Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, siekdamas ugdyti ir vienyti šalies operos bendruomenę bei sužinoti aktualius rinkos poreikius, surengė pirmąjį operos profesionalų forumą „Ekosistemos iššūkiai ir sprendimai. Talentų kelias į meistrystę ir pripažinimą“.
Profesionaliojo Lietuvos meno atstovai pasaulinėje kūrėjų lygoje pajėgūs konkuruoti aukščiausios prabos turinio kokybe. Tokie pasiekimai – savotiškas fenomenas, įvertinant mūsų kultūrininkams tenkantį biudžetą. Pasak Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus Jono Sakalausko, naujausios tendencijos liudija pozityvius ženklus: kad kultūrai valstybės dotacijų toli gražu nepakanka, klausimų nebekyla ne tik mecenatystės tradicijas puoselėjančiam verslui, bet ir gausėjantiems privatiems rėmėjams.
Koncerto „Muzika mažoms ausytėms 3” programa, skirta vaikų iki 3-ejų metų amžiaus pirmajai pažinčiai su baleto menu, šiuo metu intensyviai gastroliuoja po Lietuvą. Jau įvyko pasirodymai Kaišiadoryse ir Druskininkuose, o paskutinėmis lapkričio dienomis LNOBT artistai viešės Prienų, Varėnos ir Zarasų kultūros centruose.
Kas yra kultūros žurnalistika ir kuo ji skiriasi (o gal ne) nuo kitų žiniasklaidos barų? Kaip plačiai suprantamas kultūros laukas Lietuvoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje? Ar iš tiesų kultūros žurnalistikai tenka podukros vieta žiniasklaidoje? Kaip kultūros žurnalistų darbo principai keitėsi pastaraisiais metais – prasidėjus pandemijai, o vėliau karui Ukrainoje? Kiek ir kaip kultūrinio reiškinio atspindėjimas žiniasklaidoje turėtų būti kontekstualizuojamas, susiejama su politinėmis bei socialinėmis aktualijomis?
Šiais metais minime Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-metį. Ši ypatinga proga bus paminėta Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje lapkričio 8-ąją. Koncertuos Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Robertas Šervenikas), vienas pagrindinių Vatikano vargonininkų Juanas Paradellis Solé, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur (Lietuva). Ypatingas šis vakaras bus ir Mindaugui Radzevičiui – Česlovo Sasnausko kamerinio choro vadovui ir Kauno valstybinio choro dainininkui bei chormeisteriui, šįkart stosiančiam prie dirigento pulto.
Spalio 18 dienos popietę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Karjeros ir kompetencijų centras, reaguodamas į švietimo sistemoje vis labiau akcentuojamą patriotinį moksleivių ugdymą, sukvietė Lietuvos vidurinių mokyklų muzikos mokytojus į nuotolinį renginį, kuriame buvo aptarti aktualūs mokinių pilietiškumą ugdymo klausimai.
Pasaulinei muzikos dienai skirtas turiningas koncertas vyko Vilniaus rotušėje - Didžiojoje muzikų šventėje karaliavo instrumentinė muzika, ją atliko jau pripažinti menininkai ir jaunieji tarptautinių konkursų laureatai.
Itin aukšto lygio Elenos ir Torsteno Kerlų dainavimo meistriškumo pamokas Vilniuje keitė fortepijono muzikos paslaptis Birštone atskleidę užsiėmimai su pianistais Alexanderiu Paleyˊumi ir Šviese Čepliauskaite. Dažnai aukštuosius menų mokslus baigę atlikėjai būna įsitikinę, kad jau viską išmano ir yra pajėgūs savarankiškai siekti aukščiausio meistriškumo.
Atsakymą, kodėl žmonės gana lengvai patiki melagingomis naujienomis, suformulavo doc. A. Kairys: „Mūsų tokia prigimtis, kad didžiąją dalį informacijos apdorojame intuityviai, ir čia labai didelį vaidmenį vaidina emocijos. Todėl net išsilavinę žmonės kartais pasidalina melagienomis. Koją dažnai kiša ir skuba, vertinimas ir veikimas neatvėsus nuo emocijų.“
Tarptautinis projektas Birštono vasaros menų akademija (BVMA) sumanytas dar 2012 metais. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė globoja šį išskirtinį muzikos festivalį nuo pirmosios sumanymo akimirkos.
Kovo pabaigoje prasidėjus IX tarptautiniam Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursui pasaulio visuomenę slėgė besitęsianti pandemija, liepsnojantis karas Ukrainoje, stipriai kintantis socialinis gyvenimas. Pasiruošimas konkursui buvo pakibęs ore, organizatoriams kilo neramių minčių apie galimą renginio datų nukėlimą. Tai, kad tokiomis nelengvomis aplinkybėmis konkursas įvyko, galėtume pavadinti tiesiog stebuklu, atsitikusiu dėl viso būrio jį rengusių atkaklių, kultūrai pasišventusių žmonių veiklos. Manau, tam pagrindą sudarė ir valstybės kultūros politika, tų dramatiškų išbandymų metu padėjusi išlaikyti stabilią kultūros raidą, principingai vykdyti įsipareigojimai remti Lietuvoje rengiamus tarptautinius profesionalaus meno konkursus.
Birželio 11 d. Alytuje viešėjo Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas, dirigentas prof. Davidas Geringas. Svečias surengė koncertą miesto visuomenei, meistriškumo pamoką Alytaus muzikos mokyklos simfoniniam orkestrui „Svajonė“, susitiko su Alytaus meru Nerijumi Cesiuliu.
Prahoje vykstančioje „Opera Europa“ generalinėje asamblėjoje birželio 16 d. buvo išrinkti šeši nauji šios organizacijos tarybos nariai. Vienas iš jų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Po pandeminės pertraukos Lietuvos kultūros taryba šiemet pirmą kartą pakvietė į gyvai vykusi LKT forumą. Tradicija tapusio kasmetinio renginio, šį kartą vykusio gegužės 11 d. Vilniaus oro uosto konferencijų centre tema – „Kultūra saugo. Kultūra keičia“. Šis šūkis ne tik jungia LKT forume nagrinėtas temas, bet tampa pagrindiniu artimiausių trejų metų Lietuvos kultūros tarybos veiklos orientyru ir atspindi naujosios, praėjusiais metais prasidėjusios Tarybos narių susirinkimo kadencijos viziją. Renginį moderavo ir klausimus kultūros politikams, Lietuvos kultūros tarybos nariams ir kultūros ir meno kūrėjams uždavė kultūros istorikas Aurimas Švedas.
Karališkasis filharmonijos orkestras man iš karto pasakė, kad nepriims jokio rusų solisto ar dirigento, kurie nebus viešai atsiriboję nuo karo. Vroclavo muzikos forumas paprašė mūsų pašalinti iš programos Sergejaus Prokofjevo simfoniją: visą ateinantį sezoną šios salės programose nebus nė vienos rusų kompozitoriaus pavardės. Manau, galima kurį laiką gyventi ir be jų, bent jau tol, kol juos išugdžiusi tauta niokoja kitą. Labiau gaila kiekvieno žuvusio Ukrainoje nei bet kurio, tegu ir genialaus, didžiųjų rusų opuso. Pasaulis keičiasi.