Lietuvybę Lietuvoje ir už jos ribų žadino VII tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“

Publikuota: 2025-08-07 Autorius: Agnė BENETYTĖ

Septintą kartą nuskambėjęs tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“ šiemet pasiūlė net 25 koncertus Lietuvoje ir užsienyje. Dauguma jų (17) vyko Klaipėdoje, kur kamerinė muzika pripildė svarbiausias miesto kultūrines erdves: Prano Domšaičio galeriją, Klaipėdos koncertų salę, „Pajūrio krantą“, Klaipėdos pilies muziejų, LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salę, Marijos Taikos Karalienės bei Kristaus Karaliaus bažnyčias. Dar trys koncertai organizuoti bendradarbiaujant su Lietuvos muzikų sąjunga įvyko Vilniuje ir Birštone. Penki koncertai – užsienyje.

Kaip pasakoja festivalio organizatorė Inga Maknavičienė, Festivalio antrosios dalies „Gaudeat Impressions“ tarptautinė programa apjungė pasirodymus ir Vokietijoje – Rennhof pilyje, Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Latvijoje – Rygos Juodagalvių muziejuje ir Lenkijoje – Varšuvos Szustra rūmuose (dabar - Varšuvos St. Moniuškos muzikų draugija) ir Suvalkų Jėzaus širdies Romos katalikų bažnyčioje. Koncertai užsienyje vyko bendradarbiaujant su draugais iš užsienio šalių aukštųjų mokyklų ir lietuvių bendruomenėmis Latvijoje, Lenkijoje bei Vokietijoje. Lietuvoje festivalis įsiminė ir pirmosios festivalio dalies ,,Miracula musicae“ jaunųjų talentų koncertais Klaipėdoje, Vilniuje, ir teminiais-edukaciniais antrosios dalies koncertais, skirtais istorinei atminčiai, reikšmingoms asmenybėms, įvykiams atminti, ir trečiosios festivalio dalies ,,Musica sacra“ koncertais, ir visa vainikuojančiu festivalio GALA – video koncertu-maratonu „Mus užaugino Klaipėda“, skirtu Klaipėdos miesto gimtadieniui.

Šiandienos geopolitiniai iššūkiai verčia permąstyti tapatybę ir kultūrinę atmintį, o lietuvių diasporai pasaulyje festivalis tampa tiltu tarp šaknų ir dabarties. Muzikos menas – opera, miuziklas – čia tampa kalba, kuria pasakojama apie Lietuvos istoriją, jos didžiųjų asmenybių išmintį ir klaidas. Festivalis kviečia pažinti, įvertinti ir įsivertinti tautos kelią tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų – ypač sprendžiant esminius tautos išlikimo klausimus.

Plačiau apie festivalį – pokalbyje su Inga Maknavičiene.

Kaip gimė šių dviejų festivalių idėjos?

Daugelį metų paskutiniai tarptautinių Klaipėdoje organizuotų konkursų-festivalių „XXI a. menas Klaipėdoje“ (2010), „Renaissance“ (2014), „Baltijos perlai“ (2016), „Impresijos“ (2014, 2017, 2021-2023) ir kt. akordai nuskambėdavo Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje. Svarbia ir gražia tradicija tapo tarptautinių vertinimo komisijų (Jury) narių bei geriausiųjų dalyvių – pirmų vietų ir Grand Prix laimėtojų – finaliniai koncertai ir gerb. klebono R. Adomavičiaus palaiminimai perspektyvoms. Tad idėja sukurti ką nors skirta būtent šiai bažnyčiai ir Neringai brendo lyg burgundiškas vynas iki pat 2023 m. vasaros, kuomet buvo ištarti šios bažnyčios klebono lūpomis. Tuomet prasidėjo intensyvus idėjos generavimas – diskusijos apie festivalio aktualumą, turinį, tarptautiškumą ir galimybes, buvo sukurtas tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Dangiški klavyrai. Dvasinių kultūrų sintezės ir metamorfozės“ pavadinimas, parengtas projektas finansavimui. Džiugu, kad puoselėtos idėjos buvo išgirstos ir Neringos kultūros projektų finansavimo komisija skyrė paramą, o Neringos meras D. Jasaitis kartu su KU rektoriumi prof. A. Razbadausku sutiko tapti festivalio globėjais. Taip, vienijant skirtingas kultūras ir tautas, skatinant lietuvybės puoselėjimą bei bendradarbiavimą tarp Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių menininkų, 2024 m. įvyko pirmasis tarptautinis festivalis, surengti pirmi 7 koncertai Nidos ir Juodkrantės bažnyčiose. Š.m. šešioms festivalio programoms Nidoje rengti pakviesti profesoriai iš Latvijos J. Vytuolio muzikos akademijos – Juris Kalnciems, Normunds ir Antra Viksnes, Lenkijos – prof. M. Ciolko ir ansamblis „Sūduva“ – lietuvių diasporos atstovai iš Punsko, Suvalkų, solistės – LMTA prof. Asta Krikščiūnaitė ir Beata Ignatavičiūtė, KU docentės – Virginija Kochanskytė, Inga Maknavičienė, Giedrė Zeicaitė, pianistė Edita Zizaitė, iš Italijos specialiai atskrido Olesia Mamonenko (sopranas), iš Austrijos, Vokietijos, Estijos ir Vilniaus – tarptautinių konkursų laureatai – pianistų kvartetas „Neišskiriamieji pianistai“.

Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Impresijos“ idėja priklauso jaunai pianistei, daugelio (per 30) tarptautinių konkursų laureatei, Grand Prix laimėtojai Gabijai Maknavičiūtei-Janavičienei, kuri yra šio festivalio Meno vadovė. Anksti išvykusi iš gimtojo miesto Klaipėdos studijuoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, o vėliau – į LMTA, Gabija niekada nepamiršo savo krašto, draugų, pedagogų. Visuomet sugrįždavo koncertuoti kupina naujų kūrybinių minčių, programų idėjų. Taip 2014 m. natūraliai gimė festivalio, skirto Klaipėdos krašto talentingam jaunimui – tiek čia studijuojančiam, tiek išvykusiam studijoms ar kūrybiniam darbui – idėja. Jai rūpėjo sukurti kažką svarbaus, aktualaus ir naudingo Klaipėdai, tai, ko dar nebuvo tuometiniame miesto kultūros lauke. Taip palaipsniui susiformavo tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“, atvėręs galimybes daugeliui jaunų miesto ir krašto talentų skleisti savo kūrybą, dalyvauti festivalio programoje ir būti pastebėtiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiais metais VII tarptautiniame festivalyje „Impresijos“ surengti 25 koncertai – tai iš tiesų didelis tarptautinis projektas, pareikalavęs didelio organizatorių įdirbio, be kurio vos per 4 mėnesius sukurti ir atlikti tiek logistikos Lietuvoje ir užsienyje, tiek dokumentų ruošimo darbų, tiek organizacinių darbų, surengti repeticijų būtų buvę neįmanoma. Todėl visų pirma norisi padėkoti festivalio Globėjui – Klaipėdos miesto savivaldybei, Rėmėjams, Ambasadoriams, lietuvių diasporų pirmininkams ir nariams, organizaciniam komitetui, savanoriams Lietuvoje ir svetur bei, žinoma, mūsų klausytojams. Be visų Jūsų – nebūtų mūsų.

Kuo minėti festivaliai yra išskirtiniai tarp kitų kultūrinių renginių?

Klaipėdoje pastaraisiais metais vyksta ypač daug įdomių, modernių tarptautinių festivalių ir renginių. Daugelyje jų dalyvauja svečiai – pripažinti menininkai iš užsienio šalių. Tai mūsų festivalių bendras bruožas. Tačiau, pradedant V-uoju tarptautiniu festivaliu „Impresijos“, išskirtinumu tapo koncertinės gastrolės užsienyje. Dar 2023 m. KU rektoriaus prof. A. Razbadausko dėka renginiai startavo aukščiausioje ir centrinėje Šv. Petro bažnyčioje Rygoje, 2024 m. VI-asis „Impresijų“ festivalis tęsėsi prestižinėse Rygos Latvių namų ir Rygos Juodagalvių namų muziejaus salėse, pasiekė ne tik Latviją, Lenkiją, kur ilgametė draugystė su lenkų profesoriais, prasmingos pažintys su čia gyvenančiais lietuviais atvėrė duris ne tik susitikimams, bet ir koncertams Balstogės rotušėje, Punsko, vėliau – ir Suvalkų bažnyčiose, Varšuvoje ir Vokietijoje.

