UNESCO jau prieš 15 metų mūsų, latvių ir estų dainų švenčių tradiciją paskelbė žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Tačiau pastaraisiais metais vis dažnesni ir garsesni siūlymai šią unikalią, netrukus šimtmetį minėsiančią tradiciją nurašyti sovietiniam laikotarpiui
Rugsėjo 14 d. simfoninės muzikos koncertu Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) pradeda 78-ąjį koncertų sezoną ir plačiai atveria duris klausytojų susitikimams su muzika. Žadami įvairūs pasimatymai – kažkam gal pirmi, akli, kažkam su gerai pažįstamu bičiuliu, herojumi, tokie, kurie ilgainiui virsta ilga ir gražia draugyste.
LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas antradienį viešėjo Rygoje, kur dalyvavo Latvijos nacionalinės operos ir baleto naujojo sezono atidarymo spaudos konferencijoje. Žurnalistų akivaizdoje Lietuvos ir Latvijos nacionalinių teatrų vadovai apsikeitė sutartimis dėl spalio pradžioje vyksiančių abipusių gastrolių.
Straipsnyje aptariama iškilaus didiko, kunigaikščio Antano Radvilos (1775–1833), muzikinė kūryba ir svarbios jo iškiliausio veikalo – muzikos Johanno Wolfgango Goetheˊs „Faustui“ – kūrimo aplinkybės. Nors Radvila didžiąją gyvenimo dalį praleido Prūsijoje, kultūriniai ir giminystės ryšiai jį visą laiką siejo su Lietuva ir Lenkija.
„Meno poreikis savaime neatsiranda, o Klaipėda nėra niekuo prastesnė už sostinę. Remiantis europine patirtimi teatrai įvairiausiomis formomis puikiai gyvuoja įvairiausiuose miestuose. Tai, kur tu esi - nėra problema“, - sako prieš keletą dienų Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradėjusi vadovauti Laima Vilimienė.
Daug įvairaus ritmo ir sunkumo žingsnelių žmogų veda į laimę. Kol sostinė skandalingai palaimos ieško žemėlapio pagalba, pajūryje į laimę judama su graikišku temperamentu bei sirtakiu. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu Palangoje žiūrovams pristatytas legendinio Mikio Teodorakio baletas „Graikas Zorba“.
2018-ųjų Birštono vasaros menų akademija (dienoraštis). Anonsuodama Birštono vasaros menų akademiją šio tradicinio renginio iniciatorė ir siela prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė sakė: „Gali būti tik gerai arba dar geriau“. Į dešimties dienų muzikinę kelionę leistasi jau šeštą kartą, tad profesorės teiginys buvo grįstas akademijos sėkmingos penkerių metų veiklos patirtimi.
BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS RENGINIAI. Liepos 29 d., sekmadienį, 15.30 val. EGLĖS sanatorijoje vyks susitikimas OPERA „MAŽVYDAS“ PO 30 METŲ. Prisiminimais dalinsis Mažvydo vaidmens atlikėjas VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS ir kompozitorė AUDRONĖ ŽIGAITYTĖ, bus rodomi operos fragmentai. Ta proga siūlome Audronės Žigaitytės straipsnį šiais metais pasirodžiusį straipsnių rinktinėje "Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename" (sudarytojas Valentinas Sventickas)
Šiandien Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą laimėjo Laima Vilimienė, šiuo metu einanti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotojos rinkodarai pareigas.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atsidūrė kritinėje padėtyje. Kelis dešimtmečius laukta Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcija dėl biurokratinių kliūčių gali ir neįvykti, o Lietuvoje per visą istoriją taip ir nebuvo pastatyta nė viena koncertų salė, akustiškai pritaikyta simfoniniam orkestrui ir klasikinės muzikos atlikimui. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius nerimauja – nuolatinės kliūtys gali atimti iš visuomenės galimybę pagaliau turėti kokybišką koncertų salę, sužlugdyti net kelių sezonų planus, nutraukti sutartis su tarptautiniais atlikėjais ir palikti žiūrovus be intensyvios koncertų bei operų programos.
Gegužės 21 d. LNOBT surengtas pirmasis tarptautinis forumas „Opera rytoj: tarp estetinės tradicijos ir aktualiosios raiškos“. Jame dalyvavo LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, solistė Viktorija Miškūnaitė, muzikologės Veronika Janatjeva ir Živilė Ramoškaitė, režisieriai Gintaras Varnas ir šiuo metu Wolfgango A.Mozarto „Idomenėją“ Vilniuje statantis Grahamas Vickas (Jungtinė Karalystė). Pokalbį moderavo kultūros žurnalistė Gerūta Griniūtė.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksta Estijos nacionalinės operos gastrolės. Prieš trečiadienį rodytą estų nacionalinio baleto “Goblinas” spektaklį Estijos Respublikos ambasada Vilniuje surengė priėmimą šįmet minimo Estijos valstybės nepriklausomybės 100-mečio proga.
Balandžio 18–21 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirta Didžioji muzikų šventė, tradiciškai subursianti Lietuvos muzikus. Šventės programoje – kilnojamoji paroda, du koncertai, „Auksinio disko“ apdovanojimų teikimo iškilmės ir konferencija „Kūrybinis sambūris: iššūkiai ir perspektyvos“.
Vasarį paminėjome nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmetį. Buvo daug publikacijų, radijo ir televizijos laidų apie pirmuosius signatarus, dar kartą prisiminėme tragiškus partizanų likimus ir pokyčius, įvykusius po Nepriklausomybės atgavimo. Deja, daugybė žmonių, puoselėjusių lietuvių kultūrą ir kalbą, liko užmiršti. Pasakysiu dar griežčiau – kelios kartos buvo ne tik sąmoningai išbrauktos, bet ir suniekintos. Mano kartos žmones, gimusius ir augusius tarybiniais laikais, šiuolaikiniai publicistai laiko Lietuvos nepriklausomybės idėjos išdavikais ar kolaborantais.
Šūdas yra faktas, todėl klaida būtų vengti šių santykių – apeiti, neliesti ir neuostyti. Vadinti šūdą tik slapyvardžiais. Manoma, kad šūdas nuo to tik dar labiau šūdėtų. Negerai yra nekalbėti apie santykių gerinimą. Apie tai reikia kalbėti ir kalbėti nuolat. Nekalbėdamas apie santykių gerinimą, tu atrodytum politiškai nekorektiškas. Nekalbėjimas, ir būtinai kasdien, apie geresnius santykius su šūdu jau savaime blogintų santykius. Keltum įtarimų. Tai tu liktum kaltas dėl to, kad šūdas dvokia.