Kultūros ministerija skelbia 10 išrinktų naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos (LKT) narių ir kviečia renkant būsimą LKT pirmininką įsitraukti ir kultūros bendruomenę. Naujosios tarybos sudėtį kartu su LKT pirmininko kandidatūra kultūros ministras Simonas Kairys teiks tvirtinti Vyriausybei.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) sausio 8 d. surengė forumą „Kultūros, verslo, švietimo, mokslo ir sporto pasiekimai – tikrasis aukštos pridėtinės vertės ir įvaizdžio eksportas“.
Pirmąją pažintį su mokytoja Danute Jedzinskiene lydėjo Čiurlionio vardas. Mes, penktokėliai, buvome Čiurlionio pionierių būrys, dar ir geriausias mokykloje, o mūsų „pionieriškų darbelių“ tikslas – kuo geriau pažinti žymųjį menininką. Papasakoti apie jį mūsų auklėtoja ir vokiečių kalbos mokytoja Ida Alesina pakvietė Danutę Jedzinskienę.
Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją sieja labai seni ir glaudūs ryšiai – istorija ir netgi bendri namai.
Spalio 10 d. „Litexpo“ vykusio uždaro renginio metu paaiškėjo, kad nuo lapkričio vidurio daugiau nei 5300 autorių vienijančiai Asociacijos LATGA Tarybai vadovaus muzikos autorė Naujanytė-Bjelle. Taip pat susirinkę autoriai sužinojo 13 kūrėjų, kurie ketverius metus dirbs visų Lietuvos autorių labui asociacijos Taryboje, sąrašą. Pasibaigus rinkimams, LATGA garbės ženklais apdovanoti 10 Lietuvą garsinusių menininkų, kurių sąraše – teatro režisierius Oskaras Koršunovas, kino kūrėjas Arūnas Matelis, dailininkas Stasys Eidrigevičius, kompozitorius Bronius Kutavičius ir kt.
Kasmet artėjant ir atėjus mokytojo dienai, viešojoje erdvėje Seimo opozicija rypauja apie nuskriaustus mokytojus (tarsi patys niekada nebuvo valdžioje), o esami valdantieji giriasi, kiek daug gero nuveikė mokytojų ir švietimo labui. Ir taip tęsiasi jau 30 metų, juolab prieš Seimo rinkimus, tačiau mokytojai ir toliau stumiami į socialines paraštes tiek darbo sąlygų, tiek darbo užmokesčio ir socialinių garantijų apskritai prasme.
Šiemet muzikinis pasaulis mini Leopoldo Godowsky[1] 150-metį. Šio muziko indėlis į kultūrą didžiulis ir nepaprastai reikšmingas. Iškilus atlikėjas, savitas kompozitorius, pagarsėjęs pedagogas – taip jis pristatomas įvairiomis kalbomis leidžiamose enciklopedijose bei veikaluose apie fortepijono meno istoriją.
Neatsiejama kultūros politikos dalis yra valstybės investicijos į kultūros objektų infrastruktūrą (kitaip tariant – „kietoji“ dalis) bei šių investicijų prioritetai. Todėl tęsdamas straipsnių ciklą apie kultūros politiką pamaniau, kad verta pasigilinti ir į šią temą, juolab pasidairyti, kaip šiuo požiūriu tvarkosi mūsų artimiausi kaimynai, t. y. panašaus ekonominio ir socialinio išsivystymo valstybė Latvija.
Kaip žinoma, Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ partitūra pražuvo Antrojo pasaulinio karo audrose, išliko tik paties kompozitoriaus iš atminties atkurtas fortepijoninis klavyras. 2014 m. rengiant baleto premjerą, orkestruotės ėmėsi kompozitorius Marius Baranauskas. Pateikiame jo komentarus apie šį darbą.
Informacija, pastabos, pataisos ir siūlymai rengiamam Kultūros politikos pagrindų projektui. „Kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projekte kultūra apibrėžimu susiaurinama. O jos ribos pasidaro dar neaiškios. Ja vadinama „reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes“. Ir čia pat tos vertybės įvardinamos: žinios, menai, raštija, tikėjimai, moralė, papročiai“.
Rugsėjo 18–19 d. Lietuvos kultūros kongreso taryba, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Profesinio tobulinimo institutas kartu su partneriais surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“, skirtą I Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui ir tarpukaryje vykusio Pirmojo Lietuvos kultūros kongreso 95-mečiui. Spausdiname konferencijoje skaitytą Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės prof. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės pranešimą.
2020 m. rugsėjo 18-19 dienomis vyks mokslinė-praktinė konferencija „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra.” Konferencija skirta I Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui ir tarpukaryje vykusio Pirmojo Lietuvos kultūros kongreso devyniasdešimt ketvirtosioms metinėms paminėti.
Kad kultūros paslaugų prieinamumas regionuose yra visiems aktuali tema, įsitikinome Kultūros ministerijos ir programos „Kurk Lietuvai“ atstovų rugpjūčio 25 d. surengtoje viešojoje konsultacijoje. Visą dieną virė diskusijos tarp kultūros politikos formuotojų, kultūros įstaigų darbuotojų, menininkų, kultūros ekspertų, buvo aptartos kultūros paslaugų prieinamumo didinimo galimybės.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklyje „Kandidas“ dainuojanti baltarusių solistė Margarita Levchuk dėkoja lietuvių ir viso pasaulio kolegoms, palaikantiems atkaklius Baltarusijos kovotojus.
Atviras Jono Sakalausko laiškas: likime orūs, saugokime save ir savo artimuosius