadovaujama lietuvių dainų šventė (dalyvavo 59 chorai, daugiau kaip 3000 dainininkų). (V. Jakelaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija).
JAV ir Kanados lietuvių jungtinės dainų šventės nuosekliai, dažniausiai kas ketveri metai, buvo rengiamos nuo 1956 iki 2015 metų. Nepaprastai džiugu, jog šiemet, po 10 metų pertraukos, ši tradicija vėl buvo atnaujinta. Pasak šių metų šventės organizatorės, choro dirigentės Kristinos Kliorytės: „<...> praėjo dešimt metų nuo paskutinės dainų šventės, per tą laiką pasaulį sukrėtė pandemija, karas Ukrainoje ir neramumai kitose šalyse. Išaugo nauja karta, vyresnieji išėjo, tačiau mūsų daina šiandien skamba dar galingiau ir vieningiau negu bet kada“ (Dainų šventė, Cleveland, 2025, bukletas).
Neatsitiktinai dainų šventė buvo surengta Klivlende. Šiame, kultūrai palankiame mieste ilgus metus gyveno, klasikinį meną puoselėjo, kūrė, rengė koncertus ir dirbo pedagoginį darbą žymūs lietuvių išeivių pianistai: Andrius Kuprevičius (1921-1997), Birutė Smetonienė (1912-2003), Antanas Smetona (1939-2012), pianistas, kompozitorius Jonas Švedas (1927-1981), dainininkė Aldona Stempužienė (1926-2023). Čia išaugo nauja muzikų karta - pianistė, choro dirigentė, kompozitorė ir pedagogė Rita Čyvaitė - Kliorenė (g.1955), jos dukra choro dirigentė Kristina Kliorytė ir kt., čia stipri Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, Dievo Motinos nuolatinės pagalbos ir Šv. Jurgio parapijos ateitininkų, skautų ir kitų organizacijų veikla.
Lietuvoje ir išeivijoje rengiamos dainų šventės pasižymi panašia renginio struktūra bei pasirenkamu repertuaru. Be to, jas vienija analogiškos idėjos, meniniai tikslai ir sprendimai, siekis „kalbėtis“ ta pačia muzikine kalba. Tai sutrumpina tautą skiriantį atstumą, tarsi nubraukia tūkstančius kilometrų vandenyno, nes chorinės muzikos galia juos įtraukia į vieningą kuriančią bendruomenę.
Turtingoje šių metų dainų šventės programoje puikavosi populiarūs lietuvių chorinės muzikos kūriniai - nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Tallat – Kelpšos, Broniaus Budriūno harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus originalios muzikos kūrinių iki modernių, šiuolaikine muzikos kalba grįstų Kęstučio Daugirdo, Bangos Balakauskienės, Vilijos Mažintaitės, Danguolės Beinarytės, Jono Tamulionio ir kitų autorių išplėtotų liaudies dainų, Vytauto Kernagio populiariosios muzikos, o taip pat lietuvių išeivių kompozitorių – Ritos Čyvaitės – Kliorienės, Aleksandro Stankevičiaus, Dariaus Polikaičio kūrybos.
Savo įspūdžiais pasidalinusi Vilniaus mokytojų namų moterų choro „Aidas“ vadovė Lina Blebaitė – Mačiulienė teigė: „Įspūdį paliko labai gerai dainavęs jungtinis dainų šventės choras: girdėjosi visi balsai, ypač žavėjo vyriškų balsų gausa ir jų tembrai. Dirigentai iš Lietuvos išsiskyrė savo profesionalumu, su choristais jautėsi tamprus tarpusavio emocinis ryšys. Didele dalimi tai lėmė bendra generalinė repeticija, trukusi net devynias valandas, akivaizdžiai paliudijusi organizatorių profesinį perfekcionizmą.
Tiesa, dainų šventės repertuare pasigedau originalių, specialiai sukurtų dainų. Labai vertinu jauną, talentingą kompozitorių Kęstutį Daugirdą, gyvenantį ir kuriantį Čikagoje. Jis neseniai lankėsi Lietuvoje, kur Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sėkmingai baigė kompozicijos magistro studijas, bendravo su mūsų choru. Manau, kad tai vienas perspektyviausių lietuvių chorinės muzikos kūrėjų, ryškus ir spalvingas. Nepakartojamą indėlį į išeivių chorinę kultūrą įnešė Polikaičių ir Kliorių šeimų dinastijos, ilgametė chorinės muzikos puoselėtoja Dalia Skrinskaitė – Viskontienė. Jų iš kartos į kartą perduodamos pokario lietuvių emigrantų kultūrinės tradicijos, siekis tarpusavyje kalbėtis gimtąja kalba, profesinė patirtis – tai stiprūs lietuvių išeivių JAV ir Kanados chorinės kultūros pamatai“.
Nurimus jautriems emociniams išgyvenimams, apmąsčius nepakartojamus meninius įspūdžius, patirtus Šiaurės Amerikos dainų šventėje, širdyje išlieka be galo taurus tautinio bendrumo ir pasididžiavimo jausmas, leidžiantis pasijusti svarbia lietuvių tautos, jos kultūros dalimi. Išvažiavome sužavėti užjūryje gyvenančių tautiečių gebėjimu saugoti mūsų tautinį identitetą, puoselėti protėvių palikimą ir kultūrines vertybes. Esame nuoširdžiai dėkingi Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės organizatoriams, ypač Kristinai Kliorytei, Aleksandrui Stankevičiuis ir Ritai Čyvaitei - Kliorienei už nuoširdų bendravimą, nuostabią šventę, įpareigojančią mus visus ir toliau telktis kilniems tikslams, dideliems darbams.
Susiję nariai