Senų festivalio Mecenatų – UAB ,,Mūsų laikas“, vadovaujamo p. Rimanto Cibausko ir jaunosios Rugilės Cibauskaitės bei šaunių lietuvių diasporos organizatorių Vokietijoje dėka, šiemet septintą kartą vykdomas tarptautinis festivalis „Impresijos“ prasidėjo kovo 28 d. koncertu „Schloss Rennhof“ pilyje Hiuttenfelde (Vokietija), kur ne tik koncertavome, bet ir bendravome su vietos lietuviais, vokiečiais ir su specialiai į koncertą atvykusiais muzikos mylėtojais iš Vysbadeno (Wiesbaden), Frankfurto (Frankfurt am Main) ir kitų Vokietijos miestų. Balandžio 1 d. surengtas koncertas Vasario 16-osios gimnazijos Hiuttenfelde moksleiviams stebino ne tik susirinkusiųjų žingeidumu, bet ir taisyklinga lietuvių kalba: išsilavinęs, aukšta bendravimo kultūra spinduliuojantis jaunimas ne tik atidžiai klausėsi koncerto, gilino žinias Jiems įdomiais Lietuvos istorijos ir lietuviškos muzikinės kūrybos klausimais, žavėjo žiniomis, intelektu, paliko itin malonius įspūdžius, prisiminimus.

Sena draugystė su Latvijos J. Vytuolio muzikos akademijos ir F. Šopeno (F. Chopin) vardo muzikos universiteto (Lenkija) profesoriais, pažintis su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Valdu Lastausku ir Latvijos lietuvių diasporos pirmininku Rolandu Žalnieriumi, kasmet įgalino ne tik konsulinius koncertus Gegužės 3-iosios (pirmosios Europoje rašytinės konstitucijos) minėjimus prestižinėse Rygos miesto salėse, rengiamus kartu su Lenkijos ir kitų ambasadų aukštais pareigūnais, bet ir malonius susitikimus su Rygos lietuviais, planuojamus ir š.m. vėlyvą rudenį... Pažymėtini šių metų festivalio ,,Impresijos“ naujumai neapsiribojo gastrolėmis Vokietijos žemėse: dar 2024 m. vasarą buvome kviečiami koncertuoti Varšuvoje, kur sena ~ 20 m. draugystė su Varšuvos muzikų draugijos prezidente prof. M. Korecka-Soszkowska įgalino surengti festivalio ,,Impresijos“ koncertus vienoje iš Varšuvos Szustra rūmų (dabar - Varšuvos St. Moniuškos muzikų draugija) salių. Džiaugėmės, kad šiais metais pavyko įgyvendinti šią svajonę, birželio 29 d. surengti koncertą „Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos didieji“ kartu su solistu Š. Šapalu (baritonas) bei pianistų duetu ANNO iš Latvijos. Dvigubai džiaugėmės kai mūsų koncertas Varšuvos Szustra rūmuose buvo įvardytas geriausiu sezono koncertu, nes specialiai į šį koncertą, įveikę daugiau nei 1200 km lengvuoju automobiliu, atvyko mūsų draugai iš Vokietijos – Hiuttenfelde vykusių koncertų organizatoriai ir klausytojai iš Vasario 16-osios gimnazijos ir Vysbadeno operos teatro. Tai buvo pats gražiausias Įvertinimas, Padėka ir Dovana mums ir mūsų festivaliui Impresijos.

Kokias dvasines ar menines vertybes siekėte perteikti šių festivalių programa? Kokia jų misija šiandienos kultūrinėje ir visuomeninėje erdvėje?

Dauguma abiejų tarptautinių kamerinės muzikos festivalių ,,Dangiški klavyrai” ir ,,Impresijos” programų buvo orientuota į svarbiausias, aktualiausias šių metų menines, istorines, minėtinas temas. Klaipėdoje, Nidoje ir kituose Lietuvos miestuose įvykę koncertai buvo skirti Karaliaus Mindaugo 772-osioms karūnavimo metinėms, Prūsijos hercogystės įkūrimo 500 m. sukakčiai, Baroko literatūros metams, S. Dacho 420-osioms, J. Štrauso 200-osioms, M. K. Čiurlionio ir T. Manno 150-osioms gimimo metinėms... Lietuvių liaudies dainų (2025) metams atliepti, specialiai pakviestas lietuvių iš Lenkijos (Suvalkų, Punsko) ansamblis „Sūduva“ (vad. A. Woznialis), Klaipėdos ir Nidos bažnyčiose atlikęs senąsias lietuviškas giesmes, lietuvių liaudies dainų aranžuotes bei Lenkijoje kuriančio lietuvio kompozitoriaus Arnoldo Woznialio, Petro Jančiako (Piotr Janczak) giesmes lietuvių kalba. Tokiu būdu susirinkusiems klausytojams buvo suteikta galimybė pasinerti į lietuvių tautos kultūrinį paveldą bei pajusti šiuolaikinę lietuvių kūrybą užsienyje. Koncerte Suvalkuose šią temą lietuviškais kūriniais papildė ne tik atlikėjai iš Lietuvos, bet ir profesoriai iš Rygos, į programą įtraukdami latvių kompozitoriaus R. Jermaks „Three Latvian Folk Songs“, A. Vecumnieks Quasi chorali, Y G. Kuprevičiaus ,,Preliudą M. K. Čiurlionio atminimui“ ir kt.

Ypač džiugu, kad Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje surengtame ansamblio „Sūduva“ koncerte kartu dalyvavo liaudiškų kantičkinių giesmių ansamblis „Schola Cantorum de Regina Pacis“, vadovaujamas V. Budreckio. Tikimasi, kad ši pažintis ir kūrybinė draugystė tęsis perspektyvoje ir taip prisidės prie nykstančio kantičkinio giedojimo puoselėjimo, kad abu kolektyvai ateityje surengs bendrus koncertus Lietuvoje ir Lenkijoje.

Baroko literatūros metams, S. Dacho 420-osioms ir Nobelio premijos laureato T. Manno 150-osioms metinėms minėti festivalyje ,,Impresijos“ atlikta ne viena programa. Pirmajai Klaipėdoje pristatytai programai „Slaptingoji kalbos dvasia“, gegužės 5 d., ilgai laukta festivalio ,,Impresijos“ programose viešnia, kraštietė R. Dubinskaitė (mecosopranas) ir klavesinininkas V. Norkūnas pasirinko kiek rečiau skambančius Baroko kompozitorių H. Alberto, J. S. Bacho, G. F. Händelio vokalinius ir instrumentinius kūrinius. Išskirtinį įspūdį klausytojams paliko mažai žinomos, nors išverstos net į 60 pasaulio kalbų, Baroko epochos poeto – M. K. Sarbievijaus eilės. Specialiai šioms programoms iš vokiečių kalbos išverstas poetų S. Dacho ir T. Manno eiles skaitė klavesinininkas, vargonininkas ir dirigentas N. Vilimas, atvežęs į Klaipėdą ir nepaprasto grožio flamandų meistro 1640 m. klavesino repliką.

Minėtų autorių tekstai ir muzika, papildyti T. Albinoni, H. Purcello, G. B. Pergolesi bei Lietuvos kompozitorių sakraliniais kūriniais, skambėjo ir kituose festivalio koncertuose – „Raudos...“, „Minėsime juos amžinai“, skirtuose Gedulo ir vilties dienai minėti. Šias programas kūrė solistės B. Ignatavičiūtė (sopranas), J. Leitaitė (mecosopranas), aktorė R. Šaltenytė ir pianistė I. Maknavičienė.

Baroko literatūros metams skirtas ir birželio 27 d. koncertas „3L: Lietuva–Lenkija–Latvija“, kurį vedė aktorė V. Kochanskytė daug dėmesio skyrusi poetų M. K. Sarbievijaus, L. Bojerio, K. Sirvydo eilėms, nepamiršusi ir Klaipėdoje minimų S. Dacho metų, ir Taravos Anikei skirtų eilių... Šiame koncerte Baroko epochos temai puikiai atliepė kompozitorių C. Monteverdi, T. Albinoni, G. F. Händel, G. Giordani (Giordanelli) vokalinės muzikos kūriniai (Š. Šapalas ir I. Maknavičienė) bei pianistų dueto iš Latvijos ANNO atlikti A. Vecumnieks Quasi chorali, U. Sisask ,,The Sombrero Galaxy“, op. 119. Subtiliai ir rafinuotai į šią programą įsiliejo kiek rečiau Lietuvoje skambinami lenkų kompozitorių I. J. Paderewski, K. M. Szymanowski, R. Maciejewski, F. Chopin Menuetai ir Mazurkos (prof. M. Ciolko iš Lenkijos). Programos pabaigoje svečiai iš Latvijos (prof. Normunds ir Antra Viksnes) jautriai pagerbė mūsų didįjį Genijų M. K. Čiurlionį, atlikdami G. Kuprevičiaus ,,Preliudą M. K. Čiurlionio atminimui“ f-nui 4 rankoms.

Daugiau nei dešimtyje festivalio koncertų skambėjo mūsų didžiojo tautos genijaus M. K. Čiurlionio vardas: jau pirmosios festivalio dalies ,,Miracula musicae“ koncertuose organizatoriai džiaugėsi nuoširdžiais geriausių iš geriausių Klaipėdos J. Karoso, J. Kačinsko muzikos mokyklų, E. Balsio menų gimnazijos tarptautinių konkursų laureatų pasirodymais, kuriuose kaskart skambėjo didžiojo genijaus mintys, eilės ir muzika... Festivalio antroje dalyje ,,Gaudeat impressions“ šio didžiojo Lietuvos Kūrėjo 150-osios metinėms minėti buvo sukurtos ir atliktos programos, pakviesti pianistai – prof. Rokas Zubovas ir pianistė Sonata Zubovienė ,,Čiurlionio pasaulis“ tema, net tris paskutinius festivalio vakarus-koncertus, kaip koproduktus su Lietuvos muzikų sąjunga – „Gyvenimo ir sonatos sąskambiai“, ,,Gyvenimo sonata“ Klaipėdoje, Vilniuje ir Birštone surengė Klaipėdos kultūros magistrė, aktorė Virginija Kochanskytė ir pianistė Rūta Blaškytė.

M. K. Čiurlionio ,,Preliudu b-moll“, VL. 169 violončelei ir fortepijonui profesoriai Irena Uss ir Rimantas Armonas pradėjo ir paskutinį pirmosios festivalio ,,Miracula musicae“ dalies koncertą ,,CelloForte“ birželio 23 d. Puikus sumanymas ne tik patiems koncertuoti Klaipėdos koncertų salėje, bet ir pakviesti koncertuoti LMTA studentus bei klaipėdiečius absolventus pasiteisino su kaupu: salėje netrūko nei klausytojų, nei gėlių, nei aplodismentų. Nors publika su įdomumu klausėsi puikių jaunųjų LMTA violončelininkų, koncertmeisterių pasirodymų (skambėjo M. K. Čiurlionio ,,Noktiurnas cis-moll“, VL 178 ir kt.), ypač malonu buvo išgirsti ir šiandien Klaipėdos kultūrinį gyvenimą puoselėjančių absolventų – Jurgio ir Eglės Karbauskių, Gabrielės Bajorūnienės ir Gaivilės Simaitytės duetus, žavėjo ir paskutinis koncerto akordas – kompozitoriaus Edward Elgar ,,Salut d‘Amour“ violončelių ansambliui ir fortepijonui (aranž. Rimantas Armonas), kurį atliko K. Morkevičiūtė, M. Tijūnonytė, G. Bajorūnienė, J. Karbauskas, R. Armonas (violončelės) ir Irena Uss-Armonienė (fortepijonas).

Malonu pažymėti, kad festivalio ,,Impresijos“ antroje dalyje ,,Gaudeat impressions“ kaskart ženklią vietą užima klaipėdiečių, kraštiečių solistų programos: birželio mėn. 2 d. koncerte ,,Paskendus saulės spinduliuos“, skirtame kompozitoriaus J. Štrauso 200-osioms gimimo metinėms minėti dalyvavo E. Balsio menų gimnazijos absolventė O. Mamonenko (sopranas, specialiai koncertams atvykusi iš Milano) ir KU absolventai, solistai – B. Ignatavičiūtė (sopranas), M. Rojus (baritonas); birželio 9 d. festivalio organizatorius ir klausytojus džiugino ilgai laukta viešnia, LNOBT dainininkė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė, žemaitė Joana Gedmintaitė (sopranas), virtuozinėje koncerto programoje ,,Žaižaruojanti fantazija“ meistriškai ir subtiliai duetu atlikusi ne vieną kūrinį su nuostabia partnere Viktorija Zabrodaite (fleita), akompanavo N. Baranauskaitė (f-nas); liepos 5 d. temai ,,Prūsijos karališkųjų žingsnių aidas“ per saloninę XVIII-XIX a. muziką atliepė klaipėdiečiai solistai – Artūras Kozlovskis, Giedrė Zeicaitė, akompanavo E. Zizaitė.

Ypatingo klausytojų pripažinimo, spontaniškai prasiveržusių šūksnių Bravo! sulaukė tarptautinis pianistų kvartetas ,,Neišskiriamieji pianistai“ . Specialiai 4 koncertams Lietuvoje sugrįžę iš Austrijos, Vokietijos ir Estijos tiek klaipėdietiškose ,,Impresijose“, tiek ir Nidos ,,Dangiškuose klavyruose“ ansamblis tryško džiaugsmu, jaunyste. Įdomi, retai atliekama 2-3-4 pianistų programa vienu arba dviem fortepijonais, paremta ispanų, graikų šokiais (M. Moszkowskio ,,Ispaniški šokiai”, op. 12; M. Theodorakio-K. Grybausko koncertinė siuita iš baleto ,,Graikas Zorba“ f-nui 8 rankoms), taip pat E. Balsio Habanera, J. Haydno Simfonija Nr. 94 G-dur 2 f-nams 8 rankoms, ir kt. atlikta profesionaliai, skoningai, su Čiurlioniukams būdingu reiklumu.. Todėl nenuostabu, kad aukšta muzikavimo kultūra pasižymėjęs koncertas, kupinas puikios atlikėjų nuotaikos, jaunystės žavesio ir entuziazmo dar ilgai nebuvo užmirštas tiek Nidos, tiek ir mūsų Uostamiesčio klausytojų.

Kokie pasirodymai ar kūriniai šių metų festivaliuose paliko stipriausią įspūdį tiek publikai, tiek jums asmeniškai? Kodėl?

Laikas parodė, kad M. K. Čiurlionio muzika ne tik įkvėpė, inspiravo savo stiliumi, menine kalba, mąstysena, bet ir darė įtaką vėliau Lietuvoje kūrusiems kompozitoriams. Todėl viena svarbiausių ir išskirtinių šių metų festivalio programų – „M. K. Čiurlionio įkvėpti... Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“ dažnai prasidėdavo M. K. Čiurlionio kūriniais fortepijonui, skatindama Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje minėti šio tautos genijaus meninius darbus muzikoje ir dailėje.

Pažymint Karaliaus Mindaugo karūnavimo 772-ąsias ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų 90-ąsias metines liepos 5 d. Klaipėdos miesto piliavietės Konferencijų salėje programa ,,Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“, pradėta solistų – R. Ulteravičiūtės, J. Leitaitės, M. Rojaus, Š. Šapalo ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestro (vad. E. Miknius) atliekamu Mažosios Lietuvos himnu – J. Zauerveino ir S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, praturtinta svarbiais ir įsimintinais Klaipėdos Kultūros Magistrų – dr. Jono Genio („Karaliaus Mindaugo Lietuva“), ilgamečio Lietuvos muzikinių teatrų vadovo Stanislavo Domarko pranešimais, papildyta naujų operų herojais, atlikėjais ir aktorės – Nacionalinės Kultūros ir meno premijos laureatės R. Šaltenytės skaitomais J. Marcinkevičiaus dramos-poemos ,,Mindaugas“ fragmentais, svarbiausiais skambėsiančių operų, miuziklų libretų, istorinių laikotarpių akcentais, baigiant vėl visiems solistams su orkestru J. Naujalio – M. Maironio „Lietuva brangi“... suskambo prasmingai ir giliai... buvo visai nesvarbu, kad iškilmingas minėjimas-koncertas užtruko ilgiau nei keletą valandų be pertraukos... bet būtent šį renginį manytume, kad reikia laikyti išskirtiniu, kulminaciniu festivalio akordu Klaipėdoje.

Giminingos šiai temai koncertų programos „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“, „3L: Lietuva-Lenkija-Latvija“ bei „Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Didieji“ ne tik gvildeno Lietuvos istoriją, didžiavyrių klaidas ir klystkelius per monumentalius Lietuvos kūrėjų muzikos opusus, bet ir atliko svarbiausią misiją – žadino lietuvybę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Mes, festivalio organizatoriai, esame įsitikinę, kad šiandienos kultūrinėje ir visuomeninėje erdvėje tai yra ypač svarbu, gal net svarbiausia.