In memoriam Algimantas Vincentas Raudonikis 1934 01 30 –2023 10 20

Publikuota: 2023-10-21 Autorius: Rita ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ
In memoriam Algimantas Vincentas Raudonikis 1934 01 30 –2023 10 20

Kompozitorius Algimantas Vincentas Raudonikis – ne Muzikų sąjungos narys. Jis kompozitorius. Tačiau jo kūryba ne vienai atlikėjų kartai – tarsi lyrikos brangakmenis, bet kuriame koncerte žėrintis lietuviško žemčiūgo žiedu.

Nostalgija, melancholija, lietuviška lyrinė gaida – tai, kas A. V. Raudonikį išskiria iš kitų lietuviškos muzikos kūrėjų.

Žiemgala, Joniškis tapo jo tėviške. Čia, vidurinės mokyklos užkaboryje, jis nemokšiškai, bet smalsaudamas pirmą kartą palietė pianino klavišus. Mažame kambarėlyje, kuriame stovėjo instrumentas, jis u\trukdavo ilgam. Savamoksliškai akompanavo bendraamžiams šokėjams, surinkdavo vieną kitą dainos melodiją. Klausydavo radijo laidose skambėjusios muzikos.

Tėvas, profesionalas pienininkas nepritarė sūnaus išsvajotam smuziko profesijai. , kad teorijos, kompozicijos mokėsi A. Račiūno, J. Gaižausko klasėse Vilniuje, Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume, Lietuvos konservatorijoje (dabar – LMTA) profesorius Eduardas Balsys suteikė ne tik profesinių žinių, bet ir laisvę rinktis savo kelią. Kaip sakė Algimantas Bražinskas, – „neįrėmino“. Kūręs visokią muziką, A. Raudonikis pasąmonėje išgirdo dainą. Užvaldė jį melodija, skleidusi liūdesį ir džiaugsmą, atliepdama tėviškės gamtą ir garsų polifoniją. Per 500 dainų gimė prie pianino glostant klavišus ir niūniuojant einančiam gatve. Kai kurios suskambo liaudies instrumentų ansamblyje, atliekamos choro ar pučiamųjų orkestro, dainuojamos žygiuojančių kariūnų ar „Dainų dainelės“ konkurse. Dainavo klasikinio vokalo ir pramoginės muzikos meistrai.

Meilė Tėvynei, moteriai – amžini A. V. Raudonikio dainų motyvai. Paskutinį D. Staponkaus sudarytą kompozitoriaus dainų rinkinį „Vilniaus andante“ (LMTA, 2017) sudaro populiariausios kompozitoriaus dainos. Jos koncentruotai atskleidžia A. V. Raudonikio kūrybos žmogaus balsui panoramą. Jono Lapašinsko, Stasio Žlibino, Eduardo Selelionio, Algimanto Baltakio, Vytauto Barausko, Vytauto Bložės, Ramutės Skučaitės ir kitų tekstais sukurtos dainos atliepia visą spektrą žmogaus emocijų. Tačiau dažniausiai – švelnią lyriką. A. V. Raudonikio kūrinių galima rasti įvairiuose rinkiniuose, nes kompozitorius rūpinosi jų sklaida. Daug metų dirbęs su muzikos mėgėjais, buvęs dainų švenčių, sportininkų, kariūnų, moksleivių, studentų švenčių muzikos vadovu suprato, kad būtina spausdinti naujus kūrinius, gebėti juos pateikti potencialiems atlikėjams.

Ir pats kompozitorius buvo ramus, nuoširdus pašnekovas, savyje dar tausojęs energiją, perdėm neatviraujantis, tačiau jaučiantis žmogų, galintis padėti. Juk daug bendravo su mylinčiais muziką: daug metų buvo greta muzikos mėgėjų. Dirbdamas Liaudies kultūros centre talkino regionų muzikams, konsultavo, padėdavo pasirengti dainų šventėms. Daug dešimtmečių buvo dainų švenčių, moksleivių, studentų švenčių, sportininkų, kariūnų švenčių muzikos meno vadovu, konsultantu. Chorų, vaikų švenčių, populiarios muzikos koncertuose skambėjo jo dainos, instrumentiniai kūriniai. „Kas vertinga Raudonikio muzikoje? Jo stilius būdingas tik jam ir charakterizuojamas nepaprastu melodingumu. Raudonikis – lyrinės dainos kūrėjas. Netgi keičiantis lengvosios muzikos stiliams, struktūroms, melodisto talentas toje įvairovėje nepaskęs“, – yra sakęs Mikas Suraučius.

„Iki šiol liko nesukurtas sceninis kūrinys. Gal pernelyg įsitraukiau į dainos gyvenimą? Mus su Bražinsku kažkas juokais yra pavadinęs „eterio teršėjais“ – tiek daug per radiją, televiziją skambėjo mūsų muzikos...“ – yra sakęs Raudonikis.

A. V. Raudonikis ir atgautos nepriklausomybės metais mokėjo organizuoti savo kūrybos sklaidą. Per 400 autorinių koncertų Lietuvoje subūrė kompozitoriaus bendruomenę. Jo melodijos skambėjo ir koncertų estradoje ir prie stalo, tarsi iš tautos gelmių atklydusios. Ne tik „Švelnumas“, bet ir „Vilniaus andante“, „Klonu daina“, „Tau, mama“ ir dar ne viena – tikri romantikos šedevrai. Daugelis iškilių Lietuvos dainininkų stengėsi turėti jas savo repertuare – Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, Irena Milkevičiūtė, Vytautas Juozapaitis, Vaidas Vyšniauskas, Eugenijus Chrebtovas ir kiti.

2004 m. A. V. Raudonikis apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 2012 m. Joniškio meno mokyklai suteiktas Algimanto Raudonikio vardas. Jis – Joniškio Garbės pilietis (2004), 2013 m. surengtas pirmasis Algimanto Raudonikio jaunųjų dainininkų konkursas. Į archyvus nuguls daugybė kūrybą įvertinusių Garbės raštų, apdovanojimų, padėkų, kūrybinių konkursų laureato diplomu... Laiku suskubta apie kompozitorių parašyti knygą ir sukurti dokumentinę juostą Žiemgalos dainius“.

Atlikėjai, pagerbkime kompozitorių, kūrusį nemarias dainas tėvynei ir jos žmonėms, skatinusį daina myluoti artimą ir tėviškę. Ramybė Jam Amžinybėje...

 

Komentarai