Startuojant 111-ajam Vilniaus senojo teatro sezonui, išsamiam pokalbiui apie naujausius Senojo kūrybinius planus, praėjusį sezoną ir teatre planuojamos restruktūrizacijos iššūkius susitikome su teatro kritiku, dramaturgu Andriumi Jevsejevu, jau metus Senajame kuruojančiu dramą.
Šių metų nakties koncertų-maratonų festivalio koncertuose mūsų fortepijonas stebino džiazo muzikos ritmais Egidijaus Buožio, ar Povilo Jaramino ir Richardo Banio improvizacijose, neįtikėtiną dinamikos niuansų amplitudę demonstravo, skambinant Pauliui Anderssonui, o penktadienio vakarą paskutinėse ciklo „Serenadose“ prie jo naujoje erdvėje sugrįš Darius Mažintas ir linksmuoliai pianistai Romualdas Lukošius ir Rimantas Jurkonis. Skambės Dariaus atliekami F. Chopino ir M. K. Čiurlionio kūriniai, o išdaigininkais dažnai vadinamas duetas skambins savo fantazijas „Alla Rossini“, „Rondo“, „Barkarolė“, „Nuo Griego iki Tico-Tico“.
Kai Europa prisimena stalinizmo ir nacizmo aukas, Lietuva mini Baltijos kelią, tarptautinė bendruomenė – vergų kelią ir vergovės panaikinimą, o Ukrainai vis dar kovoja dėl to, kad galėtų švęsti savo Nepriklausomybės dieną, tegu ši oratorija tampa vilties ir šviesos himnu, pabrėžiančiu vienybės jėgą. Tokią svarbiausią mintį siunčia muzikų bendruomenė Kristupo vasaros festivaliui parengusi premjerą – prozininko, dramaturgo Herkaus Kunčiaus ir kompozitorių Giedriaus ir Ryto Svilainių oratoriją „M‘Es – NATO`S”.
Dabar, kai kūrybiniai projektai susipainiojo su meniniais rezultatais, o menininkais tampama vien juo pasivadinus, kai svarbu nustebinti nieko nepasakant, išskysta visos erdvę nusakančios gairės ir belieka tik atsakymai į klausimus, kurių jau niekas nebekelia.
„Kada paskutinį kartą buvai KKS?“ Tokiu klausimu po uostamiestį neseniai pasklidusiose afišose provokuoja Klaipėdos koncertų salė. Žaismingą ir kartu iškalbingą komunikacijos toną pasirinkusi įstaiga į naują sezoną žengia ne tik su dar veržlesne energija, bet ir sustiprėjusiomis pajėgomis. Jų gretose – ir metų pradžioje KKS repertuaro meno vadove tapusi Jurgita Skiotytė-Norvaišienė.
Liepos 28-ąją prasidėjęs jau tradicinis festivalis „Birštono vasaros muzika“ kaskart suburia ne tik gausius klasikinės muzikos gerbėjus, bet ir įvairių kartų muzikos atlikėjus. 50-ąjį kūrybinį sezoną šiais metais mininti Judita Leitaitė ir jauni, ambicingas paraiškas pateikę dar nepakankamai žinomi mūsų scenos meistrai... Išskirtinis festivalio bruožas – kiekvieną vakarą vykstantys koncertai, įtraukiantys klausytojus į savotišką ritualą, leidžiantį patirti terapinį akademinės muzikos poveikį. Lietuvos muzikų sąjungos archyvuose saugomi brangūs laiškai, kuriuose, dėkodami už patirtas akimirkas, sveikatos problemų turintys žmonės žada gydymąsi Birštone planuoti festivalio dienomis.
2025-siais metais minėsime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų, pirmojo lietuviško fortepijoninio koncerto ir vieno pirmųjų lietuviškų baletų autoriaus, kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus (1905-1970) 120-ąsias gimimo metines. Ta proga Všį „Akantas“ (direktorė Zita Bružaitė) organizuoja Tarptautinį Vytauto Bacevičiaus vardo kūrinių fortepijonui konkursą kompozitoriams.
„Kultūrinė diplomatija nėra vien tik tiltas, kuris palengvina bendradarbiavimą tarp tautų. Esu įsitikinusi, jog kultūrinė diplomatija gali užkirsti kelią karams”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Frankofonijos šalių centro koordinatorė dr. Giedrė Pranaitytė.
Mokslinė-praktinė konferencija „Politinė kultūra ir Kultūros kongreso pamokos“. Tikslas – paminėti įvykusio Kultūros kongreso šimtmetį ir bandyti iškelti pribrendusias spręsti aktualias problemas valstybėje. Kultūra, esminė žmogaus egzistavimo visuomenėje problema tarsi tapo minima tik paraštėse.
Birželį vyko tęstinis Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų tinklaveikos Japonijoje projektas „Creative Lithuania“, kurį ne pirmus metus inicijuoja kultūrinius ryšius tarp mūsų ir Tekančios Saulės šalies plėtojanti viešoji įstaiga „Kultūros organizacinės idėjos“.
TAPATYBĖ ir SAVIGARBA – dvi nenusakomos, bet neįveikiamos jėgos. Jos gyvos be įvaizdžio ir vaizdinio. Regis, patyrėme didžiausią iš visų LIETUVOS DAINŲ ŠVENČIŲ. 35073
Nerasi nieko sveikeliau už tobulavinimo kursus muzikiniam jaunimui, nei tobulavinimo kursai su itin rimta profesionalų-pedagogų - David Pokorny (Čekija), Igor Polesitsky (Ukraina-JAV-Italija), Eilis Cranitch (Airija-Italija), Elizabeth Wilson (Anglija-ltalija), Ramutė Kalnėnaitė, Ilona Klusaitė, Jonė Barbora Kiznė (Lietuva) - priežiūra, patara ir praktikumais. Tokie jau įprasti Lietuvoje ir turi didelę paklausą, prestižą ir prasmę. Tokie vyko ir Kaune – juos, supratingai valstybės, rėmėjų ir sąmoningų piliečių remiamus organizavo Juozo Naujalio muzikos gimnazijos nerimstantieji.
LNOBT pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas Artūras Alenskas primena, kad „LNOBT Open“ nėra pirmasis šio teatro organizuojamas vasaros festivalis: šio amžiaus pradžioje kiekvieną vasarą LNOBT rodydavo po keletą spektaklių Trakų pilies kieme. Dažniausiai ten skambėdavo Vytauto Klovos opera „Pilėnai“, o 2009 m., minint Lietuvos tūkstantmetį, Trakuose buvo parengta ir Amilcare‘s Ponchielli operos „Lietuviai“ premjera.
Kviečiame siūlyti pretendentus į Lietuvos kultūros tarybos narius Pretendentų į Lietuvos kultūros tarybos narius dokumentai priimami iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (imtinai). Pretendentus gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pretendentais gali būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų (kompetencijos), padedančių siekti Lietuvos kultūros tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas.
Rugpjūčio 2-14 dienomis, jau ketvirtą kartą Klaipėdoje, senojoje Paulio Lindenau laivų statykloje vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis. Šiemet jis dedikuojamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, tad festivalio programoje jungsis menininkų iš įvairių šalių kūryba, kaip ir įvairių žanrų bei laikmečių muzika. Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkis „Dėl kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo 2024 m.“ atskleidė, kad Klaipėdos miestas šiam festivaliui finansavimo neskyrė.