Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją sieja labai seni ir glaudūs ryšiai – istorija ir netgi bendri namai.
Spalio 10 d. „Litexpo“ vykusio uždaro renginio metu paaiškėjo, kad nuo lapkričio vidurio daugiau nei 5300 autorių vienijančiai Asociacijos LATGA Tarybai vadovaus muzikos autorė Naujanytė-Bjelle. Taip pat susirinkę autoriai sužinojo 13 kūrėjų, kurie ketverius metus dirbs visų Lietuvos autorių labui asociacijos Taryboje, sąrašą. Pasibaigus rinkimams, LATGA garbės ženklais apdovanoti 10 Lietuvą garsinusių menininkų, kurių sąraše – teatro režisierius Oskaras Koršunovas, kino kūrėjas Arūnas Matelis, dailininkas Stasys Eidrigevičius, kompozitorius Bronius Kutavičius ir kt.
Kasmet artėjant ir atėjus mokytojo dienai, viešojoje erdvėje Seimo opozicija rypauja apie nuskriaustus mokytojus (tarsi patys niekada nebuvo valdžioje), o esami valdantieji giriasi, kiek daug gero nuveikė mokytojų ir švietimo labui. Ir taip tęsiasi jau 30 metų, juolab prieš Seimo rinkimus, tačiau mokytojai ir toliau stumiami į socialines paraštes tiek darbo sąlygų, tiek darbo užmokesčio ir socialinių garantijų apskritai prasme.
Šiemet muzikinis pasaulis mini Leopoldo Godowsky[1] 150-metį. Šio muziko indėlis į kultūrą didžiulis ir nepaprastai reikšmingas. Iškilus atlikėjas, savitas kompozitorius, pagarsėjęs pedagogas – taip jis pristatomas įvairiomis kalbomis leidžiamose enciklopedijose bei veikaluose apie fortepijono meno istoriją.
Neatsiejama kultūros politikos dalis yra valstybės investicijos į kultūros objektų infrastruktūrą (kitaip tariant – „kietoji“ dalis) bei šių investicijų prioritetai. Todėl tęsdamas straipsnių ciklą apie kultūros politiką pamaniau, kad verta pasigilinti ir į šią temą, juolab pasidairyti, kaip šiuo požiūriu tvarkosi mūsų artimiausi kaimynai, t. y. panašaus ekonominio ir socialinio išsivystymo valstybė Latvija.
Kaip žinoma, Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ partitūra pražuvo Antrojo pasaulinio karo audrose, išliko tik paties kompozitoriaus iš atminties atkurtas fortepijoninis klavyras. 2014 m. rengiant baleto premjerą, orkestruotės ėmėsi kompozitorius Marius Baranauskas. Pateikiame jo komentarus apie šį darbą.
Informacija, pastabos, pataisos ir siūlymai rengiamam Kultūros politikos pagrindų projektui. „Kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projekte kultūra apibrėžimu susiaurinama. O jos ribos pasidaro dar neaiškios. Ja vadinama „reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes“. Ir čia pat tos vertybės įvardinamos: žinios, menai, raštija, tikėjimai, moralė, papročiai“.
Rugsėjo 18–19 d. Lietuvos kultūros kongreso taryba, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Profesinio tobulinimo institutas kartu su partneriais surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“, skirtą I Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui ir tarpukaryje vykusio Pirmojo Lietuvos kultūros kongreso 95-mečiui. Spausdiname konferencijoje skaitytą Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės prof. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės pranešimą.
2020 m. rugsėjo 18-19 dienomis vyks mokslinė-praktinė konferencija „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra.” Konferencija skirta I Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui ir tarpukaryje vykusio Pirmojo Lietuvos kultūros kongreso devyniasdešimt ketvirtosioms metinėms paminėti.
Kad kultūros paslaugų prieinamumas regionuose yra visiems aktuali tema, įsitikinome Kultūros ministerijos ir programos „Kurk Lietuvai“ atstovų rugpjūčio 25 d. surengtoje viešojoje konsultacijoje. Visą dieną virė diskusijos tarp kultūros politikos formuotojų, kultūros įstaigų darbuotojų, menininkų, kultūros ekspertų, buvo aptartos kultūros paslaugų prieinamumo didinimo galimybės.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklyje „Kandidas“ dainuojanti baltarusių solistė Margarita Levchuk dėkoja lietuvių ir viso pasaulio kolegoms, palaikantiems atkaklius Baltarusijos kovotojus.
Atviras Jono Sakalausko laiškas: likime orūs, saugokime save ir savo artimuosius
Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 30-1670/20 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriams, gavėjų sąrašas (rezultatai pateikiami pranešimo apačioje nurodytoje lentelėje).
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu Plungės rajono savivaldybės kultūros centrui paskirta geriausio 2019 m. aukščiausiosios kategorijos kultūros centro premija. Geriausio praėjusių metų pirmosios kategorijos kultūros centro premija paskirta Kretingos rajono Salantų kultūros centrui, o geriausio antrosios kategorijos kultūros centro premija – Liudviko Rėzos kultūros centrui Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje.