Kultūros ministerijoje ketvirtadienį paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.
Prieš dvejus metus pirmosiomis darbo dienomis kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson, pasiskelbusi, jog prieš ją buvę ministrai nieko gero nepadarė, o ji viską pakeis, porą metų drebinusi kultūros sektorių slaptomis pertvarkos schemomis, kurias anonimiškai kūrė jos pačios politinė komanda, karts nuo karto šiurpinusi visuomenę neadekvačiu elgesiu, o šį pirmadienį premjero atstatydinta traukiasi į nežinią.
Šiais metais sukanka 30 metų, kai buvo įkurta Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“.
„Muzikos paslaptys“ - tai interaktyvių susitikimų ciklas, kurio esmė – LMS narių pokalbiai apie muziką. Mokiniai turi unikalią galimybę pabendrauti su iškiliais Lietuvos muzikais ir jaunaisiais LMS nariais, susipažinti su jų atliekama muzika. Tikime, kad ne tik patraukliai pristatysime įvairius muzikos žanrus, bet ir ugdysime mažųjų fantaziją, asociatyvinį mąstymą, kūrybingumą. O juk be šių gebėjimų šiandien neapsieina nė viena profesija.
Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešės pasaulio simfoninių orkestrų elitui priklausantis Karališkasis Concertgebouw orkestras (Royal Concertgebouw Orchestra – RCO). Koncertą pradės Carlo Maria Weberio romantinės operos „Oberonas“ uvertiūra, kurią kartu su svečiais iš Amsterdamo scenoje atliks LMTA simfoninio orkestro jaunieji muzikantai.
Nesuskaičiuojama daugybė šventės žiūrovų–klausytojų, sociologiniai tyrimai, mokslinių tyrimų ir kitos rašytinės medžiagos gausa rodo išaugusį tautos susidomėjimą dainų švente. Priežastys to gali būti kultūrinės, tačiau, matyt, tauta pradeda instinktyviai gintis globalizmo, nuo išsitautinimo ir išvalstybinimo tendencijų.
Prieš pat jubiliejinio 30-ojo koncertų sezono pradžią Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras išvyko į Liepoją, kur rugsėjo 15 d. persikels Baltijos šalių orkestrų festivalis. „Lielais Dzintars“ koncertų salėje grieš maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas jungtinis orkestras, sudarytas iš Lietuvos valstybinio ir Liepojos simfoninių orkestrų muzikantų. Įspūdingu koncertu Liepojos simfoninis orkestras taip pat pradės savo naująjį koncertų sezoną.
Kultūros ministerijoje įvyko Trišalės tarybos kultūros komiteto narių, kultūros darbuotojų profesinių sąjungų atstovų, savivaldybių asociacijos atstovų ir ministerijos vadovybės susitikimas, kuriame aptarti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo klausimai.
Teatrinio meno gerbėjai rugsėjo 14-ąją tapo istorinio Klaipėdos ir šalies įvykio liudininkais: iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms žyminti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos pradžią. Nors oficialūs planai teigia, kad rekonstrukcija truks penkerius metus, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro energingoji vadovė Laima Vilimienė yra įsitikinusi, kad žiūrovus naujame teatre sutiks po trejų metų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Seimo kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis siūlo Lietuvos radijo stotims nustatyti 35 proc. nacionalinių kūrinių kvotą, kurios 1/4 dalis būtų skiriama naujiems (ne senesniems nei 3 metų) kūriniams ir įrašams.
UNESCO jau prieš 15 metų mūsų, latvių ir estų dainų švenčių tradiciją paskelbė žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Tačiau pastaraisiais metais vis dažnesni ir garsesni siūlymai šią unikalią, netrukus šimtmetį minėsiančią tradiciją nurašyti sovietiniam laikotarpiui
Rugsėjo 14 d. simfoninės muzikos koncertu Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) pradeda 78-ąjį koncertų sezoną ir plačiai atveria duris klausytojų susitikimams su muzika. Žadami įvairūs pasimatymai – kažkam gal pirmi, akli, kažkam su gerai pažįstamu bičiuliu, herojumi, tokie, kurie ilgainiui virsta ilga ir gražia draugyste.
LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas antradienį viešėjo Rygoje, kur dalyvavo Latvijos nacionalinės operos ir baleto naujojo sezono atidarymo spaudos konferencijoje. Žurnalistų akivaizdoje Lietuvos ir Latvijos nacionalinių teatrų vadovai apsikeitė sutartimis dėl spalio pradžioje vyksiančių abipusių gastrolių.
Straipsnyje aptariama iškilaus didiko, kunigaikščio Antano Radvilos (1775–1833), muzikinė kūryba ir svarbios jo iškiliausio veikalo – muzikos Johanno Wolfgango Goetheˊs „Faustui“ – kūrimo aplinkybės. Nors Radvila didžiąją gyvenimo dalį praleido Prūsijoje, kultūriniai ir giminystės ryšiai jį visą laiką siejo su Lietuva ir Lenkija.
„Meno poreikis savaime neatsiranda, o Klaipėda nėra niekuo prastesnė už sostinę. Remiantis europine patirtimi teatrai įvairiausiomis formomis puikiai gyvuoja įvairiausiuose miestuose. Tai, kur tu esi - nėra problema“, - sako prieš keletą dienų Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradėjusi vadovauti Laima Vilimienė.